- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-16
- Bylos Nr.
- 2SA-44-585/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01829-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Skolininkas
- UAB „Vegda“
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkė UAB „Vegda“ atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atmestas skolininkės UAB „Vegda“ skundas dėl antstolės Terezos Gerasimovič veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė Teresa Gerasimovič,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skolininkė UAB „Vegda“ prašė pripažinti antstolės Terezos Gerasimovič veiksmus reikalaujant sumokėti vykdymo išlaidas neteisėtais. Nurodė, kad skolininkė 2010-11-04 gavo antstolės 2010-11-03 siūlymą sumokėti 832,08 Lt vykdymo išlaidas, su kurių dydžiu kategoriškai nesutinka, todėl teikia savo prieštaravimus, kadangi vykdymo proceso metu buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktai bei visiškai ignoruoti skolininkės interesai. Skolininkės teigimu, jai negali kilti prievolė mokėti antstoliui vykdymo išlaidas ta apimtimi, kuria antstolis imperatyviai pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančius teisės aktus nesiųsdamas skolininkei raginimo ir neįskaitydamas 300 Lt skolininkės sumokėtos sumos išieškotojui į išieškotiną sumą.
Atsiliepimas
Antstolė T. Gerasimovič pateikė atsiliepimą į skundą prašydama jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirto į skolininko argumentus dėl neatsiųsto raginimo, nurodydama, kad pagal CPK 661 str. pateikus vykdyti teismo įsakymą raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Skolininkas sumokėjo 300 Lt ir visiškai atsiskaitė su išieškotoju tik po vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, todėl iš skolininko turi būti išieškomos visos vykdymo išlaidos.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011-02-17 nutartimi konstatavęs, kad pagal CPK 661 str. 2 d. vykdant teismo įsakymus raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, jokių duomenų apie skolos sumokėjimą prieš vykdomojo dokumeno pateikimą vykdyti pateikta nebuvo, skolininkė sumokėjo dalį skolos (300 Lt) ir visiškai atsiskaitė su išeiškotoju po teismo įsakymo priėmimo vykdyti, skolininkės skundą atmetė.
Šalies argumentai
Skolininkė UAB „Vegda“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-02-17 nutartį. Apeliantė sutiko su teismo išvada, kad apeliantei raginimas neturėjo būti siunčiamas, tačiau pažymėjo, kad tai neatleido antstolės nuo pareigos atsiųsti patvarkymą, patvirtinantį, kad vykdomoji byla yra užvesta. Pabrėžė, kad antstolė realius vykdomuosius veiksmus – lėšų areštą atliko 2010-07-30, t.y. tą pačią dieną kai apeliantė, nieko nežinanti apie antstolės užvestą vykdomąją bylą geranoriškai tiesiogiai išieškotojui sumokėjo 300 Lt, o teismas šį faktą išimtinai vertino ne apeliantės, kuri šiuo atveju yra silpnesnioji šalis, o antstolės naudai. Apeliantės nuomone, jeigu iki vykdomosios bylos užvedimo ir/ar pirmojo vykdomojo veiksmo atlikimo (apeliantei apie tai nežinant) tiesiogiai kreditoriui yra dalinai įvykdoma mokestinė prievolė, antstolė neturi teisės skaičiuoti vykdymo išlaidų nuo visos skolos. Tokiu būdu, reikalaudama nepagrįstų vykdymo išlaidų, kurios nėra priežastiniame ryšyje su atliktais vykdymo veiksmais, antstolė piktnaudžiauja jai suteiktais įgalinimais.
Antstolė T. Gerasimovič atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (LR CPK 338 str.).
Iš prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0045/10/01124 matyti, kad 2010-07-19 išieškotojas UAB „Bennet distributors“ pateikė antstolės Terezos Gerasimovič kontorai vykdyti 2010-06-02 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-5408-653/10, prašydamas išieškoti iš skolininkės UAB „Vegda“ 1500 Lt skolos, 311,56 Lt delspinigių ir 17,00 Lt žyminio mokesčio. Tą pačią dieną antstolė pagal CPK 651 str., prieš tai patikrinusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, patvarkymu priėmė teismo įsakymą vykdyti bei 2010-07-30 areštavo skolininkės lėšas. 2010-08-11 skolininkė pateikė antstolei mokėjimo nurodymą, kad 2010-07-30 300 Lt skolos pervedė išieškotojui. 2010-10-15 skolininkė visiškai atsiskaitė su išieškotoju, kuris atsiskaitymą patvirtino antstolės kontoroje 2010-10-20 gautu raštu, todėl antstolė 2010-11-03 pasiūlė skolininkei sumokėti 832,08 Lt vykdymo išlaidų.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl teismo įsakymo vykdymo išlaidų antstolei atlyginimo, kai skolininkė pati pervedė pinigus į išieškotojo sąskaitą, tačiau jau po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti ir buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai.
CPK 18 str. įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas.
Teismo įsakymas yra ir vykdytinas dokumentas, ir vykdomasis dokumentas (CPK 584 str. 1 d. 1 p., 587 str. 2 p.). Tai reiškia, kad teismo įsakymui vykdyti nereikia išduoti vykdomojo rašto, nes pats teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas. Apie teismo įsakymo vykdymo tvarką skolininkui nurodoma pranešime, kurį jam išsiunčia teismas ne vėliau kaip kitą dieną po įsakymo išdavimo kartu su kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nuorašais (CPK 437 str. 2 d.). Šiame pranešime pasiūloma skolininkui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo; be to, nurodoma, jog, neįvykdžius šių reikalavimų, teismo įsakymas įsiteisės ir kreditorius galės kreiptis dėl priverstinio jo vykdymo (CPK 437 str.). Teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu skolininkas per CPK 437 str. 2 d. 1 p. nustatytą dvidešimties dienų terminą nuo šio įsakymo įteikimo jam dienos nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 str. 7 d.). Taigi skolininkas per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą turi arba pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo, arba įvykdyti šį įsakymą ir raštu pranešti apie įvykdymą teismui (CPK 437 str. 2 d. 1 p.). Jeigu skolininkas per dvidešimt dienų nepareiškia prieštaravimų ir neįvykdo teismo įsakymo, kreditorius turi teisę kreiptis dėl priverstinio šio įsiteisėjusio teismo įsakymo vykdymo. Priverstinio vykdymo procesas prasideda, kai vykdomasis dokumentas, t. y. teismo įsakymas, pateikiamas antstoliui ir užvedama vykdomoji byla.
Teismo įsakymo vykdymo proceso ypatumas yra tas, kad šiuo atveju skolininkui nesiunčiamas raginimas įvykdyti šį teismo priimtą sprendimą (CPK 661 str. 2 d.). Tai reiškia, kad, pasibaigus įstatymo nustatytam dvidešimties dienų terminui, per kurį skolininkas turi sumokėti kreditoriui priteistas sumas, grąžinti priteistą daiktą ir apie teismo įsakymo įvykdymą pranešti raštu teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo (CPK 437 str. 2 d.), ir kreditoriui pateikus įsiteisėjusį teismo įsakymą antstoliui, iš karto pradedami priverstinio vykdymo veiksmai (CPK 661 str. 1 d.). Akivaizdu, kad skolininkas, neįvykdęs teismo įsakymo gera valia per įstatyme nustatytą dvidešimties dienų terminą, patirs neigiamų turtinių priverstinio teismo įsakymo įgyvendinimo padarinių – iš jo bus išieškotos priverstinio vykdymo išlaidos (CPK 610 str.).
Nagrinėjamu atveju skolininkė UAB „Vegda“ neįvykdė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-06-02 įsakymo per nustatytą dvidešimties dienų terminą, taip pat nepareiškė prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo. Dėl to šis įsiteisėjęs teismo įsakymas 2010-07-19 buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, esant tokioms aplinkybėms, antstolis, gavęs kreditoriaus pateiktą įsiteisėjusį teismo įsakymą, teisėtai pradėjo priverstinį šio įsakymo vykdymą. Kaip minėta, 2010-08-11 antstolės kontoroje gautas skolininkės mokėjimo nurodymas, kad 2010-07-30 skolininkė 300 Lt skolos pervedė išieškotojui (vykdomosios bylos l. 27), o 2010-10-20 pateiktu pranešimu išieškotojas patvirtino, kad likusią skolos dalį skolininkė sumokėjo 2010-10-15 (vykdomosios bylos l. 35). Tik 2010-07-30, t.y. jau priverstinio šio įsakymo vykdymo metu, įvykdžiusi dalį teismo įsakymo, skolininkė privalo atlyginti visas teismo įsakymo vykdymo išlaidas.
Apeliantės argumentas, jog skolą kreditoriui skolininkas grąžino pats, antstolė neatliko jokių priverčiamųjų veiksmų skolai grąžinti, tokiu būdu reikalaudama nepagrįstų vykdymo išlaidų, kurios nėra priežastiniame ryšyje su atliktais vykdymo veiksmais, atmestinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 konstatavo, jog tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti LR teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-93 ,,Dėl teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1 R-352 ,,Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“ 52 punkte, pagal kurį kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime arba siūlyme nustatytam terminui, jis turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, teismo įsakymo vykdymo proceso ypatumas yra tas, kad šiuo atveju skolininkui nesiunčiamas raginimas įvykdyti šį teismo priimtą sprendimą (CPK 661 str. 2 d.). Todėl skolininkui, neįvykdžius teismo įsakymo gera valia per įstatyme nustatytą dvidešimties dienų terminą, jis turės atlyginti visas vykdymo išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad nurodytu atveju antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui.
Skolininkė rūpinosi skolos grąžinimu, pati pervedė išieškotojui skolą, tačiau tik po to, kai baigėsi dvidešimties dienų terminas, per kurį ji turėjo įvykdyti teismo įsakymą, ir buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad skolininkė, įvertinusi savo galimybes atsiskaityti su išieškotoju per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą teismo įsakymui įvykdyti, turėjo teisę kreiptis į teismą, prašydama atidėti ar išdėstyti šio teismo įsakymo vykdymą (CPK 284 str.) ir tokiu būdu siekti išvengti priverstinio teismo įsakymo vykdymo proceso.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai atmetė skolininko UAB „Vegda“ skundą dėl antstolio veiksmų, pagrindo pripažinti antstolės T. Gerasimovič veiksmus, reikalaujant sumokėti vykdymo išlaidas, neteisėtais, nėra, todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.