Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-11-29 · Civilinė byla Nr. e2-1601-196/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
e2-1601-196/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01363-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Atsakovas
J. L., O. R.
Trečiasis asmuo
notarė S
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1601-196/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01363-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4391-392/2018 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Orangetrans“ ieškinį atsakovams J. L. ir O. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo notarė S. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB ,,Orangetrans“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia ab initio 2017-09-04 UAB „Orangetrans“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. L. bei O. R. ir taikyti restituciją - grąžinti J. L. 1870 UAB „Orangetrans“ paprastųjų vardinių akcijų; 2) pripažinti negaliojančiu 2017-09-04 UAB „Orangetrans“ vienintelio akcininko sprendimą dėl J. L. atleidimo iš UAB „Orangetrans“ direktoriaus pareigų ir O. R. paskyrimo UAB „Orangetrans“ direktoriumi; 3) priteisti iš J. L. 268 505,35 Eur nuostolių atlyginimo UAB „Orangetrans“.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareikšto reikalavimo (t. y. 268 505,35 Eur) ribose areštuoti J. L. priklausantį kilnojamą ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – lėšas kredito įstaigose, esančias pas trečiuosius asmenis. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra pakankamai ženkli, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas J. L. yra fizinis asmuo ir neturi hipoteka neapsunkinto nekilnojamojo turto. Dėl to yra reali tikėtina prielaida, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali imtis veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo, priimto šioje civilinėje byloje, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidarytu nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos areštavo atsakovui J. L. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančius atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis 132 125 Eur sumai, leido atsakovui naudoti jo sąskaitose bankuose esančias lėšas pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti, pavedė nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią sumą, kurią atsakovas per vieną kalendorinį mėnesį gali naudoti pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti.

4. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus, liudijančius tai, kad ieškinys gali būti preliminariai iš dalies pagrįstas.

5. Teismas nustatė, kad ieškinio suma didelė, atsakovas veikė galimai nesąžiningai, todėl siekiant apsaugoti įmonės kreditorių, t. y. viešą interesą, yra pagrindas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti, tačiau ne daugiau nei ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma – 130 324,67 Eur ir patvirtinta administravimo sąmata – 1 800 Eur (CPK 144 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovas J. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Teismas turėjo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškinys nėra pagrįstas. Atsakovo turimais bei viešojoje erdvėje esančiais duomenimis, ieškovės BUAB ,,Orangetrans“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai 130 324,67 Eur sumai. Tačiau kreditoriaus UAB ,,Medicinos bankas“ kreditorinio reikalavimo, pareikšto ieškovo bankroto byloje, kuris sudaro 106 460,87 Eur, atsakovo aktyviais veiksmais yra išspręstas 105 078,96 Eur dydžio sumos grąžinimas, t. y. ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti nuostolius dėl UAB ,,Medicinos bankas“ kreditorinio reikalavimo tikėtinai galėtų būti laikytinas pagrįstu tik dėl 1 381,91 Eur sumos. Ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinis reikalavimas sudaro 5 313,20 Eur, o VMI – 13 907,36 Eur. Tačiau ieškovės ieškinyje bei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodyta jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti mokestinės prievolės ar atlikti kitus veiksmus prieštaraujančius mokestiniams įstatymas. Mokestinė nepriemoka susikaupė ieškovei vykdant veiklą, todėl atsižvelgiant į tai, kad žalos dydis negali viršyti bendrovės įsipareigojimų tretiesiems asmenims, ieškovės pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, ieškovės bankroto byloje patvirtintų mokestinės nepriemokos kreditorinių reikalavimų sumoje, laikytinas nepagrįstas, todėl negalės būti tenkinamas. Likusių kreditorinių reikalavimų 6 025,15 Eur suma yra nedidelė ir net tenkinus ieškinį – tokia suma, atsižvelgiant į atsakovo nuosavybės teise turimą turtą bei į tai, kad jis yra darbingo amžiaus, sveikas – nesudaro grėsmės sprendimo įvykdymui.

6.2. Teismas sprendimo neįvykdymo grėsmę motyvavo vien tik didele ieškinio suma. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, todėl teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

7. Ieškovė BUAB ,,Orangetrans“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

7.1. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad byloje esantys duomenys apie ieškovės bankroto byloje patvirtintus kreditorių reikalavimus yra netikslūs ir atsakovui galėtų būti reiškiamas reikalavimas nebent 6 025,15 Eur apimtimi. Kreditorių reikalavimai ieškovės bankroto byloje yra patvirtinti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3359-392/2018, todėl samprotavimai, kad kreditorių reikalavimų suma turėtų būti mažesnė, laikytini nepagrįstais. Be to, bankroto byloje yra pateiktas prašymas dėl kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo, pagal kurį kreditorių reikalavimų suma padidės iki 146 632,14 Eur. Atsakovas klaidingai nurodo, kad asmeniškai perėmė juridinio asmens neįvykdytus turtinius įsipareigojimus kreditoriui UAB ,,Medicinos bankas“. Atsakovas nėra pateikęs duomenų, kad būtų už ieškovę prievolę šiam kreditoriui įvykdęs.

7.2. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo pažymėta, kad atsakovas yra fizinis asmuo ir neturi hipoteka neapsunkinto nekilnojamojo turto. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo, nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių gerą turtinę padėtį ir gebėjimą vykdyti pinigines prievoles. Ieškinys byloje pareikštas dėl galimai fiktyvaus sandorio sudarymo, siekiant išvengti atsakomybės kreditoriams. Todėl teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas veikė galimai nesąžiningai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę sąlygoja bankroto bylose esantis viešasis interesas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Atsakovas J. L. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2018-08-10 internetinio portalo www.rekvizitai.lt duomenis; 2018-08-10 internetinio portalo www.vmi.lt duomenis; 2018-08-07 elektroninio laiško su priedais kopiją; skolos grąžinimo sutarties kopiją; 2018-07-03 mokėjimo nurodymo kopiją; 2018-08-07 nurodymo įnešti grynuosius pinigus kopiją; Vilniau miesto apylinkės teismo 2018-04-16 nutarties kopiją; 2018-01-31 priėmimo-perdavimo akto kopiją; PVM sąskaitos faktūros Nr. MBK000011 kopiją; 2018-02-01 priėmimo-perdavimo akto kopiją; PVM sąskaitos faktūros Nr. MBK000013 kopiją; 2018-01-31 priėmimo-perdavimo akto kopiją; PVM sąskaitos faktūros Nr. MBK000043 kopiją; 2018-08-03 patvarkymo dėl turto aprašo bei aprašyto turto įvertinimo kopiją; 2018-08-03 turto aprašo kopiją.

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-214-695/2017).

11. Byloje pateiktais naujais įrodymais apeliantas iš esmės įrodinėja aplinkybes susijusias su UAB ,,Orangetrans“ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų pagrįstumu bei jų dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kadangi jie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl apeliantui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 42, 302, 314 str.). Šie įrodymai galimai turės įtakos sprendžiant bylą iš esmės, todėl apeliantas galės juos teikti bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, bei nustatęs, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas veikė galimai nesąžiningai, sprendė, kad siekiant apsaugoti įmonės kreditorių interesus yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, tačiau ne didesnei sumai nei ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma (130 324,67 Eur) ir patvirtinta administravimo sąmata (1 800 Eur).

14. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškinys nėra pagrįstas. Apelianto teigimu, ieškovei ieškinį grindžiant tuo, kad apeliantas neišsaugojo bendrovės turėto turto ir jo neperdavė administratoriui, dėl ko bendrovės kreditoriai patyrė žalą, net ir nustačius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatytų vadovo pareigų pažeidimą, žalos dydis negali viršyti bendrovės įsipareigojimų įmonės kreditoriams. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą apeliantas motyvuoja tuo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų ribose (130 324,67 Eur), nebuvo įvertinta tai, kad apelianto aktyviais veiksmais yra išspręstas 105 078,96 Eur dydžio sumos grąžinimas kreditoriui UAB ,,Medicinos bankas“, o dėl kreditorių VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinio reikalavimo (5 313,20 Eur) ir VMI kreditorinio reikalavimo (13 907,36 Eur) apeliantas negali būti laikomas atsakingu, todėl reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, ieškovės bankroto byloje patvirtintų mokestinės nepriemokos kreditorinių reikalavimų sumoje, yra nepagrįstas.

15. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais atskirojo skundo argumentais. Teismų praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018).

16. Apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynybos būdą ir kad byloje pareikštas ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Iš Lietuvos teismo informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad BUAB ,,Orangetrans“ bankroto byloje Nr. eB2-3359-392/2018 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi yra patvirtinti kreditorių reikalavimai bendrovei, kurių bendra suma sudaro 146 632,14 Eur, t. y. netgi didesnė suma nei pirmosios isntancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovui. Dėl nurodytų aplinkybių atmestini apelianto skundo argumentai dėl ieškovės bankroto byloje esamų kreditorių reikalavimų ženkliai mažesnės apimties nei nurodė pirmosios instancijos teismas.

17. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2006; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę, kad netaikius šių priemonių, ieškovei palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar apskritai tapti neįmanomu.

19. Ieškovė šioje byloje įrodinėja, kad atsakovas ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas išvengti pareigos perduoti įmonės dokumentus bei turtą, tuo tikslu sudarydamas tariamą sandorį dėl nemokios UAB ,,Orangetrans“ akcijų perleidimo atsakovui O. R., kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje, o jo valstybinis socialinis draudimas baigėsi praėjus dviems dienoms nuo ieškovės akcijų įsigijimo, bei šis atsakovas nevykdė bendrovės vadovo bei akcininko funkcijų, o po akcijų perleidimo bendrovė nevykdė jokios veiklos. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiama apelianto ieškovei ir jos kreditoriams padaryta žala, šių asmenų atžvilgiu laikytini nesąžiningais, todėl šiuo atveju, be kita ko atsižvelgiant ir į viešąjį interesą apsaugoti bankrutavusios bendrovės kreditorių interesus, skundžiamoje nutartyje yra visiškai pagrįstai konstatuotas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

20. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad esant duomenų, jog atsakovas gali atlikti veiksmus, apsunkinančius būsimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, tokia aplinkybė, kaip didelė ieškinio reikalavimo suma, neabejotinai padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką, nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo gali būti įvykdytas laiko perspektyvoje ir iš gaunamų einamųjų pajamų ar išmokų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017). Apeliantas skunde teigdamas, kad jo turtinė padėtis yra gera, kad jis yra darbingo amžiaus, sveikas, jokių duomenų apie savo gerą turinę padėtį nepateikė, kas tik sustiprina išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje būtinumo.

21. Apelianto skundo argumentai, į kuriuos atsakyta, nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kiti argumentai laikytini nereikšmingais, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Konstantinas Gurinas