Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2012-03-29 šalys sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 289,62 Eur (1 000 Lt) vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui. Atsakovės prašymu 2012-04-19 atsakovei ieškovė papildomai suteikė 144,81 Eur (500 Lt) vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui, 2012-07-30 atsakovės prašymu ieškovė papildomai suteikė 35,33 Eur (120 Lt) vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui. Iki 2014-07-29 atsakovė įsipareigojo grąžinti 469,76 Eur gautą kreditą bei sumokėti palūkanas. Ieškovė nurodo, kad atsakovė gauto kredito ir kitų susijusių mokėjimų nustatytais terminais nemokėjo, todėl ieškovė 2013-03-21 vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Ieškovė nurodo, kad atsakovė liko skolinga 408,86 Eur negrąžinto kredito, 78,17 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 708,28 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino. Byloje duomenų apie tai, kad skola būtų sumokėta, nėra.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas išvadai padaryti, kad tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. l d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Atsakovė savo prievolės grąžinti gautą kreditą ir sumokėti kitus su tuo susijusius mokėjimus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė. Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 408,86 Eur negrąžinto kredito, 78,17 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, 6.886 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti sutartines palūkanas, kurios yra paskaičiuotos po kredito grąžinimo termino (nuo 2013-03-22 iki 2014-06-23) ir sudaro 708,28 Eur sumą, taikant 113,60 proc. metinę palūkanų normą. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovės prašymas priteisti sutartines palūkanas po kredito grąžinimo termino, kurių metinė norma yra 113,60 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į šias aplinkybės, darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos po kredito grąžinimo termino yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. už kiekvieną dieną (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Taigi ieškovei iš atsakovės priteistina 110,16 Eur (487,03 Eur x 0,05/100 = 0,24 Eur; 0,24 Eur x 459 dienos = 110,16 Eur) už laikotarpį nuo 2013-03-22 iki 2014-06-23 sutartinių palūkanų po kredito grąžinimo suma, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius, likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestina.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas, įvertinęs atsakovės pasyvų elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi, konstatuoja, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės ir priteisti ieškovei iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 27 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. V. 408,86 Eur negrąžintą paskolą, 78,17 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 110,16 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 597,19 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-09-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 27 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.