- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-17
- Bylos Nr.
- 2S-157-357/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-00585-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė, Rasa Bartašienė (pran.)
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. P., A. B., Z. B., D. B. I.
- Kategorijos
- 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas E. Baziulis Teisminio proceso Nr. 2-41-3-00585-2009-9
2011m. gegužės 17 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. atstovo advokato A. Damulevičiaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-320/93, pagal pareiškėjos L. S. prašymą suinteresuotiems asmenims R. P., A. B., Z. B. ir D. B. I. dėl proceso atnaujinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. S. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-320/93 ir nustatyti, kad 1993 m. kovo 29 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo apie tai, kad žemę valdė A. M., yra neteisingas, o žemę valdė pareiškėjos L. S. tėvas E. M. (1 t., 1–4 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi (2 t., 20–21 b. l.) pareiškėjos L. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas nurodė, kad, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus terminų, nustatytų LR CPK 368 str., ir pagrįstas 366 str. 1d. nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai (LR CPK 370 str. 3d.). Teismas nurodė, kad proceso atnaujinimo institutas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuria siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi teismų sprendimai. Ši aplinkybė lemia tai, kad proceso atnaujinimo galimybė ribojama įstatyme įtvirtinant prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus. LR CPK 368 str. 2d. nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad LR CPK 368 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad, esant išskirtinėms, netoleruotinoms teisinėms situacijoms, galima konstatuoti teismo teisę priimti procesinį sprendimą atnaujinti praleistą LR CPK 368 str. 2d. nustatytą terminą.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos L. S. pareiškimą, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju vadovautis formuojama teismų praktika dėl LR CPK 368 str. 2d. numatyto naikinamojo termino atnaujinimo, nėra pagrindo, kadangi išskirtinės, netoleruotinos teisinės situacijos nėra nustatyta, todėl šiuo atveju proceso atnaujinimo galimybė yra ribojama įstatyme nustatyto prašymo atnaujinti procesą padavimo terminų. Teismas pažymėjo, jog Šiaulių rajono apylinkės teismas, priimdamas 1993-03-29 sprendimą, nepadarė išvadų, kurios tada ar dabar prieštarautų realiai egzistuojančioms faktinėms aplinkybėms.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (25–27 b. l.) pareiškėjos L. S. atstovas advokatas A. Damulevičius prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010m. gruodžio 16 d. nutartį ir pareiškimą tenkinti – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-320/93. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Naikinamasis 5 metų terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, negali būti taikomas formaliai. Tai reglamentuoja Aukščiausiojo Teismo praktika (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-346/2006). Teismas nesivadovavo minėta teismo nutartimi, formuojančia teismų praktiką analogiškose bylose.
2. Bylos aplinkybės teikia pagrindą pripažinti, kad šioje byloje yra susidariusi išskirtinė teisinė situacija, nes, turimais duomenimis, nesant pagrindo abejoti pareiškėjo veiksmų teisiniu nepriekaištingumu, jo teises pažeidžia valstybės institucija ir nėra jokios kitos teisinės galimybės patikimai patikrinti jo teisių pažeidimo faktą, pobūdį bei apimtis ir esant pagrindui jas ginti. Pareiškėjos situacija yra teisiškai išskirtinė, nes pareiškėja turi teisę atgauti jos tėvo E. M. turėtą nuosavybę, tačiau ji to jau nebegali padaryti, nes 1993 m. Šiaulių r. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-320/93 yra pripažintas pareiškėjai nepalankus faktas. Spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo vadovautis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (LR CK 1.5 straipsnis).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (74–75 b. 1.) suinteresuotų asmenų atstovas advokatas L. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-12-16 nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apelianto nurodyta LAT nutartis nagrinėjamoje situacijoje negali būti laikoma tinkamu precedentu, dėl kurio naikintina pirmosios instancijos teismo nutartis, nes bylos Nr. 3K-3-346/2006 faktinės aplinkybės ir šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Apeliantui nebuvo jokių trukdymų sužinoti bylos nagrinėjimo metu egzistavusią informaciją, kuria jis vadovaujasi kaip proceso atnaujinimo pagrindu. Be to, apeliantas daugiau nei 16 metų nuo 1993-03-29 Šiaulių rajono apylinkes teismo sprendimo dienos nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, savo neva pažeistų teisių gynybai. Todėl šios bylos faktinės aplinkybės absoliučiai neatitinka ir netgi nėra panašios į LAT nagrinėtos bylos faktines aplinkybes, kurios ir nagrinėjamu atveju būtų tokios išimtinės ir išskirtinės, kad leistų šioje byloje vadovautis LAT 2006-05-17 nutartyje numatytu precedentu.
2. Apeliantas nurodo, kad apie tokias aplinkybes sužinojo 2009-03-03, t. y. kai iš Lietuvos Centrinio valstybės archyvo gavo 1941-02-14 teismo sprendimo kopiją. Suinteresuotų asmenų nuomone, apie aplinkybių egzistavimą, kuriomis remiasi apeliantas, jis turėjo sužinoti anksčiau, jeigu būtų veikęs apdairiai ir rūpestingai. Visų pirma, reikėtų vertinti faktą, kad teismo sprendimai yra oficialūs, vieši ir visiems prieinami dokumentai. Antra, procesas, kurį prašoma atnaujinti, pasibaigė daugiau nei prieš šešiolika metų, tačiau per visą šį laikotarpį L. S. nepasidomėjo, ar jos tėvas E. M. galėjo valdyti žemę nuosavybės teise, t. y. nesikreipė į reikiamas institucijas dėl viešai prieinamos informacijos. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad praleistas 5 metų terminas pareiškimui pateikti, o jo atnaujinimas negalimas.
3. CPK 365 str. numato, kokie asmenys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymo saugomus interesus. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad asmenys, kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, tačiau kurių teisės ar įstatymo saugomus interesus pažeidžia sprendimas (nutartis) gali kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo tik CPK 366 str. 1 dalies 7 punkto pagrindu.
4. 1941 m. vasario 14 d. teismo sprendimą apeliantas laiko naujai paaiškėjusią esmine bylos aplinkybe, kadangi jame buvo sprendžiamas klausimas dėl A. M. nuosavybės teisių į 28,21 ha žemę. Minėtas teismo sprendimas tik patvirtina, kad ši žemės valda dar nebuvo nacionalizuota ar kolektyvizuota, ir tai, kad A. M. įgijo nuosavybės teisę į 28,21 ha žemę. 1941 m. vasario 14 d. teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir nepanaikintas, todėl turi resjudicata galią, o jame nustatyti faktai turi prejudicinę galią. Atnaujinus 1993 m. procesą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, šios aplinkybės patvirtintų, kad 28,21 ha žemės iki valdos nusavinimo, ją valdė A. M..
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Proceso atnaujinimas – tai išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (LR CPK 365 str. 1 d.).
LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).
Pagal CPK 366 str. 1 d. 2 punktą, procesas gali būti atnaujintas, jeigu paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) nagrinėjant bylą nei pareiškėjui, nei teismui jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas priešingas sprendimas. Taigi, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, nepakanka pateikti naujų dokumentų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Naujai pateikti įrodymai turi patvirtinti tas aplinkybes, kurios bylos nagrinėjimo metu egzistavo, tačiau nebuvo žinomos nagrinėjant bylą ir jos yra esminės.
LR CPK 368 straipsnio 2 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai.
Apeliantė esmine naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodo tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-320/93, kurioje prašoma atnaujinti procesą, bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma aplinkybė, kad A. M. visą savo žemę padovanojo sūnui E. M., t. y. pareiškėjos L. S. tėvui, o 1941 m. vasario 14 d. Šiaulių apylinkės teismas sprendimu šį dovanojimo aktą panaikino. Taigi žemės nacionalizavimo metu, 1940 m. liepos 22 d., žemę valdė ir jos savininku buvo pareiškėjos tėvas E. M.. Apeliantė taip pat nurodė, kad apie 1941 m. vasario 14 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ji sužinojo 2009-03-03, todėl termino prašymui pateikti nepraleido.
Prašymą atnaujinti procesą nagrinėjančio teismo teisę atnaujinti praleistą tokių prašymų padavimo terminą riboja LR CPK 368 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad toks prašymas negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai. Šis terminas yra naikinamasis, todėl jam suėjus išnyksta ir pati asmens teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą. Tačiau iš teismų praktikos matyti, kad esant išskirtinėms teisinėms situacijoms, ir esant pagrindo matyti, kad priimtas teismo sprendimas gali būti nepagrįstas, teismas gali atnaujinti praleistą terminą (LAT nutartis 3K-3-346/2006).
L. S. pareiškime nurodyta, kad apie 1941 m. vasario 14 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ji sužinojo 2009-03-03, taigi trijų mėnesių termino, per kurį gali būti pateiktas prašymas proceso atnaujinimui, ji nepraleido. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo pareiškėjos argumentu. Iš bylos duomenų matyti, kad civilinė byla Nr. 2-320/93 yra išnagrinėta ir sprendimas šioje byloje priimtas 1993 m. kovo 29 d. Taigi penkių metų terminas pareiškimui paduoti dėl proceso atnaujinimo pasibaigė 1998 m. kovo 29 d. Kadangi pareiškėja prašymą atnaujinti procesą pateikė 2009-06-05, laikytina, kad ji praleido įstatymo nustatytą 5 metų terminą ir jo atnaujinti neprašė. Pažymėtina ir tai, kad kokių tai išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu turėtų būti atnaujinamas procesas civilinėje byloje Nr. 2-320/93 pareiškėja nepateikė. Iš Šiaulių apylinkės teismo 1941-02-14 sprendimo matyti, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė šias bylos aplinkybes: ieškovas A. M. prašė panaikinti 1929 m. spalio 3 d. dovanojimo aktą, kuriuo savo sūnui E. M. buvo padovanojęs 28,645 ha ūkį, nurodydamas, kad dovanojimo aktas buvo sudarytas tikslu išvengti skolų mokėjimo, kad dovanojimo aktas E. M. nebuvo realizuotas, per visą tą laiką, t. y. 10 metų E. M. ūkio nevaldęs ir dovanojimo akto prievolių neišpildęs (8 b. l.). Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad teismas, išklausęs „bylininkų, liudytojų, prokuroro, žemės tarnautojo ir įvertinęs bylos aplinkybes, rado, kad tikrai ginčijamasai dovanų aktas nebuvo įvykdytas taip, kaip jame nurodyta - seserims dalys nemokėtos, tėvams išimtinė neduota, Žemės bankui skola negrąžinta, kad visą laiką nuo pat akto sudarymo dienos iki šiol ūkio valdytoju ir šeimininku skaitėsi ir tebesiskaito A. M. ir jis per visą laiką, virš 10 metų, įvykdė savo savininko teises, dar daugiau – sūnus E. prieš du metus paliko ūkį, išsikeldamas gyventi į miestą. Kad aktas buvo fiktyvus patvirtino bylos daviniai: jis ne tik sudarytas tikslu išvengti skolų mokėjimo, bet ir pasekmingai įvykdytas 1931 ir 1932 m. iškeltose civ. bylose dėl aprašyto turto“. Toliau šiame sprendime konstatuota, kad minėtos žemės „savininku kaip buvo taip ir liko A. M.. 1940 m. pavasarį su nuomininku N. nuomos sutartį taip pat sudarė A. M. ir jis savo pusę derliaus gavo (teismo pastaba) taip pat A. M. ir R. M.“ (9-10 b. l.). Rezoliucinėje dalyje teismas nusprendė: dovanų aktą, surašytą 1929 m. spalio 3 d., kuriuo A. M. dovanojo savo sūnui E. M. 28,645 ha su priklausiniais, panaikinti. Taigi, iš nurodyto teismo sprendimo matyti, kad teismas konstatavo, jog visą laikotarpį, daugiau kaip 10 metų, 28,645 ha žemę valdė ne E. M., bet A. M.. Tokios pat aplinkybės buvo nurodytos ir civilinėje byloje Nr. 2-320/93. Pareiškėja S. R, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, savo pareiškime nurodė, kad A. M. „sūnus E. dirbo Pavenčių cukraus fabrike. Vėliau jis persikėlė gyventi į Šiaulius, apsivedė. 1940 metais jis išvažiavo gyventi į Vokietiją (VFR), ten gyveno iki pat mirties“. 1941 m. vasario 14 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad faktiškai žemę valdė A. M., o tai įrodo Šiaulių rajono apylinkės teismo 1993 m. kovo 29 d. sprendimo teisėtumą, o ne jo nepagrįstumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymų, jog 1993 m. kovo 29 d. teismo sprendimas gali būti neteisėtas, pareiškėja nepateikė. Kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, negu 1993 m. kovo 29 d. sprendimas, laikytina, kad jos pateikti nauji įrodymai ir naujos aplinkybės nėra esminės ir nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LR CPK 366 straipsnio 2 dalies pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali tik asmuo, dalyvaujančio byloje asmens procesinėmis teisėmis dalyvavęs nagrinėjant konkrečią bylą, tačiau dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, neturėjęs esminės bylos rezultatui informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjęs jomis remtis teismo procese, kas nulėmė galimai neteisingo sprendimo priėmimą. Tuo tarpu iš bylos Nr. 2-320/93 matyti, kad pareiškėja L. S. nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. nuosavybės teise valdė 28,21 ha žemės (duomenys neskelbtini), byloje nebuvo suinteresuotu asmeniu. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo, manydamas, kad yra pažeistos įstatymu saugomos jo teisės, gali kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo tik LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-108/2009). Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad L. S. pareiškimas LR CPK 366 str. 1 d. 2 punkto pagrindu negalėjo būti pateiktas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja pateikė pareiškimą atnaujinti procesą praleidusi 5 metų ieškinio senaties terminą, į tai, kad atnaujinti praleisto termino ji neprašė, kad pateikti įrodymai nelaikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, o taip pat ir neturintys esminės reikšmės bylai (jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas priešingas sprendimas) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-320/93.
Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, todėl laikytina, kad nepateikė įrodymų dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, o taip pat ir tai, kad dėl to buvo priimta teisiškai nepagrįsta ir neteisėta nutartis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas jau išnagrinėtoje Šiaulių rajono apylinkės teismo byloje. Išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Atmetus atskirąjį skundą, iš apeliantės priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme 18,70 Lt, o taip pat 1500 Lt suinteresuotų asmenų atstovavimo išlaidos J. P., nes šias išlaidas sumokėjo būtent jis (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš L. S. (a/k (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)) J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas A. M. (duomenys neskelbtini)1500 Lt išlaidų, susijusių su suinteresuotų asmenų atstovavimu ir 18,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme valstybei.