- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-10
- Bylos Nr.
- 2-655-1/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Virginija Čeknauskaitė, Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- Dreymoor Fertilizers Overseas PTE Ltd
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Arvi“
- Trečiasis asmuo
- Heimdal Enterprises Ltd
- Kategorijos
- 119.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čeknauskaitės, Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Dreymoor Fertilizers Overseas PTE Ltd atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1088-324/2009, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, pagal ieškovo Dreymoor Fertilizers Overseas PTE Ltd ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arvi“ ir ko dėl pinigų išieškojimo, trečiasis asmuo Heimdal Enterprises Ltd.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ieškovas – Singapūre įregistruota įmonė Dreymoor Fertilizers Overseas PTE Ltd – pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo, garantavusio trečiojo asmens Heimdal Enterprises Ltd prievolės įvykdymą, 3 808 359,68 EUR ieškovo sumokėtą kainos dalį, 120 771,70 EUR palūkanų, procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas sumokėjo trečiajam asmeniui už prekes, tačiau tretysis asmuo ieškovui neperdavė sutarto jų kiekio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prieštaravo ginčo nagrinėjimui teisme, nes bylos šalys yra sudariusios susitarimą dėl ginčo sprendimo arbitraže.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Nurodė, kad Pavyzdiniame patvirtinimo rašte, kuriuo ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui UAB „Arvi ir ko“ teigė, kad perims pardavėjo įsipareigojimus, susijusius su 2008 m. rugpjūčio 12 d. su pirkėju sudaryta sutartimi Nr. 17/CAN/08/07, jei pardavėjas dėl bet kokių priežasčių negalės įvykdyti savo įsipareigojimų. 2008 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 17/ CAN/08/08 bendrovės Heimdal Enterprises LTD ( pardavėjas) ir Dreymoor Fertilizers Overseas PTE Ltd ( pirkėjas) susitarė parduoti ir priimti prekes bei už jas sutartyje nustatytais terminais sumokėti. Nustatė, kad bet koks ginčas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su šia sutartimi, įskaitant sutarties egzistavimo, galiojimo ar nutraukimo klausimą, neišsprendus geranoriškai, galutinai sprendžiamas arbitražu Londone pagal šiuo metu galiojantį tarptautinių prekybos rūmų sutaikymo ir arbitražo reglamentą, kuris laikomas įtrauktas į šį sutarties punktą nuorodos būdu. Šiai sutarčiai taikoma J.K.teisė ( 11.2 punktas). Pavyzdinis patvirtinimo raštas patvirtina atsakovo sutikimą įstoti į 2008 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsirandančią prievolę pardavėjo (trečiojo asmens) vietoje, esant šios prievolės nevykdymo faktui, t. y. esant tam tikrai sąlygai. Kadangi pavyzdiniu patvirtinimo raštu atsakovas garantavo pardavėjo įsipareigojimų perėmimą, jei pardavėjas dėl bet kokių priežasčių negalės įvykdyti savo įsipareigojimų, atsakovą saisto ir arbitražinė išlyga, įrašyta ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos sutarties 11.2 papunktyje. Aplinkybė, jog atsakovas nėra pasirašęs arbitražinio susitarimo, nesudaro pagrindo manyti apie ieškovo ir trečiojo asmens arbitražinio susitarimo neprivalomumą iškeltosios bylos šalims, tarp jų kilus su 2008 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi akivaizdžiai susijusiam ginčui, patenkančiam į arbitražinio susitarimo taikymo sritį. Atsakovo rašytiniame įsipareigojime, kuriuo ieškovas grindžia savo reikalavimą, yra nuoroda į dokumentą (pirkimo –pardavimo sutartį), kuriame yra arbitražinė išlyga. Pirkimo–pardavimo sutartis yra neatsiejama atsakovo išduoto pavyzdinio patvirtinimo rašto dalis. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad, remiantis Tarybos 2000 m. gruodžio 22 d. Reglamentu (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“, neturi jurisdikcijos nagrinėti iškeltąją bylą. Kadangi atsakovas reikalavo laikytis arbitražinio susitarimo, CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ieškinį paliko nenagrinėtą ( CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad arbitražinį susitarimą yra sudariusios 2008 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 17/CAN/08/08 šalys, t.y. Dreymoor Fertilizers Overseas PTE Ltd (ieškovas) ir Heimdal Enterprises Ltd (tretysis asmuo) (sutarties 11.2 p.). Kaip ieškovas nurodė ieškinyje, atsakovas 2008 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties, taip pat ir arbitražinio susitarimo, nėra pasirašęs ir nėra niekaip pagal jį įsipareigojęs. CK 6.90 str. 2 d. įtvirtinta, kad garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti išduota garantija, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievolė nurodyta. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad garantija yra savarankiška prievolė (skirtingai nei, pvz., laidavimas, kuri yra papildoma prievolė). Skolininkui (asmeniui, už kurio įsipareigojimų įvykdymą kreditoriui garantuojama) neįvykdžius savo įsipareigojimų kreditoriui, neįvyksta teismo nurodomas įstojimas į kreditorių ir skolininką saistančią prievolę. Ginčo nagrinėjimas arbitraže galimas tik esant šalių susitarimui dėl jo. LR CPK 23 str. numato, kad šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže, o LR CPK 296 str. 1 d. 9 p. numato, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu šalys yra tarpusavyje sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Tik tuo atveju, jeigu garantas (arba laiduotojas) ir kreditorius aiškiai susitarė, kad jiems galioja kreditoriaus ir skolininko sutartyje įrašyta arbitražinė išlyga, tarp kreditoriaus ir garanto (ar laiduotojo) kilęs ginčas gali būti nagrinėjamas arbitraže. Teismas skundžiamoje nutartyje nepateikia jokių teisės aktą nuostatomis pagrįstų argumentų, kad yra aplinkybių, leidžiančių teigti, jog atsakovo nepasirašytas arbitražinis susitarimas yra privalomas iškeltos bylos šalims. Garantijoje esanti nuoroda į 2008 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 17/CAN/08/08 nesudaro pagrindo teigti, kad padaręs šią nuorodą atsakovas tapo sutarties šalimi, o ieškovas dėl to sutiko. Nors arbitražinį susitarimą šalys gali sudaryti ir po ginčo kilimo, tačiau sutartinė arbitražinio susitarimo prigimtis lemia, kad abi šalys turi būti susitarusios dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže. Bylos dėl garanto, atsakovo, prievolės įvykdymo pirkėjui (ieškovui) teismingumas turi būti nustatytas pagal galiojančius ES teisės aktus – 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (Briuselis I Reglamentas).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad vien tik tai, kad atsakovas nėra pasirašęs 2008 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties, visiškai nereiškia, kad atsakovas neprisiėmė jokio įsipareigojimo pagal nurodytą sutartį. Atsakovo rašytiniame įsipareigojime yra nuoroda į sutartį, kuria inter alia buvo sudarytas arbitražinis susitarimas arbitražinės išlygos būdu, o tokiu atveju, kaip teisingai pažymėjo teismas, pati sutartis vertintina kaip neatsiejama Atsakovo išduoto Pavyzdinio patvirtinimo rašto dalis. Ieškovas visiškai klaidingai Pavyzdinį patvirtinimo raštą, išduotą atsakovo, vertina kaip atsakovo duotą garantiją. Iš teismo nutarties matyti, kad teismas nekvalifikavo atsakovo išduoto Pavyzdinio patvirtinimo rašto kaip atsakovo garantijos. Ieškovas, remdamasis CK 6.90 straipsnio 2 dalimi, teigia apie egzistuojančią atsakovo duotą garantiją, nors atskirajame skunde nėra jokių argumentų, kurie paneigtų teismo nutarties motyvus, išdėstytus teisiškai kvalifikuojant atsakovo Pavyzdinį patvirtinimo raštą. Atsakovo pareiškimu nebuvo prisiimta jokia piniginė prievolė, kaip to reikalauja CK 6.90 straipsnio 1 dalis. Iš minėto rašto turinio matyti, kad jame nurodyto atsakovo įsipareigojimo dalyko nesudaro atsakovo pareiga perduoti ieškovui atitinkamą pinigų sumą. Kadangi Pavyzdinis patvirtinimo raštas nėra jokia garantija, o atsakovas nėra garantas, kaip tai apibrėžiama CK 6.90 straipsnio 1 dalyje, tai ieškovui nėra jokio teisinio pagrindo atskirajame skunde kalbėti apie tas sąlygas, kuriomis garanto ir kreditoriaus ginčas gali būti nagrinėjamas arbitraže. Pavyzdinis patvirtinimo raštas įrodo tik atsakovo sutikimą įstoti į prievolę, atsirandančią sutarties pagrindu, pardavėjo, t. y. trečiojo asmens, vietoje, įsipareigojant už jį įvykdyti pagal sutartį pardavėjui tenkančią prievolę perduoti pirkėjo (ieškovo) nuosavybėn tam tikrą daiktą, konkrečiai trąšas. Pavyzdinio patvirtinimo raštu atsakovas padarė aiškią nuorodą į sutartį, kuriuo yra įformintas arbitražinis susitarimas arbitražinės išlygos forma, o tai leidžia spręsti, kad tiek sutartis, tiek ir šioje sutartyje esanti arbitražinė išlyga, kaip teisingai nurodė teismas, tapo neatsiejama atsakovo vienašaliai prisiimtos prievolės vykdymo sudėtinė dalimi. Teismas, priimdamas nutartį, visiškai teisingai konstatavo, kad teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti pagal ieškovo ieškinį iškeltos bylos, ir tuo pagrindu ieškovo ieškinį pagrįstai paliko nenagrinėtą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje vyksta ginčas dėl arbitražinės išlygos taikymo. Byloje nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 12 d. trečiasis asmuo Heimdal Enterprises Ltd (pardavėjas) ir Dreymoor Fertilizers Overseas PTE Ltd (pirkėjas) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios objektas yra 15 000 metrinių tonų nesupakuoto CAN 27 % (prekės). Šios sutarties 11.2 punkte šalys taip pat susitarė, kad bet koks ginčas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su šia sutartimi, įskaitant sutarties egzistavimo, galiojimo ar nutraukimo klausimą, neišsprendus geranoriškai, galutinai sprendžiamas arbitražu Londone pagal šiuo metu galiojantį Tarptautinių prekybos rūmų sutaikymo ir arbitražo reglamentą, kuris laikomas įtrauktas į šį punktą nuorodos būdu. Šiai sutarčiai taikoma J. K. teisė. Arbitražo kalba – anglų. Atsakovas UAB „Arvi“ ir ko išdavė ieškovui (pirkėjui) raštą, kuriame garantavo, kad perima pardavėjo (trečiojo asmens) įsipareigojimus, susijusius su 2008 m. rugpjūčio 12 d. sudaryta sutartimi Nr. 17/CAN/08/07, jei pardavėjas (trečiasis asmuo) dėl bet kokių priežasčių negalės įvykdyti savo įsipareigojimų. Taigi darytina išvada, kad minėtu patvirtinimo raštu atsakovas taip pat įsipareigojo laikytis sutarties sąlygos dėl arbitražinės išlygos, numatytos sutarties 11.2 punkte.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad arbitražinė išlyga galioja ir ginčui tarp ieškovo ir atsakovo, nes ginčo šalys savo santykius grindė minėtos sutarties nuostatomis. Kolegija nesutinka su ieškovo argumentais, kad arbitražinė išlyga galioja tik tuo atveju, jeigu ginčo šalys tarpusavyje susitaria dėl ginčo perdavimo arbitražui. Pažymėtina, kad pagal CK 6.193 straipsnio nuostatas aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Atsakovo įsipareigojimų pagal 2008 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį prisiėmimas kaip tik ir patvirtina, kad šalys siekia vadovautis jau nustatytomis ir sutartyje aptartomis taisyklėmis, kad atsakovas perima visus trečiojo asmens (pardavėjo) įsipareigojimus, tarp jų ir įsipareigojimą ginčą spręsti arbitraže.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje Jungtinių Amerikos Valstijų ribotos atsakomybės bendrovės ,,Main Bridge, L.L.C.“ v UAB ,,Lakvita“, byloje Nr. 3K-3-681/2002 konstatavo, kad tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje pasisakoma, jog, kilus abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo, abejonės turi būti aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t. y. taikomas principas in favor contractus (Law and Practice of International Commercial Arbitration, 2nd ed. / by H. Redfern, M. Hunter. London: Svveet & Maxwell, 1991, p. 167) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tarp šalių buvo sudarytas arbitražinis susitarimas, pagrįstai ieškovo pareikštą ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 9 p.), todėl skundžiama Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.