Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-25 · Administracinė byla Nr. I-85-279/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-01-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-03-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-25
Bylos Nr.
I-85-279/2017
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00486-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apygardos teismo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-85-279/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00486-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 25 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Aistei Kuliavcevaitei,dalyvaujant pareiškėjui E. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apygardos teismo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apygardos teismo, priteisti 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d. periodiškai konvojaus pareigūnų buvo pristatomas į Panevėžio apygardos teismą. Pareiškėjo teigimu, neturtinę žalą jis patyrė dėl to, kad Panevėžio apygardos teismo laikino sulaikymo patalpose (kamerose), kuriose jis buvo patalpinamas, nebuvo tualetinio popieriaus, muilo, vandens ir puodelio, todėl šiose patalpose jam buvo apribotos galimybės nueiti į tualetą, jis negalėjo atsigerti vandens ir tuo nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos. Pareiškėjo tvirtinimu, Panevėžio apygardos teismas, nesudarydamas tinkamų sąlygų, pažeidė jo orumą, pažemino jį. Tuo jis patyrė nepatogumus, kartais itin intensyvius, diskomfortą, baudimą. Visa tai sudaro patirtą neturtinę žalą, kurią ir prašė atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio apygardos teismas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iki 2009 metų projektuotų ir statytų teismo pastatų patalpų įrengimo reikalavimus nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 7 d. įsakymu patvirtinta Teismų pastatų ir patalpų projektavimo ir įrengimo pagrindinių principų redakcija. Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, patalpos konvojuojamųjų laikymui turi būti įrengtos laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 215 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „ Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“, galiojusios iki 2009 m. spalio 9 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių nustatyta tvarka. Teigė, kad minėti teisės aktai nereikalauja, jog teismuose įrengtose laikino sulaikymo patalpose (kamerose) būtų tualetinis popierius, muilas, vanduo ir puodelis. Pagal paminėtą teisinį reguliavimą, indas su vandeniu, puodelis ir muilas turi būti tik Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar policijos areštinėse įrengtose konvojuojamųjų kratai, drabužių, daiktų ir maisto produktų apžiūrai atlikti įrengtose patalpose (Konvojavimo taisyklių 75 punktas). Taip pat muilas privalo būti policijos areštinės sanitarinėje švarykloje (minėtos higienos normos 37) punktas, bet ne kameroje. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismo patalpose vyksta bylų nagrinėjimo procesas, kurį nuosekliai reglamentuoja procesinės teisės normos. Bylos nagrinėjimo metu teisme, priešingai nei policijos areštinėse ar kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, teisiamajam (kaltinamajam, įtariamajam) yra sudaromos išskirtinės sąlygos, lemiančios šio asmens ir kitų asmenų (nagrinėjimo metu teismo salėje dalyvaujančių ar už jos ribų esančių) galimą kontaktą. Teismas yra institucija, kuri asmens baudžiamojo persekiojimo ir jam paskirtos bausmės vykdymo procese užima išskirtinę vietą, nes yra vienintelė institucija, vykdanti teisingumą ir sprendžianti išimtinai tik teismui priskirtinus klausimus. Būdamas teisme teisiamasis (kaltinamasis, įtariamasis) paprastai patiria didelį stresą, nerimą, baimę, nežinomybę ir kitokius neigiamus išgyvenimus, kas gali sąlygoti neadekvatų teisiamojo (kaltinamojo, įtariamojo) elgesį jam svetimoje ir nepriimtinoje aplinkoje. Tai tiesiogiai kelia grėsmę tiek teismo personalui, tiek kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, tiek pačiam teisiamajam (kaltinamajam, įtariamajam). Todėl teismo laikino sulaikymo patalpose (kamerose) teisiamajam (kaltinamajam, įtariamajam) papildomai suteikus galimybę disponuoti daiktais, kuriuos galima pritaikyti savęs ar kitų asmenų sužalojimui, būtų nepagrįstai sumažintas saugumas teismo patalpose esantiems asmenims. Pažymėjo, kad konvojuojami asmenys laikino sulaikymo patalpose (kamerose) yra laikomi retai ir tik trumpą laiko tarpą, siekiant užtikrinti konvojuojamų asmenų bei juos lydinčių pareigūnų saugumo poreikį bei konvojuojamų asmenų privalomą dalyvavimą nepertraukiamame teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, vykdyti teisme nenumatytus reikalavimus ir užtikrinti, kad teismo laikino sulaikymo patalpose (kamerose) būtų teisės aktuose nenumatyti daiktai (muilas, tualetinis popierius, mindas su vandeniu, puodelis ir kt.), nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų Panevėžio apygardos teismo laikino sulaikymo patalpose, atlyginimo.

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio. Jame įtvirtintos viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).

Pareiškėjas neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus siejo su tuo, kad Panevėžio apygardos teismo laikino sulaikymo patalpose (kamerose), kuriose jis buvo patalpinamas, nebuvo tualetinio popieriaus, muilo, vandens ir puodelio, todėl šiose patalpose jam buvo apribotos galimybės nueiti į tualetą, jis negalėjo atsigerti vandens ir tuo nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą į jo skundą, teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildymą (b. l. 25-26), kuriame abstrakčiai nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo tualete nebuvo užtikrintas jo privatumas. Teismo posėdyje dėl šių aplinkybių pareiškėjas nebepasisakė, neturtinės žalos atsiradimo esant šiai aplinkybei negrindė. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2017 m. sausio 13 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos, padarytos 2013 m. gegužės 5 d. – 2016 m. spalio 29 d. laikotarpiu laikant pareiškėją Panevėžio apygardos teismo laikino sulaikymo patalpose netinkamomis sąlygomis, tai yra, neužtikrinant privatumo tualete. Esant nurodytoms aplinkybėms, šioje byloje neturtinės žalos atsiradimas, kildinamas iš privatumo Panevėžio apygardos teismo tualete neužtikrinimo, nenagrinėjamas.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2011 m. sausio 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. periodiškai (susipažinti su nagrinėjamos bylos medžiaga, dalyvauti teismo posėdžiuose) buvo pristatomas į Panevėžio apygardos teismą (b. l. 22-23). Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teisme yra įrengtos laikino sulaikymo patalpos (kameros), kuriose laikomi konvojuojamieji asmenys, taip siekiant užtikrinti konvojuojamų asmenų bei juos lydinčių pareigūnų saugumo poreikį ir konvojuojamų asmenų privalomą dalyvavimą nepertraukiamame teismo posėdyje. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų taip pat nustatyta, prie laikino sulaikymo patalpų (kamerų) yra įrengtas tualetas (b. l. 11-12, 40, 42-43)

Sprendžiant dėl reikalavimų, keliamų laikino sulaikymo patalpoms (kameroms), nustatyta, kad Teismų taryba 2006 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 13 P-432 pritarė Teisingumo ministerijos parengtiems Teismų pastatų ir patalpų projektavimo ir įrengimo pagrindiniams principams. Be to, Teisingumo ministras 2008 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 1R- 313 sudarė darbo grupę, kuri nustatė teismų pastatų ir patalpų būklės, patalpų plotų įvertinimo kriterijus, kuriais vadovaudamasi, Teisingumo ministerija galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl konkrečių investicijų projektų rengimo, jų prioritetų nustatymo ir jų įtraukimo į Valstybės investicijų programą. Minėta darbo grupė parengė Teismų pastatų ir patalpų projektavimo ir įrengimo pagrindinius principus (toliau – ir Principai), kuriems Teisėjų taryba pritarė 2009 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 13 P-155-(7.1.2). Teisingumo ministras Teismų pastatų ir patalpų projektavimo ir įrengimo pagrindinius principus patvirtino 2009 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 1R-341.

Teismų pastatų ir patalpų projektavimo ir įrengimo pagrindiniai principai, kuriems Teismų taryba pritarė 2006 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 13 P-432, numatė, kad projektuojant ir įrengiant teismų pastatus ir patalpas, būtina sudaryti tinkamas darbo sąlygas ir saugią aplinką teisėjams, teismų darbuotojams, proceso dalyviams ir visuomenės atstovams (2.3-2.4 punktai). 2006 m. Principų 5.11 punkte buvo nustatyta, kad teismuose patalpos konvojuojamųjų laikymui turi būti įrengtos laikantis Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 215 (toliau – HN 37:2002, galiojo iki 2009 m. spalio 9 d.) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių, nustatyta tvarka. Higienos normos HN 37:2002 41-45 punktai numatė bendro pobūdžio reikalavimus, keliamus laikino sulaikymo patalpoms (šių patalpų lubų, sienų ir grindų būklei, patalpų šildymui ir vėdinimui, apšvietimui). Sanitariniam mazgui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti šios higienos normos 28 punkte, kuris nustatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengtas unitazas, praustuvė, pertvara.

Teisėjų tarybos 2009 m. spalio 30 d. nutarimu patvirtintų Principų 7.1 punkte buvo nustatyta, kad reikalavimai laikino sulaikymo kameroms nustatomi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Teisingumo ministras 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 1R-216 patvirtino Reikalavimus naujai įrengiamoms laikino sulaikymo kameroms teismuose (toliau - Reikalavimai). Pagal nurodyto įsakymo 1 punktą, Reikalavimai privalomi naujai įrengiamoms laikino sulaikymo kameroms teismuose, o pagal 2 dalies nuostatas, teismams, atliekantiems savo patalpų einamąjį remontą ir esamoms laikino sulaikymo kamerų patalpoms, Reikalavimai turi tik rekomendacinį pobūdį.

Išanalizavus nurodytų teisės aktų nuostatas, daroma išvada, kad juose yra nustatyti kriterijai laikinų sulaikymo patalpų būklei, sanitarinio mazgo reikalavimai, tačiau šiuose aktuose nėra imperatyvių nuostatų, nustatančių pareigą laikino sulaikymo patalpose, tualetuose padėti tualetinį popierių, muilą, puodelį, tačiau nors šie reikalavimai ir nėra privalomai įtvirtinti, iš atsakovės atstovo rašytinių paaiškinimų ir Panevėžio apygardos teismo darbuotojo, surašiusio tarnybinį pranešimą, paaiškinimų, pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad tualete, esančiame Panevėžio apygardos teisme prie laikino sulaikymo kamerų yra kriauklė su vandentiekiu, klozetas, tualete padėtas tualetinis popierius, o nuo 2016 m. pavasario, siekiant užtikrinti tinkamą aplinką į teismą pristatytiems asmenims, minėtame tualete sulaikymo kamerose laikomiems asmenims papildomai buvo padėtas ir skystas muilas, o posėdžių salėse – grafinai su vandeniu ir vienkartiniais puodeliais (b. l. 40-45).

Teismas, remdamasis nuodytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, neturi pagrindo konstatuoti pažeidimų dėl netinkamų laikymo sąlygų laikino sulaikymo patalpose (kamerose), be to, teismas darydamas tokias išvadas atsižvelgė į laikinos sulaikymo patalpų (kamerų) teismuose specifiką, tai yra, šiose patalpose į teismą pristatyti asmenys yra laikomi trumpą laiką, taip pat, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Panevėžio apygardos teismo darbuotojus prašydamas atsigerti vandens ir šis jo prašymas nebūtų buvęs patenkintas, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie apribotą galimybę pareiškėjui pasinaudoti prie laikino sulaikymo patalpų esančiu tualetu.

Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, leidžiančių teigti, jog Panevėžio apygardos teismas ir šio teismo darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė arba netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus ir neužtikrino pareiškėjui tinkamų sąlygų Panevėžio apygardos teismo laikino sulaikymo patalpose. Byloje nėra duomenų, kad Panevėžio apygardos teismo darbuotojai būtų sąmoningai siekę pareiškėjui tyčia sudaryti blogesnes sąlygas ir taikę kokius nors įstatymo nenumatytus apribojimus, pareiškėjas laikino sulaikymo patalpose buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl konstatuojama, jog byloje nenustatytas Panevėžio apygardos teismo ir šio teismo darbuotojų veiksmų neteisėtumas, kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apygardos teismo, 150 Eur neturtinę žalą atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apygardos teismo, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė