Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Laimai Avižienytei, Rūtai Purickaitei, Vaidai Mikalonienei, Vaidai Vasiliauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui U. M. ir jos atstovui advokatui Giriui Ivoškai,

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovui Tomui Valeikai,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu VDI-ANR_N-842-2024 (toliau – ir Nutarimas) U. M. pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (redakcija iki 2024 m. liepos 1 d.), 96 straipsnio 2 dalyje, 99 straipsnio 3 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta galutinė subendrinta 2 700 Eur dydžio bauda. U. M. nubausta už tai, kad:

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos U. M. atstovo advokato Giriaus Ivoškos skundas dėl 2024 m. lapkričio 19 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-842-2024 nutarimo, kuriuo prašoma administracinio nusižengimo teiseną U. M. dėl ANK 95 straipsnio 1 dalies nutraukti, (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas), skirtą nuobaudą panaikinti. Skunde teigiama, kad U. M. elgesyje nebuvo nei leidimo nelegaliai dirbti, nei nelegalaus darbo organizavimo požymių, todėl nutarimo dalis dėl nuobaudos už nelegalų darbą skyrimą (ANK 95 straipsnio 1 dalis) nepagrįsta. Skunde dėstomi šie argumentai, kuriais grindžiamas prašymas:

2.1. Iš byloje pateiktų darbuotojų L. C., N. I., D. V. (toliau – darbuotojos) darbo sutarčių matyti, kad jų sudarymo data yra 2024 m. sausio 29 d. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad darbo sutartis su UAB „S“ darbuotojos pasirašė 2024 m. sausio 31 d. – 2024 m. vasario 2 d., jų neskaitę, nes buvo raginamos kuo greičiau pasirašyti ir tik vėliau pastebėjo, kad sutartyje nurodyta darbo pradžia 2024 m. vasario 5 d., tačiau šių faktinių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti duomenys.

2.2. Apie darbuotojų įdarbinimą SODRAI pranešta laiku, t. y. 2024 m. vasario 2 d. iki 14 val. 32 min. tai paneigia, kad darbuotojos buvo raginamos kuo greičiau pasirašyti sutartis ir jom nepakako laiko įsitikinti, kad jų darbo pradžia yra 2024 m. vasario 5 d.

2.3. Byloje nėra duomenų, kad U. M. davė nurodymą N. I., D. V. ir L. C. dirbti 2024 m. vasario 3 d. – 2024 m. vasario 4 d. U. M. ar kitas darbuotojas negalėjo, neturėjo teisės darbuotojoms nurodyti dirbti nuo 2024 m. vasario 3 d. 7 val., nes darbo sutartyse ir pranešime SODRAI darbuotojų darbo santykių pradžia nurodyta 2024 m. vasario 5 d. Ši data su kiekviena darbuotoja buvo suderinta raštu, todėl jos neturėjo jokio teisinio pagrindo pradėti darbą anksčiau negu 2024 m. vasario 5 d. tad jeigu darbuotojos pradėjo dirbti anksčiau savo iniciatyva ar kitų trečiųjų asmenų, nėra pagrindo manyti, kad UAB „S“ buvo atsakingas kaip darbdavys už darbuotojų darbą 2024 m. vasario 3 d. – vasario 4 d.

2.4. 2024 m. vasario 3 d. – 2024 m. vasario 4 d. UAB „S“ nebuvo sudariusi jokios darbo sutarties su darbuotojais, todėl nepagrįstas Nutarimo teiginys, kad bendrovė gavo kokią nors tiesioginę ar galutinę naudą.

2.5. Iš 2024 m. liepos 24 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGK-5549 matyti, kad ieškovė N. I. neįrodė, jog pradėjo dirbti nuo 2024 m, vasario 3 d., darbo užmokestis neišieškotas už laikotarpį iki 2024 m. vasario 5 d. Šis sprendimas neapskųstas. Todėl kaltinimas nelegaliu darbu yra kenkimas reputacijai tenkinant Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro (toliau - IMC) interesus, susijusius su paslaugų sutarties įgyvendinimu. Tą patvirtina, IMC 2024 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. S-147 pateikti prieštaringi teiginiai (11 skundo punktas). Be to, yra prielaidų manyti, kad būtent IMC organizavo darbuotojų darbą iki 2024 m. vasario 5 d. N. I. nelegalaus darbo faktas nustatytas tik iš pačios jos žodžių. Pati N. I. darbo ginčų komisijos posėdyje nurodė, kad jos darbą tomis dienomis organizavo IMC (2024 m. liepos 24 d. posėdžio įrašas). Dėl to būtent IMC turėtų būti laikomas Darbuotojų nelegalaus darbo organizatoriumi. Darbo ginčų komisijos 2024 m. liepos 24 d. posėdžio įrašas patirtina, kad už darbuotojų funkcijų atlikimą laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 3 iki 2024 m. vasario 4 d. tiesioginę ir galutinę naudą gavo IMC, o ne UAB „S“.

2.6. Iš 2024 m. liepos 23 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGK-5426 matyti, kad D. V. buvo nurodžiusi, jog darbo sutartį su UAB „S“ sudarė 2024 m. sausio 29 d., įsigaliojo 2024 m. vasario 5 d., nors pirmoji jos pamaina buvo 2024 m. vasario 3 d. Nei IMC rašte, nei byloe nepateikta duomenų, kad būtent U. M. davė nurodymą D. V. dirbti 2024 m. vasario 3 d. -4 d. Tai, kad IMC nurodė pamainų laikus, sudaro prielaidą manyti, kad būtent IMC organizavo D. V. darbą. Nelegalus darbas nustatytas tik iš D. V. žodžių. Ji paaiškino, kad sutartis su UAB „S“ nuo vasario 5 d., tačiau nurodė, kad vasario 4 d. darbdavys turėjo būti UAB „S“. Be to ji 2024 m. gegužės 29 d. el.laiške nurodė, kad dirbo nuo 2024 m. vasario 5 d.

2.7. Iš 2024 m. liepos 25 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGK-5425 matyti, kad L. C. darbo sutartį sudarė 2024 m. sausio 29 d., įsigaliojo 2024 m. vasario 5 d., nors pirmoji jos pamaina buvo 2024 m. vasario 3 d. Nei IMC rašte, nei byloje nepateikta duomenų, kad būtent U. M. davė nurodymą L. C. dirbti 2024 m. vasario 3 d.-4 d. Tai, kad IMC nurodė pamainų laikus, sudaro prielaidą manyti, kad būtent IMC organizavo L. C. darbą iki 2024 m. vasario 5 d. Nelegalus darbas nustatytas tik iš L. C. žodžių. Ji paaiškino, kad sutartis su UAB „S“ pasirašė vasario 2 d., tačiau tai prieštarauja faktui, kad sutartis sudaryta 2024 m. sausio 29 d., o įsigaliojo 2024 m. vasario 5 d. Be to ji 2024 m. gegužės 29 d. el.laiške nurodė, kad pradėjo dirbti nuo 2024 m. vasario 5 d.

2.8. Aplinkybės, kad N. I. ir L. C. nuo 2024 m. vasario 3 d. iki 2024 m. vasario5 d., o D. V. – nuo 2024 m. vasario 4 d. iki 2024 m. vasario 5 d. atliktos apsaugos darbuotojų funkcijos, nėra siejamos su objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais, kad šias darbuotojas darbo santykiai siejo su UAB „S“, kaip darbdaviu. Institucijos išvados dėl nelegalaus darbo siejamos su duomenimis ir faktinėmis aplinkybėmis, kilusiomis iš paslaugų sutarties tarp užsakovo ir tiekėjo. Tarpusavio įsipareigojimais grįstais santykiais. Tai, kad UAB „S“ pagal paslaugų pirkimo sutartį įsipareigojo teikti paslaugas IMC, ir jos buvo suteiktos nuo 2024 m. vasario 3 d., savaime nereiškia, kad darbo sutartis tarp bendrovės ir darbuotojų įsigaliojo 2024 m. vasario 3 d. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad darbdavys nesuprato, nuo kurios datos darbuotojos turi pradėti dirbti pagal sutartis, ar duomenų, patvirtinančių, kad darbuotojai suprato, jog funkcijos turi būti pradėtos anksčiau nei 2024 m. vasario 5 d. darbuotojų atvykimas atlikti darbo funkcijų anksčiau, nei nurodytu laiku sutartyje, nereiškia darbo santykių su naujuoju darbdaviu pradžios.

2.9. Bendrovė laikotarpiu nuo 2024 m,. vasario 3 d. 00.00 val. iki 2024 m. vasario 5 d. 7.00 val. vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį Nr. CP0282147 ir teikė ne fizinės apsaugos paslaugą, o elektroninės apsaugos paslaugą, kurios esmę sudaro paslaugos gavėjo signalizacijos sistemos pajungimas į bendrovės valdomą centrinį apsaugos pultą, į kurį perduodama informacija tuo atveju, jeigu paslaugos gavėjo objekte suveikia signalizacija, bei fizinės apsaugos ekipažo atvykimas į saugomą objektą.

2.10. Institucija, nepagrįstai apsaugos pagal paslaugų pirkimo sutartį organizavimą nuo 2024 m. vasario 3 d. 0.00 val. iki 2024 m. vasario 5 d. 7.00 val. ryto kvalifikavo kaip įpareigojantį UAB „S“ organizuoti darbo teisinius santykius. Darbo inspekcija, atlikdama nelegalaus darbo tyrimą, atliko jos kompetencijai nepriskirtas ir nebūdingas funkcijas, t. y. bendrovės įsipareigojimų vykdymą, kuris vertintinas kaip civilinės teisės normų (sutarčių teisės) dalykas ar galimą šių įsipareigojimų vykdymo pažeidimą, už kurį galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, nepagrįstai traktavo kaip darbo teisės normų pažeidimą.

4. Administracinėn atsakomybės patraukto asmens U. M. atstovas advokatas Girius Ivoška teismo posėdžio metu teigė, kad U. M. jokia forma nei žodžiu nei raštu, nenurodė nei vienai iš darbuotojų pradėti dirbti anksčiau nei nurodyta kiekvienos iš darbuotojų darbo sutartyse, kurias jos pasirašė 2024 m. sausio 29 d. Nors darbuotojos tvirtino bylos nagrinėjimo VDI metu, kad jos pasirašė darbo sutartis vėliau, nei 2024 m. sausio 29 d., tačiau to nepatvirtina jokie įrodymai, taip pat nėra jokių įrodymų, kad U. M. raštu ar žodžiu nurodė dirbti visoms trims darbuotojoms anksčiau nei 2024 m. vasario 5 d. VDI nelegalaus darbo fakto įrodinėjimą grindžia darbuotojų parodymais ir paslaugų pirkimo pardavimo sutartimi tarp „S“ ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro. Vien faktas, kad sutartis buvo sudaryta, t. y. atsirado paslaugų ar rangos santykiai, nereiškia, kad U. M. davė nurodymą pradėti dirbti darbuotojoms nuo 2024 m. vasario 3 d. Sodrai buvo pranešta 2024 m. vasario 2 d., kad trys darbuotojos pradės dirbti nuo 2024 m. vasario 5 d. Bendrovė „S“ pradėjo teikti saugos paslaugas nuo 2024 m. vasario 3 d., bet ne fizinės apsaugos, o tik signalizacijos veikimu. Organizavo paslaugų teikimą taip, kad atvyktų, „S“ darbuotojai automobiliu ir reaguotų į tą signalą, jeigu įvyktų tam tikras įvykis, dėl kurio prireiktų saugos paslaugų. Gali būti, kad Inovatyvios medicinos centro atstovas davė nurodymą darbuotojoms dirbti arba pačios darbuotojos, pagal nusistovėjusį įprotį ir praktiką, tęsė darbo santykius. Darbo ginčų komisija buvo gavusi darbuotojų skundus dėl UAB „S“ neapmokėto viršvalandinio darbo. Byloje pateiktas garso įrašas patvirtina, kad N. I. nurodymą dirbti 2024 m. vasario 3, 4 d. gavo iš Centro, todėl Darbo ginčų komisija konstatavo, kad darbuotoja nepateikė įrodymų, jog ji dirbo nelegaliai. D. V., L. C. apie nelegalų darbą nagrinėjant Darbo ginčą dėl nesumokėto darbo užmokesčio, nekalbėjo, o N. I. kalbėjo, ir pasakė, kad nurodymą dirbti davė Centras. Nėra ginčo dėl to, kad darbuotojos vietoje įjungia pastato signalizaciją, kalba yra apie centrinį saugos punktą į kurį ateina informacija tuo atveju, jeigu yra saugos pažeidimas centre. Baigiamosios kalbos metu, advokatas nurodė, kad IMC pateiktos pirkimo sutartys, sudarytos su bendrovėmis „A“ (2022 m. sausio 5 d. sutartis įsigaliojo 2022 m. vasario 3 d.), „S” (2023 m. gruodžio 13 d. sutartis įsigaliojo 2024 m. vasario 3 d.), patvirtina, kad buvo teikiamos ir budėjimo (fizinės apsaugos paslaugos), ir elektroninės apsaugos paslaugos (reagavimo būdu per signalizacijos sistemą, prijungtą prie paslaugos tiekėjo centrinio stebėjimo pulto signalų perdavimo įrangos pagalba). Apie UAB „S“ teikiamas elektroninės apsaugos paslaugas patvirtina sutartyje nurodytas paslaugos mėnesio mokestis 5 Eur, bei pateikta techninė ataskaita, iš kurios matyti, kad bendrovės subtiekėjo UAB „F“ darbuotojas K, 2024 m. vasario 2 d. atliko signalizacijos sistemos prijungimo prie paslaugos tiekėjo centrinio stebėjimo pulto ir signalų perdavimo įrangos veikimo patikros veiksmus. 2012 metais sudaryta sutartis, kuria „F“ suteikė bendrovei „S“ galimybę gauti „F“ valdomu centralizuotu stebėjimo pultu vykdomas signalizacijos signalų ir telefoninių pranešimų stebėjimo, fiksavimo ir apdorojimo paslaugas. Tai teismo posėdyje patvirtino 2024 m. vasario mėnesį bendrovėje „F“ dirbęs U. M. sutuoktinis L. M.. IMC dėl 2024 m. vasario 2 ir 3 d. vykdytos elektroninės apsaugos tipo saugos paslaugų neteikimo ar netinkamo teikimo nebuvo pareiškęs bendrovei „Sa“ jokių pretenzijų. UAB „S“ darbuotojų L. C., D. V. ir N. I. įdarbinimas nuo 2024 m. vasario 5 d., o ne nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos (2024 m. vasario 3 d.) neprieštaravo nei minėtų darbuotojų interesams, nei UAB „S“ sutartiniams įsipareigojimams pagal pirkimo sutartį. Šie duomenys paneigia, kad egzistavo aplinkybės ar motyvai U. M. reikalauti, kad darbuotojos pradėtų dirbti iki darbo sutartyse nurodytos darbo funkcijų atlikimo pradžios datos. Į bylą pateikti darbuotojų prašymai priimti į darbą (N. I. – 2024 m. sausio 18 d., L. C. ir D. V. – 2024 m. sausio 29 d.) patvirtina, kad visos trys darbuotojos prašė jas priimti į darbą nuo 2024 m. vasario 5 d., pranešimai SODRAI pateiktas 2024 m. vasario 2 d. Pirmą kartą paaiškinimus apie tai, kad 2024 m. vasario 2 ir 3 dienomis IMC buvo organizuotas nelegalus apsaugos darbuotojų darbas, pateikė N. I.. 2024 m. liepos 24 d. darbo komisijos posėdžio metu dėl neteisingai apskaičiuoto ir sumokėto darbo užmokesčio, atsakydama į darbo ginčų komisijos pirmininko klausimus apie tai, kas jai nurodė dirbti nelegaliai, iš pradžių atsakė, kad Institutas, o po to – Instituto administracija (šias aplinkybes patvirtina byloje išklausytas darbo ginčų komisijos posėdžio garso įrašas). 2024 m. lapkričio 19 d. nutarime užfiksuoti L. C. paaiškinimai neatitinka į bylą Valstybinės darbo inspekcijos pateiktame ir teismo posėdžio metu išklausytame L. C. vaizdo ir garso įraše girdimų paaiškinimų. Ji nurodė, kad nepamena, kas jai nurodė dirbti savaitgalį, ar kažkas iš „A”, ar kažkas iš Instituto. N. I. nesugebėjo paaiškinti, kodėl ji 2024 m. liepos 24 d. patvirtinusi, kad dirbti savaitgalį jai nurodė Institutas, šiuos parodymus Valstybinėje darbo inspekcijoje pakeitė, nurodydama, kad L. M. jai nurodė dirbti savaitgalį. 2024 m. spalio 23 d. vaizdo ir garso įraše girdėti, kaip D. V. administracinio nusižengimo bylos posėdžio metu teigė, kad jai asmeniškai niekas nesakė, nuo kada reikės dirbti. N. I., L. C. ir D. V. prašymai į darbą priimti jas nuo 2024 m. vasario 5 d., o tai paneigia, kad U. M. joms nurodė dirbti nelegaliai. Valstybinė darbo inspekcija neturėjo teisės tokiais prieštaringais darbuotojų parodymais grįsti U. M. administracinės atsakomybės už nelegalų darbą, todėl ir teismas šioje byloje neturėtų remtis nė vienos darbuotojos parodymais, kaip įrodymais nelegalaus darbo faktui pagrįsti. Naudos gavimas negali būti laikomas tinkamu nelegalaus darbo įrodymu, nes ne tik darbdavio ir jo vadovės valią, bet ir darbuotojų valią patvirtinantys rašytiniai įrodymai paneigia buvus ketinimą, kad darbo santykiai prasidėtų anksčiau nei 2024 m. vasario 5 d. 7 val. Laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 3 d. 00.00 val. iki 2024 m. vasario 5 d. 7 val. bendrovė „S“ neteikė fizinės apsaugos paslaugų, tačiau teikė elektroninės apsaugos paslaugas. Nėra jokio pagrindo teigti, kad „S“ nevykdė pirkimo sutarties ar laikyti pirkimo sutarties įsigaliojimo datą savaiminiu darbdavio prievolės sudaryti darbo sutartis, kurios galiotų nuo 2024 m. vasario 3 d., atsiradimo įrodymu, nei leidimo darbuotojams dirbti nepaisant darbo sutartyse nurodytos įsigaliojimo datos įrodymu. Byloje nesurinka įrodymų, kad U. M. leido darbuotojoms dirbti anksčiau nei įsigaliojo darbo sutartys, ar siekė organizuoti darbuotojų darbą taip, kad jos dirbtų kuo ilgiau be darbo sutarčių. Darbuotojų parodymai yra paneigti rašytiniais įrodymais. Nutarimo dalis dėl nuobaudos už nelegalų darbą skyrimą (ANK 95 straipsnio 1 dalis) pripažintina neįrodyta, o administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu. Prašo darbdavio vadovės U. M. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti remiantis ANK 5651 straipsnio 1 punktu ir nuobaudą, skirtą už nelegalų darbą (ANK 95 straipsnio 1 dalis), panaikinti. Daugybė subjektų, kuriems reikalinga apsauga, sudaro tokias sutartis, kai apsaugos bendrovė apžiūri po gauto signalo vietą, tada organizuoja apsaugą. Tą savaitgalį, dėl kurio vyksta ginčas, apsauga buvo vykdoma taip, kad atvažiuotų apsaugos ekipažas ir sureaguotų į gautą signalą. Visa tai yra aprašyta pirkimo sutarties priede Nr. 1., nėra parašyta, kad elektroninė apsauga negalima be fizinės apsaugos. Fizinė apsauga vykdoma nepertraukiamai, tas reikalavimas darbo santykių prasme buvo vykdomas nuo vasario 5 d., o iki to buvo vykdoma elektroninė apsauga. Darant prielaidą, kad darbuotojos buvo fiziškai, tai nereiškia, kad bendrovė „S” atsako už jų darbo organizavimą. Atsako tas, kam darbuotojas įsipareigojo savaitgalį dirbti. Kadangi jos įsipareigojo ne „S”, tai remiantis N. I. ar L. C. parodymais, darbą savaitgalį organizavo institutas ir instituto administracija. Kontroliuoti darbuotojų darbą iki darbo sutarčių sudarymo, „S”, neturėjo. L. M. nuvežant darbo sutarčių tekstus pasirašyti darbuotojoms, taip pat nuvežant joms virdulį ar mikrobangų krosnelę, nėra nelegalaus darbo organizavimo įrodymas. U. M. pažeidimus dėl darbo laiko apskaitos pripažino ne už tą laikotarpį, kur tariamai buvo organizuotas nelegalus darbas, tai buvo kitu metu, po darbo sutarties pasirašymo. U. M. nepripažįsta nustatytų pažeidimų dėl skundo padavimo fakto ir to, kad ji buvo atsakinga už tą laikotarpį, kaip vadovė, kuris nepatenka į darbo sutarties galiojimo laikotarpį. Remiantis ANK 666 straipsniu, jei byla U. M. atžvilgiu būtų nutraukta, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. advokato G. Ivoškos atstovavimo išlaidas.

5. Administracinėn atsakomybėn traukiama U. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba UAB „S“ direktoriaus pavaduotoja, nuo 2023 m. užima laikinai einančios direktorės pareigas. Paaiškino, kad niekada nebuvo nė vienai darbuotojai pasakyta, kad jos pradės dirbti ne 5 dieną, o anksčiau. Jos turėjo pradėti dirbti nuo 5 d. Pasirašyti prašymai, sutartys ir jos tikrai žinojo, kad jos turės pradėti dirbti nuo 5 dienos. Sutartis vežė ne pati, vežė jos vyras. Vyras šiuo metu įmonėje UAB „S“ neužima jokių pareigų. Prieš pasirašant sutartis ji informavo darbuotojas, kad jos turi atvykti į ofisą pasirašyti sutarčių. Kadangi buvo žiemos metas, ji dažniausiai dirbo nuotoliu, joms paskirti datą buvo sudėtinga, nes jos dirbo parinį darbą. Buvo sutarta taip, kad į objektą ji atveš pasirašyti sutartis. Vyras dirba panašų darbą, važinėja į Santariškes, paprašė, kad užvežtų pasirašyti sutartis. Su darbuotojomis viskas buvo suderinta telefonu ir prieš tai buvo atvykę pildyti prašymų. Ji pati tiesiogiai bendravau su darbuotojomis, vyko darbo pokalbis. Jos fiziškai buvo atvykusios į ofisą. Susitarimas buvo toks, kad darbuotojos pradės dirbti nuo 5 d. Kaip atsitiko, kad jos pradėjo dirbti nuo anksčiau nei 5 d. neturi paaiškinimo. Nedavė nurodymų, kad darbuotojos turi pradėti dirbti anksčiau. Abejoja, kad vyras liepė darbus pradėti anksčiau. Paslaugas institutui nuo vasario 3 d. teikė per centrinį stebėjimo pultą. Antrą dieną atvyko UAB „F“ inžinierius, su kuriais yra sudaryta sutartis, nes įmonė neturi savo pulto, ir antrą dieną inžinierius pajungė pultą, kad galėtų priduoti signalizaciją. Darbuotojos turėjo priduoti signalizaciją, atėjusios į darbą įjungti signalizaciją. 3–4 dienomis objektas turėjo būti priduotas pultui, 3–5 dienomis apsaugos paslaugas teikė, bet ne fizinės apsaugos. Signalizacija pati neįsijungs, signalizaciją įjungia darbuotojas ir ją atjungia atėjęs į objektą. 2 d., kada baigė darbą, turėjo priduoti darbuotoja, kuri dirbo, o 5 d. – kita darbuotoja. 3–4 d. objektas turėjo būti priduotas į centrinį stebėjimo pultą. Vasario 3–4 dienomis buvo vykdoma apsaugos funkcija, buvo perduodama centriniam stebėjimo pultui. Darbuotojos kiekvieną dieną nepridavinėja į centrinį stebėjimo pultą signalizacijos, jos išeina iš darbo – priduoda, ir ateina į darbą – priduoda į pultą. Savaitgalį centras nedirbo, 3–4 d. buvo šeštadienis, sekmadienis. Centro darbuotojai, turi įėjimo korteles, su jomis atsidaro duris. Atsidarius duris nieko nereikia atlikti. Yra kodų pultas, signalizacijos pridavimo. Vasario 2 d. buvo atvykęs inžinierius, ir inžinierius pajungė objektą į centrinį stebėjimo pultą ir buvo darbuotojoms suteikti kodai. Vasario 3–4 dienomis niekas nejunginėjo signalizacijos. Nebent kas nors ten buvo, bet 3–4 dieną institutas nedirbo. 3–4 dienomis fizinės apsaugos paslaugos „S“ institutui neteikė. Elektroninė apsaugos paslauga yra pajungimas į centrinį stebėjimo pultą, kur matosi visi signalai, pridavimai, atjungimai. Suveikus signalizacijai yra siunčiamas ekipažas. 3–4 dienomis turėjo būti pajungta informacija į pultą ir pirmadienį darbuotojai turėjo jį atjungti. Galbūt yra atsakingi žmonės, atsakingi asmenys institute, kurie taip pat turi tą kodą, kaip ir kitose įmonėse, kurie taip pat gauna tą kodą ir jie gali užeiti į objektą pridavę signalizaciją. Institute yra atsakingų asmenų, kurie galėtų atvažiuoti, suveikus signalizacijai. Tą patį kodą turi ne tik mūsų darbuotojai, bet ir centro darbuotojai. Kodus turėtų išduoti UAB „F“, su kuria pasirašyta sutartis dėl pultinės apsaugos. UAB „S” pareiginė instrukcija datuojama vasario 2 d., nes ji yra patvirtinta ir pasirašyta anksčiau, kaip ir darbo sutartis. Ji turėjo būti pakabinta pas darbuotojas ant sienos. Į institutą pareiginę instrukciją nuvežė vyras kartu su darbo sutartimis (t. 2, b.l. 80–84).

7. Teismas, siekdamas išsamiai išnagrinėti bylą, tenkindamas proceso dalyvių prašymus, atliko papildomą įrodymų tyrimą, kurio metu buvo apklausti liudytojai: T. I., V. U., D. V., L. C., N. I., D. M., L. M., perklausyti garso įrašai pateikti į bylą, pareikalauta papildoma medžiaga iš Inovatyvios medicinos centro.

8. Liudytoja T. I., Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro direktorė teismo posėdyje parodė, kad galėjo būti, jog 2023 m. gruodžio 13 d. ji pasirašė sutartį su UAB „S“ dėl apsaugos paslaugų teikimo. Ji dirba jau 5 metus ir niekada nebuvo, kad stebėtų nuotoliu, visada yra apsauginis žmogus vietoje. Darbuotojai ateina su kortelėmis, bet yra skyriai, kurie vizituojantys, teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, ateina pacientai ir juos turi kažkas įleisti. Ji nedavė nurodymų darbuotojams pradėti dirbti nuo vasario 3 d. Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas V. U. stebi sutartis, vykdo sutarčių priežiūrą ir jis užtikrina veikos tęstinumą, kad būtų nenutraukiamas apsaugos procesas. Apsauga vykdoma sutarčių, sudarytų su juridiniais asmenimis pagrindu, visada yra juridinis asmuo. Centras neturi tokio etato, kaip apsauginis. Ji dalyvauja derinime sutarčių, kurios yra mokslinės paskirties, kur liečia mokslą, įrangą mokslinę, tie dalykai yra susiję su jos kompetencija, o paslaugos derinamos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo. Šiai dienai yra galiojanti sutartis su UAB „S“ (t. 1, b.l. 145–146).

9. Liudytojas V. U., Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas teismo posėdžio metu parodė, kad jis šiose pareigose dirba beveik 5 metus, yra atsakingas už viešuosius pirkimus, už personalą, teisę, pastatų priežiūrą. Su UAB „S.“ yra sudarę pastato apsaugos sutartį, pirkimas buvo vykdomas per CPO katalogą, 2023 m. apie gruodžio vidurį. Buvo tartasi dėl budėjimų, apsaugos darbuotojai turi budėti 24 valandas per parą ir dar prie sutarties yra prijungimas į apsaugos pultą. Pagrindinės funkcijos yra tokios, kad saugos darbuotojai dirba apačioje, turi savo patalpą. Reikalui esant pakeliamas užtvaras, tikrinama, kas įeina į pastatą, įjungia, išjungia šviesas. Pačioje sutartyje įrašyta data, 2024 m. vasario 3 d. Prieš tai buvo pasibaigusi sutartis su kita apsaugos tarnyba. Jis yra atsakingas už tai, kad būtų nenutrūkstamas paslaugų teikimas. Pačioje sutartyje fiksuota, kad paslaugų pradžia vasario 3 d. Norėdamas įsitikinti, buvo parašęs el. laiškus, prašydamas patvirtinti, kad saugos paslaugos tikrai bus pradėtos nuo vasario 3 d., patvirtinimą gavo. Tas patvirtinimas buvo pateiktas VDI. Paslaugos buvo pradėtos, jis buvo įleistas į darbą. Saugos tarnyba „S“ perėmė prieš tai buvusios saugos tarnybos darbuotojus. Trys moterys dirbo jau ne vienerius metus tame objekte, tai atėjus naujai įmonei „S“ jos perėjo dirbti į šią įmonę. Apsaugos pultas ir fizinė apsauga, tai santykis toks, kad pačios saugos tarnybos reikalas, nes vakare perduoda signalą, jeigu kažkas atsitinka pastate, pultas gauna tą signalą ir atvyksta ekipažas, o patys darbuotojai sėdi 24 valandas pastate. Nuo vasario 3 d. buvo teikiamos paslaugos, nes jeigu fiziškai nebūtų darbuotų, tai ryte niekas neįeitų į pastatą, o vakare iš jo neišeitų. Darbuotojai tikrai pradėjo dirbti nuo vasario 3 d. Ne instituto darbuotojams jis negali duoti nurodymų. Apsaugos darbuotojas, būdamas centro viduje, kai įvyksta suveikimas, turi kontaktuoti su įmone, kuri teikia paslaugas, tačiau tokio atvejo nebuvo. Jeigu pulte gaunamas suveikimas, tai įmonė „S“ be darbuotojų negali išjungti signalizacijos, apžiūrėti, nes pultas stovi apsaugos poste. Žmogus apsaugos poste išjungia signalizaciją. Apsaugos darbuotojų, pavardžių nepažino, tačiau jų vardai N., L. ir D. Apsaugos paslaugas Inovatyvios medicinos centrui teikia jau trečia bendrovė, dabar tai UAB „S“, tos trys darbuotojos, N., L. ir D., ir dirbo tose bendrovėse. Su prieš tai buvusia bendrove kontaktavo telefonu ir buvo sutarta, kad saugos paslaugos teikiamos ir apmokėjimas bus vykdomas iki vasario 2 d. 24 valandos, o nuo 00.00 val. saugos paslaugas perima nauja bendrovė ir tai atsispindi priėmimo-perdavimo aktuose. UAB „S.“ kiekvieną mėnesį teikia priėmimo-pardavimo aktą, tas aktas buvo pateiktas VDI. Ten sudauginus valandinį įkainį, kuris mokamas sutarties pagrindu saugos tarnybai, tai matosi, kad visos darbo valandos įskaičiuotos nuo vasario 3 d. 00.00 val. Už tas paslaugas yra sumokėta. Apie apsaugos paslaugas teikiančių darbuotojų darbo sutartis jis negauna jokios informacijos. Nėra girdėjęs, kad perėmimas vyktų nesklandžiai. Jis gavo patvirtinimą el. paštu iš saugos tarnybos, kad jie paslaugas pradės teikti nuo vasario 3 d., ir tai matyti priėmimo-perdavimo aktuose ir apmokėjimuose, už paslaugas sumokėta. Rašė į sutartyje nurodytą el. paštą. Darbuotojų darbo grafikai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, ši informacija nesusiję su juo, tai ne jų įmonės darbuotojai. Apie darbo grafiką yra duomenys, nes sutartyje prašyta. Kaip jau buvo sakyta, kad objektas turi būti saugomas 24 val. per parą. Darbuotojai dirba trys ir keičiasi pamaina. Darbuotojai dirba nuo 7 iki 7. Vasario 2 d. nuo 7 val. ryto iki 24.00 val., pinigai buvo pervesti prieš tai buvusiai saugos kompanijai, o nuo 00.00 val. prasidėjo naujo tiekėjo sutarties veikimas. Su ta ankstesne įmone buvo atsiskaityta iki 24.00 val., darbuotojai tie patys liko, todėl jie tęsė darbą, bet darbo užmokestį nuo 00.00 val. iki 7 val. ryto gauna jau iš naujo. Nežino, kad darbuotojos teikė prašymus dirbti bendrovėje „S.“ nuo 2024 m. vasario 5 d.. Dėl paslaugų perdavimo-priėmimo aktų, tai mėnesio pirmą, antrą dieną jam atsiunčiamas priėmimo-perdavimo aktas, įmonė parengia tą aktą, ir pateikia el. paštu. Paslaugų priėmimo-perdavimo akte nurodyta išlaidų pavadinimas, stebėjimas ir reagavimas, toliau eina mokėjimas. Reikia imti vasario 3 d. 00.00 val., skaičiuoti kiek vasaris turėjo dienų, padauginti ir gaunasi sumą, už kurią sumokėta. Iki UAB „S.“ buvo sudaryta sutartis su įmone „A (t. 1, b.l. 146–148).

10. Liudytoja D. V. teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „S.“ yra įdarbinta 2024 m. vasario 5 d. U. M. sutuoktinis atvežė pasirašyti sutartį vasario 2 d. Žinodamas, kad su institutu sudaryta sutartis vasario 3 d., o darbuotojas įdarbino vasario 5 d. ir pasakė, kad dirbs paromis, o sutartis sudaryta tik dienomis. Institute ji dirbo ir anksčiau, įmonėje „K“, tai tokiu pačiu grafiku ir toliau su kolegėmis dirbo. Ji asmeniškai dirbo vasario 4 d., ji turėjo priklausyti „S“, bet nepriklausė niekam. Kai atvežė sutartį, jai neleido perskaityti, liepė greitai pasirašyti, buvo pasakyta, dirbt reiks paromis, bet sutartis sudaryta dienomis. Ji dirbo vasario 4 d., o vasario 2 d. baigėsi sutartis su prieš tai buvusiu įmone. Prieš tai dirbo kitoje įmonėje, institutas sudarė sutartį su „S“ ir jie pasiūlė toliau dirbti. Ji pasirašė sutartį vasario 2 d. su „S“, bet dirbo 4 dieną. Mokesčių už tą dieną jai niekas neapmokėjo. Prašymo nebuvo, tik sutartyje buvo parašyta, kad nuo vasario 5 dienos. Nuo vasario 5 d. pastebėjo, kad dirba dienomis, o ne paromis. Sutartyje parašyta 160 valandų per mėnesį, tai būtų 40 valandų per savaitę kur neįeina naktys ir savaitgaliai. Sutartis pasirašė po vieną, ne kartu su kolegėmis, visos skirtingu laiku. Ji pasirašė vasario 2 d., o kolegės kitom dienom. Vasario 3 d. dirbo N. I. nuo 7 iki 7. Iš vasario 2 d. į 3 d. dirbo L. C.. Iš Santariškių g. 5 nereikia derinti su pultu signalizacijos įjungimo klausimų. Signalizacija priklauso „F, t. y. U. M. vyrui L. M., jis yra vadovas. Įėjimas į objektą su kortelėmis, jeigu suveiktų signalizacija, tai „F“ matytų. Vasario 4 d. ateiti į darbą davė nurodymus L. M.. Po sutarties pasirašymo L. M. pasakė, kad dirbti reikės paromis, o sutartyje buvo nurodyta dienomis. Prieš įsidarbinant UAB „S“ dirbo UAB „K“, su ja buvo pasirašyta darbo sutartis. Ta sutartis buvo sudaryta iki vasario 2 d. ir baigiasi tą dieną. L. atvežė sutartį ir tada sužinojo, kad bus įdarbinta nuo vasario 5 d. Prašymas dėl priėmimo į darbą rašytas jos, kur vyko pasirašymas nepamena. Jis pasirašytas atgaline data, nes jai dokumentus atvežė vasario 2 d., o dokumente nurodyta sausio 29 d. L. pasakė, kad reikia atgaline data rašyti ir ji rašė savo ranka prašymą. Ji žinojo, kad nuo vasario 5 d. dirbs, bet L. pasakė, kad jos dirbsi nuo vasario 3 d., nes jie su Institutu pasirašė sutartį. J. L. pasakė, kad ji dirbs ir toliau paromis, o sutartis dienininko nuo vasario 5 d. Tas pokalbis vyko vasario 2 d. Su Centro atstovais nieko nesitarė, nes tada jau „S.“ viskam vadovavo. L. M. atvežė sutartį, ji nespėjo perskaityti sutarties, nežinojo, kad dirbs nuo vasario 5 d. Prašymą priimti į darbą rašė tą pačią akimirką, kai buvo atvežta ir sutartis, tik prašymą liepė rašyti atgaline data, sausio 29 d., o pasirašė sutartį vasario 2 d. Ji suprato, kad jos darbas turėjo prasidėti nuo vasario 5 d. Vasario 4 d. išėjo į darbą, nes L. M. pasakė, kad reikia dirbti paromis ir pasitikėjo juo. Sutartyje parašytas fiksuotas atlyginimas. Kadangi ji dirbo vasario 4 d., tai suprato, kad sumokės, nes jis paprašė, kad ateitų į darbą, bet darbuotojos nieko negavo. Dirbo vasario 4 d., nes pasitikėjo įmone. Anksčiau tokių situacijų nebuvo, tai pirma įmonė, kur taip susidūrė. Darbo sutartį pasirašė ne L. M., jis tik atvežė, ant sutarties parašyta „l. einanti pareigas U. M.“. Jos nesuprato, kuris yra vadovas, L. ar U., nes jie šeima. Paskui jau pamatė, kad sutartyje pasirašyta U. M.. Prieš tai buvau pokalbyje pas L. M. ir vėliau pasirašė sutartį, nes jis atvežė. Nesuprato, kas vadovas, o kai pasirašė, pamatė, kad „S.“ vadovas yra U. M., bet visam vadovavo L. Telefonu vyko pokalbis su L. U. ir L. yra buvę institute, ji juos matė abu kartu, prisistatė, kad yra „S“ vadovai. Pokalbis vyko iki vasario 2 d. Telefonu pokalbis vyko su L. M.. Jis norėjo dar ketvirtą žmogų įdarbinti. Jis tarėsi dėl darbo sąlygų (t. 1, b.l. 148–150).

11. Liudytoja L. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš pradėdama dirbti „S.“ dirbo apsaugos darbuotoja tame pačiame objekte „A“. Vasario 2 d. 00.00 val. baigėsi sutartis su „K“, ir buvo pasiūlyta pereiti į „S“, kadangi darbas nepertraukiamas, 24 val. turi būti užtikrinta pastato sauga. Vasario 2 d. dirbant, L. M. atvežė jai pasirašyti darbo sutartį, prašymą, kad būtų įdarbinta į „S“. Viskas vyko labai greitai, nebuvo leidžiama skaityti darbo sutarties, buvo verčiami lapai ir baksnojama, kur reikia pasirašyti. Kai pasiraišė dokumentus, L. M. pasakė, kad jos darbas yra paromis, o atlygis fiksuotas. Kadangi darbas paromis, ji toliau liko vykdyti savo darbo pareigas iki 3 d. ryto 7 val. Nuo vasario 3 d. 00.00 val. jau turėjo priklausyti „S.“. Sutartį L. M. atvežė kiekvienai atskirai: pirma – N., tada D. ir jai – paskutinei, vasario 2 d. Ji nėra buvusi „S.“ ofise, kolegės yra buvusios. Ji pati skambino ir klausė, ar jai atvažiuot į ofisą pasirašyti sutartį, bet buvo atsakyta, kad atveš sutartį į darbo vietą. Pirmą atlyginimą jos gavo po mėnesio, tik kovo 30 d. Atsiskaitymo lapelių neduodavo, darbo grafiko taip pat neduodavo, sudarydavo pačios. Tik kai buvo pervedami pinigai, pamatydavo, kiek pervedė. Darbuotojos paskambino U. M., paklausė, kodėl nėra sumokėta už naktines valandas. Buvo pasakyta, kad jos kiekvieną dieną nuo pirmadienio iki penktadienio nedirba, bet jos juk dirba parą. Kai pasirašinėjo sutartį, tuomet rašė ir prašymą priimti į darbą atgaline data. Buvo pasakyta, kad turi rašyti atgalinę datą, sausio 29 d., o pasirašė vasario 2 d. Ji taip daryti buvo priversta L. M., buvo tokie kaip ir grasinimai, kad viskas bus taip, kaip jis pasakys. Pats prašymas jau buvo atspausdintas, ji ranka parašė tik savo vardą, pavardę ir pasirašė, visa kita buvo atspausdinta. Buvo pasakyta L. M. rašyti sausio 29 d. Ji galvojo, kad L. M. yra vadovas. Jai diktavo darbdavys (L. M.), ir ji pasirašė. Viskas buvo pasirašoma darbo vietoje Santariškių g. 5, Inovatyvios medicinos centre, apsaugos kabinete. Kai pradėjo gilintis į darbo sutartį, klausė, kodėl turi dirbti nuo vasario 3 d., jeigu oficialiai įdarbinta nuo vasario 5 d. Tą pačią dieną, kai pasirašė darbo sutartį pasirašė prašymą priimti į darbą ir prašymą, kad nebūtų taikomas NPD, visi trys dokumentai buvo pasirašyti tą pačią dieną, tuo pačiu metu. Tą dieną, kai „S.“ atstovai buvo atvažiavę pas instituto vadovybę, jie užėjo pas jas į apsaugos kabinetą, dar buvo kolegė D. V., jos pradėjo kalbėti, kad dirba apsaugoje, kad baigiasi sutartis, kad nori pratęsti darbą šiame objekte, jie sutiko, kad darbuotojos pereitų į „S.“ ir tada jau vyko pokalbis su jomis telefonu. Su instituto vadovybe nėra bendravusi apie tai, kad liks dirbti apsaugoje kitoje įmonėje, viskas vyko su „S.“. Buvo pastato signalizacija, priduodavo ją, bet dabar signalizacija yra sugedusi. Priėmimo į darbą metu viskas veikė, priduodavo pastato signalizaciją, ji priduodama į centrinį pultą. Su darbo sutartimi susipažino vasario 2 d. vakare, negali įvardinti, kiek buvo valandų. L. M. pasakė, kad jos darbas yra paromis, kadangi ji dirbo jau du metus ir suprato, kad turiu dirbti iki ryto, o ne 00.00 val. išeiti namo. Kadangi buvo vėlus metas, vakaras ji niekam nebeskambino. K. L. pasakė, kad jos darbas yra paromis, tai ji suprato, kad turi dirbti iki 7.00 val., visą parą, nes darbo sutartis su „K.“ pasibaigė 00.00 val., apsauga yra nepertraukiama 24 val. todėl pasiliko dirbti iki 7 val. Joms darbdavys jokių grafikų nepateikdavo, ji tuo metu dirbo, todėl ir pasiliko dirbti iki 7.00 val., nes joms grafikai nebuvo pateikti. Raštu jai niekas nenurodė dirbti nuo vasario 3 d., tik tai, ką žodžiu minėjo L. M.. Kai išeina visi žmonės iš pastato, lieka viena apsauga, tada darbuotojos prisiduoda pastato signalizaciją. Nuo vasario 2 d. iki vasario 5 d. signalizacijos suveikimo nebuvo. Jos niekam niekada nepranešinėjo, tiesiog suspaudavo pultelį ir signalizacija priduota. Fiziškai pultelyje pagal kodus priduodama signalizacija, nuotoliu neįmanoma jos įjungti (t. 1, b.l. 156–158).

12. Liudytoja N. I. teismo posėdyje parodė, kad gruodžio mėn. „S.“ laimėjo konkursą, jos laukė kada, jie atvažiuos, kad išsiaiškinti ar jos liks dirbti šitam objekte, ar reikia ieškoti darbo, bet taip ir nesulaukė beveik iki vasario mėn. Prieš savaitę vasario mėnesio jai paskambino U. ir pasakė, kad ją priims į darbą. O sausio 31 d. atvažiavo L. pasirašyti sutartį, ji tada paskutinę dieną dirbo „K.“. Atvežė pasirašyti sutartį, prašymą ir dėl NPD, bet kažkodėl gavo skolą. Sutartį pasirašė sausio 31 d. Sutartyje buvo parašyta, kad dirbs nuo 5 d., bet jis griežtai pasakė pasirašyti ir dirbti pagal savo grafiką. Ji pasirašė ir jis išvažiavo. Vasario 1 d. atvažiavo jos pakeisti bendradarbė D. V.. Tada jos pažiūrėjo sutartį ir suprato, kad tikrai 3 d. 4 d. jos ne prie ko. Negavo jokių pinigų už 3 d. 4 d.ir už naktines valandas nieko negavo. Sutartyje buvo nurodyta, kad dirbs nuo 5 d., bet L. pasakė, kad dirbti, taip kaip dirbo. Jos budėjimas prasidėjo vasario 3 d. 7.00 val., dirbo 24 val. iki kitos dienos 7.00 val., pakeitė L. C., o ją pakeitė D. V.. Turi instrukciją, vasario 2 d., joje nurodyta, kad joms priklauso dirbti nuo 7 val. iki 7 val. Nežino kas atvežė šitą instrukciją, ne per jos pamainą ją atvežė, ji buvo prikabinta prie jų grafiko. Iš pradžių jos pačios darė grafikus. Ji atidirbo 31 d., ją pakeitė D., paskui L. C. ir tada vėl ji, jos trise dirbo. Jokių grafikų pas jas nebuvo iki to laiko, kol jos nesikreipė į darbo inspekciją. Instrukciją matė jos visos ir pagal jį turi dirbti nuo vasario 2 d. Šitas dokumentas buvo į sąsiuvinį prikabintas. Kita jos darbo diena buvo 6 d., jau sutarties galiojimo metu. Ji nuėjo į konsultaciją pas juristą, jai pasakė, kad galima pasirašyti tą sutartį, palaukti kol praeis bandomasis laikotarpis ir tada žiūrėti, ką daryti, tačiau joms nebuvo sumokėta už naktinį darbą, jos kreipėsi į darbo inspekciją. Jos nesuprato, kas čia darosi, ar išeiti į darbo ar ne, tik instituto darbuotojos paprašė jų, kad nepaliktų be priežiūros pastato, nes eina projektai. D. M. direktoriaus pavaduotoja pasakė, kad vyksta projektai, kad būtinai reikia padėti žmonėms, kad kiekvienas atsakingas už savo darbą ir dėl to jos išėjo į darbą. Čia buvo, kaip pageidavimas, prašymas, nepalikti pastato. Tai buvo pasakyta vasario 1 d. ryte. Ji suprato, kad jeigu ji nepasirašys tos sutarties, ją atleis iš darbo. Jai iki pensijos likę du metai. Viskas kartu lėmė, kad pasiliko dirbti. L. sausio 31 d. atvežė pasirašyti sutartį ir pasakė griežtai pasirašyti ir dirbti pagal savo grafiką. Nuotoliu signalizacijos įjungti negalima, visiems išėjus fiziškai reikia pajungti signalizaciją, nebūnant pastate signalizacijos įjungti negalima, signalizacija yra darbo vietoje, jų kambariuke. Kambariukas, ten kur jos prižiūri per kompiuterius visą pastatą ir ant sienos pakabinta signalizacija, jos surenka kodą ir priduoda į postą. M. yra Inovatyvios medicinos centro direktoriaus pavaduotoja, jokių reikalų jos su ja neturi, ji paprasčiausiai eina pro jas į savo darbo vietą, jos paklausė, ką joms daryti, ji pasakė „tik nepaveskite“ ir išėjo. Sausio 18 d. jai paskambino U.iškvietė į kontorą, buvo pas U. „S.“ kontoroje. Atrodo, kad ji liepė nerašyti datos, atrodo, kad čia ne jos ranka įrašyta, pasakė nerašyt datos, kadangi nežino, nuo kada pradės dirbti. Pasakė parašykit nuo ir palikti tuščią, ji pati vėliau įrašys nuo kada. Darbo sutartį, prašymą dėl NPD ir prašymą priimti į darbą atvežė L. sausio 31 d. Viskas buvo labai greitai, ji dirbo, nebuvo kada skaityti darbo sutartį. Perskaitė vakare, kažkur po 17 val., o jis buvo atvažiavęs apie 15-16 val. Vakare perskaitė ir pamatė, kad darbo pradžia nuo vasario 5 d. Pareiškimą ji pasirašė pas U. kontoroje, ji pasakė datos nerašyti, ji pati įrašys nuo kada reikia išeiti į darbą. Ji išėjo dirbti vasario 3 d., kad neprarasti darbo, nes buvo L. griežtai pasakyta, pasirašyti ir dirbti pagal seną grafiką (t. 1, b.l.158–161 ).

13. Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad su UAB „S.“ yra pasirašyta fizinės apsaugos paslaugų teikimo sutartis. Nuotolinėmis paslaugomis nesinaudoja. Ar institute signalizacija yra saugoma, negali atsakyti, nežino. Teko dalyvauti sutarties derinime prieš pasirašant sutartį su UAB „S.“, kuri įsigaliojo 2024 vasario 3 d. Institutas neturėjo lūkesčio, pirko paslaugą ir ji privalėjo būti teikta, nes pasibaigė senoji sutartis, prasidėjo nauja, privalomas tęstinumas. Tai nėra lūkestis, tai privalomumas. Kokie konkrečiai darbuotojai dirbs, kokiu konkrečiai grafiku, negali pasakyti. Visomis detalėmis rūpinasi mūsų bendrųjų reikalų skyrius. Darbuotojas, kurios užtikrina fizinę apsaugą, kažkiek žino, kai ryte įeinu į pastatą, pasisveikina. Kitais klausimais nebendrauja, nes nėra poreikio. Duoti nurodymus žmogui kuris yra pavaldus kitam juridiniam asmeniui, Institutas neturi teisės. Paslaugos teikėjas privalo užtikrinti paslaugos teikimo kokybę, kokia ji yra numatyta apsaugos sutartyje. Pereinamuoju laikotarpiui, kai keitėsi subjektas, kuris teikė fizinės apsaugos paslaugą, jo pabaiga vasario 2 d., tuo tarpu su apsaugos darbuotojomis nebendravo ir šiuo klausimu nesikalbėjo. Nėra poreikio, nes parengiamuosius darbus Institutas atliko, nupirko paslaugą, sutartis pasirašyta. Kad UAB „S.”, darbuotojų objekte nebūtų fiziškai, kad būtų vykdoma tik nuotolinė objekto stebėsena nuotolinė stebėsena būtų vykdoma, taip nebuvo. Jeigu einat pro šalį, ateinat į darbą ir išeinat būtų pasigesta, kad apsaugos darbuotojo nėra ar dvi dienas nebūtų darbuotojo išvis, to nebuvo. Jei asmens dvi dienas iš eilės nebūtų darbe, bendrųjų reikalų skyrius rašytų pretenziją, bet kiek žino, apskaitos skyrius nebuvo gavęs akto už nepilną apmokėjimo periodą dirbusį apsaugos darbuotoją. Negali atsakyti, ar instituto darbuotojai, neskaitant saugos tarnybos, gali įsijungti signalizaciją į pultą, nes tai inžinerinis techninis klausimas. Jai nėra tekę įjungti ar išjungti signalizacijos. Kad darbuotojas, kuris dirba centre, patektų į patalpas, jie turi korteles su tam tikromis apribojimo galimybėmis. Jo galimybės patekti platesnės, kažkokio skyriaus laborantų yra siauresnės, bet visi turi teisę patekti į pastatą ir į savo darbo zoną. Jei vyksta laboratorinis tyrimas, darbuotojai turi galimybę patekti į patalpas naktimis ar savaitgaliais. Patekimas į pastatą su kortelėmis vyksta taip, kad tai yra magnetinė kortelė, kurią pridėjus prie durų ir galima duris atidaryti, patekti į laboratoriją, ar į koridorių, panaudojus kortelę atsidaro durys. Patalpose signalizacijos ar pultų nėra. Tik patekimas į konkrečias, ribotas zonas. Tokia yra bendra instituto tvarka, patekimo į instituto patalpas tvarka. Instituto patalpose signalizacijos pultų nėra, turi tik pridėti kortelę, dar kažko suspausti nereikia. Įmonė UAB „F.“ jai nėra girdėta. Fizinę apsaugą atliekančios darbuotojos dirba tos pačios nuo 2024 vasario mėnesio, yra ir dirbančių naujų darbuotojų. Po vasario 2–4 dienos darbuotojos minėjo, kad joms kyla klausimų dėl darbo užmokesčio dydžio, bet jos tik išsakė savo pastebėjimą, kad pas jas įvyko kažkokie pokyčiai, bet tai tebuvo žmogiška komunikacija. Bet jos nėra Centro darbuotojos, nėra galimybės daryti jokios įtakos, nei priimti sprendimų. Besikeičiant apsaugos paslaugos teikėjams darbuotojų Centras neprašė, kad liktų ar tęstų darbo santykius, neturėjo tokio lūkesčio. Tai yra įmonės sprendimas ir Centras neturi galimybės įtakoti ką įmonė įdarbins, tai du juridiniai asmenys, kurie veikia tik savo veiklos ribose. Sudarant sutartį su UAB „S.“, Centras nežinojo, kokios tiksliai darbuotojos dirbs (t. 2, b.l. 84–85).

14. Liudytojas L. M. teismo posėdžio metu parodė, kad žino iš žmonos bendros informacijos, jog tai yra byla dėl nelegalaus darbo. Šiuo metu ji yra dirbantis UAB „S“, tarnybos vadovu nepilnu etatu. 2024 m. sausio–vasario mėn. įmonėje UAB „S“ nedirbo ir jokių pareigų neužėmė. Su įmone UAB „F“ sieja darbinis santykis, yra direktoriaus pavaduotojas. Įmonei UAB „S“ 2024 m. sausio–vasario mėn. žmonos prašymu yra padėjęs. Su žmona buvo nuvykęs į Inovatyvios medicinos centrą, nes turėjo darbinius santykius kitos įmonės vardu keletą metų. Buvo nutrūkusios sutartys, paskui vėl prasidėjusios, dėl drąsos nuvykome kartu, norėjo padėti jai, supažindinti su atsakingu Vyteniu, nepamena jo pavardės, jis yra inovatyvios medicinos centro darbuotojas. Yra toks A., ūkvedys, ten jis atsakingas už Molėtų plento objektus, V. atsakingas už šitą objektą. Pamena, kai buvau su žmona dar kartą esu atvykęs, kai reikėjo darbuotojoms nuvežti dokumentus, po to išdavė spec. priemones darbuotojoms, tokias kaip telefonas, mikrobangų krosnelė, arbatinukas. Jis su žmona turi mažų vaikų, buvo žiemos metas, vaikai sirgo. Žmonos prašymu pasiėmė sutartis, kadangi visą dieną būna mieste, tuo labiau Santariškėse būna beveik kas antrą dieną, kadangi statė objektą, reikėjo pakontroliuoti ir užvažiavo ir atidavė visoms trims darbuotojoms sutartis. Visos trys buvo medicinos centre. Su darbuotojomis kalbėjo, kaip sekasi, jos mandagios moterys, šnekančios, kaip pasirodė iš karto. Jos klausė apie sutartis, pasakė, kad U. viską suruošė, liepė pasižiūrėti ar viskas gerai, nes prieš tai jos buvo kalbėjusios telefonu. Jos pasižiūrėjo, pasirašė viską ir jis pasiėmė. Nuo kada jos pradeda dirbti, šiuo klausimu su jomis nekalbėjo, kadangi jos viską buvo aptarusios su U.. Dėl darbo laiko jo nieko neklausė, bet klausė ar gaus kokias nors aprangas. Vėliau vežė įrangą, kai dirbo L.. Tuo pačiu atidavė sutartį, ir atidavė mikrobangų krosnelę, telefoną ir virdulį. Ne visoms trims darbuotojoms atidavė sutartis, buvo užvažiavęs visas tris dienas. Sutartis vežė 3 kartus. Tai buvo sausio pabaiga, vasario pradžia. Turbūt buvo sausio 30–31 d., vasario 1–2 dienomis. Pas kurią darbuotoją pataikydavo, tai ir atiduodavo sutartį. Penktadienį tikrai žino, kad dirbo L., ketvirtadienį – kita, trečiadienį – N.. Nuo trečiadienio iki penktadienio atiduodavo vis kitai darbuotojai sutartis. UAB „S“ vardu jokių prašymų ir nurodymų nedavė, visus nurodymus derino per U. Ką jis perdavė, tai buvo apranga, gal kokių smulkmenų ir buvo, bet jos viską dėl sutarčių buvo susiderinusios su U. Jis su jomis bendravo, kai pirmą kartą buvo atvykęs pas V. T. V. ir nurodė, kad darbuotojos yra informuotos, jų laukia, kai baigė pokalbį, supažindino jį su U., pasakė, kad čia jo žmona, ji vadovauja ir viską darys, yra iš anksčiau bendravę. Sakė, laukia darbuotojos, tik nori pasišnekėti, prašė prisiimti tas darbuotojas į darbą ir tada jokių problemų nekils, jos čia dirbs, jie per daug metų susigyvenę, visos tvarką žino. Nusileido į apačią susipažinti su jomis, dirbo viena L.. D. N., sakė, jie nežino, N. jau atskirai, jeigu norės, susisieks. Tai jie trumpai pasišnekučiavo, ką jos dirba, jos uždavė klausimus, jis porą klausimų uždavė, kai kartu buvo. Pakvietė į ofisą pasikalbėti, pasitarti konkrečiai dėl darbo sąlygų, sutarčių, ką gali pasiūlyti, kokie bus darbo grafikai ar sutartys ir panašiai. Tuo metu darbo apie darbo sutarties sąlygas nebuvo kalbėta. Sutarčių turinio neskaitė, matė, kad buvo sutartis, antras priedas ir konfidencialumo pasižadėjimas. Pats jis labai nenagrinėjau. UAB „F“ techninės ataskaitos dokumentas jam matytas, tai yra išklotinė, kur UAB „S“ prašo, kad pateiktų dėl to pulto pajungimo. Visi šitie signalai, iki paskutinio atsistatymo yra, kai pajunginėja bet kokią sistemą, ar name, ar bute, ar kažkokioje įstaigoje, į pultą. Inžinierius, pajungdamas siųstuvą, turi patikrinti visus signalus, tai padaro suveikimą, atidarymą, gedimo signalą, patikrina ir jeigu pultas visus signalus gauna, tai skaitoma, kad objektas priduotas pilnai. Yra centrinis stebėjimo pultas, jis, kada gauna signalus, kol jis dar nėra pajungtas, pradeda eiti signalai, tam, kad nebūtų tikrame objekte, kol jis dar nėra pajungtas, tai pasižymi operatorius kas dirba tam objekte, koks inžinierius ir kai jisai baigia darbą, tada tas komentaras nuimamas, kad darbas baigtas, galima reaguoti į objektą. A. K. yra UAB „F“ darbuotojas, inžinierius. Jų daug yra, bet tą objektą pajunginėjo A. K.. Prie įstaigos apsaugos sistemų buvo pastatytas GPRS modulis, kuris perduoda signalus iš būtent tos signalizacijos, kuri yra įrengta, taip pat kaip ir šiame pastate yra signalizacija, jai suveikus, kažkokia tarnyba reaguoja, atvažiuoja, gauna signalus. Kalbant apie centro objektą, tai jeigu signalizacija yra priduota, tai gauna signalą stebėjimo pultas ir žmogaus tada gali nebūti. Tai atvažiavus į objektą, jie tikrina iš išorės, ar nėra patekimų, įsilaužimų ir išdaužytų langų. Taip įmonė turėjo ir kituose centro objektuose, tokią signalizaciją anksčiau. Kad signalizacija negali būti valdoma įjungiama/išjungiama faktiškai nesant apsaugos darbuotojui darbo vietoje, centras gali sakyti kaip nori, bet signalizaciją gali priduoti tie žmonės, kuriems yra suteikti kodai ir gali naudotis kas turi prieigas, tai yra pastato atsakingi asmenys. Tų asmenų sąrašo „S“ neturi, kadangi objekto neaptarnauja. Aptarnauja kita įmonė, jie remontuoja, jie programuoja tuos kodus, „S“ negali niekam suteikti, nei prisijungti prie vartotojų kodų. Bet naudotis signalizacija gali, kas turi kodus, tai visi gali naudotis, tiek išjungti, tiek įjungti. Atsakant į inovatyvios medicinos centro teiginį, tai visokių variantų gali būti, fizinė apsauga tiktai dienos metu, naktį – priduoti signalizaciją. Gali būti fizinė apsauga visą parą su priduota signalizacija, gali nebūti iš viso apsaugos, gali priduoti signalizaciją. Tikslas buvo suorganizuoti, kad pasijungtų į pultą, tai važiavo inžinierius apsižiūrėti, jeigu yra galimybė iš karto pajungti, kad jeigu nebūtų prisijungimo kodo ir negalėtų, turėtų centrui teikti užklausą, kad pateiktų prisijungimo kodus. Kadangi to nereikėjo, iš karto galėjo pajungti ir pajungė pultą. Nežino, ar į pultą vasario 3– 4 dienomis įėjo kažkokie signalai į centrinį stebėjimo pultą iš inovatyvios medicinos centro. Nežino, kadangi visą šitą informaciją reikia ištraukti iš sistemos, atmintinai negali pasakyti. Po to karto, kai nuvežė sutartis, gal buvo tokių atvejų kai U. buvo šalia prie jo. Vasario 3–5 dienomis su darbuotojomis nebendravo. Fiziškai įjungti prie centrinio pulto instaliavus GPS modulį Instituto nuotoliniu būdu signalizaciją galima tik užsakovo prašymu. Jeigu institutas būtų prašęs, būtų galima ir būtų nuotoliniu būdu įjungiama (t. 2, b.l. 86–89).

Motyvuojamoji dalis

15. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

16. U. M. nubausta pagal kelis ANK straipsnius, tačiau pateiktu skundu yra ginčijamas tik nubaudimas dėl nelegalaus darbo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, tuo pagrindu, kad U. M. veiksmuose nėra nelegalaus darbo nusižengimo sudėties požymių. Teismas įvertinęs skundo argumentus, sprendžia, kad U. M. veikoje nustatyti visi nelegalaus darbo požymiai, būtini išvadai dėl kaltės padarius šį administracinį teisės nusižengimą konstatavimo.

17. Teismas pažymi, kad nelegalaus darbo turinys ANK nenustatytas, ANK 95 straipsnio 1 dalies norma yra nukreipiančioji, jos požymiai atskleidžiami kituose teisės aktuose.??? Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį (2017 m. birželio 6 d. įstatymo redakcija, galiojusi nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu) nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raštu ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios įtvirtintas atitinkamai DK 42, 43 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020). Teismų praktikoje yra išaiškina, kad tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo), sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (?Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

18. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 3 d. 00.00 val. iki 2024 m. vasario 5 d. 7.00 val. trys darbuotojos (L. C., N. I. ir D. V.) realiai atliko fizinės apsaugos darbo funkcijas, t. y. dirbo. Šią aplinkybę patvirtina pačių darbuotojų L. C., N. I., D. V. parodymai dėl šios aplinkybės visiškai sutampantys tarpusavyje. Be to, šiuos jų parodymus papildo ir kiti netiesioginiai įrodymai, t. y. IMC darbuotojo V. U. parodymai, kad nuo vasario 3 d. buvo teikiamos fizinės apsaugos paslaugos, kitaip į pastatą niekas neįeitų, nesant fizinio apsaugos darbuotojo, taip pat D. M. parodymai, kad nėra buvę, jog fizinio apsaugos darbuotojo nėra dvi paras, tiek IMC 2024 m. rugpjūčio 6 d. raštas Nr. S-147, kuriame pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad paslaugos pradėtos teikti nuo 2024 m. vasario 3 d. 00.00 val., vienas darbuotojas dirbo nuo 2024 m. vasario 3 d. 00.00 val. iki 2024 m. vasario 3 d. 7.00 val., kitas nuo 2024 m. vasario 3 d. 7.00 val. iki 2024 m. vasario 4 d. 7.00 val., trečias nuo 2024 m. vasario 4 d. 7.00 val. iki 2024 m. vasario 5 d. 7.00 val. (t.1, b.l. 29). Taip pat šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir IMC 2025 m. vasario 27 d. raštas Nr. S-35, kuriame nurodoma, kad tokios situacijos, kai fizinio apsaugos darbuotojo centre nebūna ir apsauga užtikrinama tik signalizacijos pagalba, nėra buvę, kadangi fizinė apsauga objekte vykdoma visą parą (t.2, b. l. 49). Kad UAB „Sa“ teikė fizinės apsaugos paslaugą, kuri neįmanoma nesant fizinių apsaugos darbuotojų darbo vietoje, patvirtina rašytinė bylos medžiaga: 1) iš paslaugų perdavimo-priėmimo akto Nr. 86 (Sutarties Nr. CPO28247) matyti, kad fizinės apsaugos paslaugos 2024 m. vasario mėnesį teiktos 648 valandas, tai sudaro 27 paras (t.1, b. l. 37); 2) iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo tarp UAB „S“ ir IMC, matyti, kad saugos paslaugos pagal sutartį NR.CPO282147, pagal kurią UAB „S“ įsipareigojo užtikrinti objekto fizinę apsaugą pagal suderintą paslaugų teikimo grafiką įskaitant poilsio ir švenčių dienas (sutarties priede nurodoma, kad budėjimo laikas darbo dienomis, savaitgaliais ir švenčių dienomis yra nuo 00.00 val. iki 23.59 val.), bus pradėtos teikti nuo 2024 m. vasario 3 d. (t.1, b.l. 37). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą teisme buvo pateikta UAB „S“ apsaugos darbuotojo pareiginė instrukcija patvirtinta 2024 m. vasario 2 d. Nors U. M. teikė paaiškinimą, kad ši data tik parodo, kada dokumentas buvo patvirtintas, tačiau nepaaiškino, kam neketinant vasario 3-4 dienomis (šeštadienis, sekmadienis) vykdyti fizinę apsaugą, planuojant ją pradėti nuo vasario 5 d., reikėjo pareiginės darbuotojo instrukcijos nuo vasario 2 d.. Priešingai advokato G. Ivoškos teiginiams, byloje esantys el. laiškai, kuriuose darbuotojos pateikia darbo grafikus nuo vasario mėnesio, nei paneigia, nei patvirtina aplinkybės, kad jos faktiškai dirbo laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 3 d. iki vasario 5 d. Teismas pažymi, kad šie laiškai buvo atsakymas į konkretų U. M. 2024 m. gegužės 29 d. prašymą pateikti naktines valandas, dirbtas ne bendrai vasario mėnesį, bet tiksliai laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 5 d. (t.1, b. l. 45–47). Atsižvelgiant į tokį prašymo turinį – pateikti grafikus tik nuo vasario 5 d., darbuotojų atsakymuose ir atsispindi dirbtas laikas tik nuo 2024 m. vasario 5 d., neįtraukiant dienų iki šios datos. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų išvadai, kad visos trys darbuotojos nuo 2024 m. vasario 3 d. 00.00 val. iki 2024 m. vasario 5 d. 7.00 val. keičiantis jų pamainoms buvo darbo vietoje ir atliko fizinės apsaugos funkcijas.

19. Nepaisant to, vien paties fakto nepakanka nelegalaus darbo konstatavimui. Be to, turi būti nustatyta, kad darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai). Būtent ši aplinkybė byloje sudaro esminį ginčą, kadangi nagrinėjamame skunde neigiama, kad UAB „S“ direktorė U. M. ar kitas atstovas davė nurodymus dirbti anksčiau, negu buvo nurodyta darbo pradžia darbo sutartyje (2024 m. vasario 5 d.), teigiant, kad darbuotojos arba pačios sugalvojo eiti į darbą arba tai buvo inicijuota trečiojo asmens, t. y. Inovatyvios Medicinos Centro (IMC). U. M. atstovo skundo teiginys, kad byloje nėra įrodymų, jog U. M. davė nurodymą darbuotojoms dirbti 2024 m. vasario 3 d.-4 d. yra teisingas, nes byloje nebuvo nustatyta ši aplinkybė. Kita vertus, šis teiginys nepaneigia U. M. atsakomybės, nes „nurodymo davimas“ nėra nurodytas nei administracinio nusižengimo protokole, nei VDI Nutarime aprašant objektyviuosius nelegalaus darbo požymius. Teismas atkreipia dėmesį, kad U. M. kaltinama ne tuo, kad „davė nurodymą“, bet tuo, kad ji „leido dirbti“. Aplinkybės, kad darbo pradžią lėmė būtent darbuotojų iniciatyva ar trečiųjų šalių (IMC) veiksmai byloje paneigta objektyviais įrodymais.

20. Teismas nustatė, kad visų trijų darbuotojų darbo sutarčių sudarymo data nurodyta sutartyse yra 2024 m. sausio 29 d., o nurodyta įsigaliojimo ir darbo pradžios data 2024 m. vasario 5 d. (t.1, b.l. 64–73). Darbo sutartyse nurodytas fiksuotas mėnesinis atlyginimas bei darbo laiko norma, kuri yra 40 val. per savaitę su galimu darbo masto padidinimu arba pamažinimu. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje 2024 m. vasario mėn. nėra fiksuotos dirbtos darbo valandos laikotarpiu iki 2024 m. vasario 5 d. Tiek atsiskaitymo lapeliai su darbuotojomis, tiek pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad UAB „Sa“ darbo laiką skaičiavo dienomis (t.1.b.l. 52–54, 58, 59). Kita vertus, pateikti darbo grafikai rodo, kad darbo laikas sužymėtas kas trečią parą, taigi fiksuotas, kaip vykęs paromis (t.1, b.l. 55). Nors skundo nagrinėjimo metu advokatas kėlė abejonę, kad Nutarime nurodyti liudytojų parodymai užfiksuoti neteisingai, tačiau perklausius teisme garso įrašus abejonės buvo pašalintos. Teismas nenustatė, kad Nutarime VDI būtų iškraipiusi, ar ne taip užfiksavusi liudytojų parodymus, ar neatskleidusi esminių aplinkybių, neteisingai jas įvertinusi.

21. Teisme apklausta liudytoja D. V. paaiškino, kad U. M. sutuoktinis L. M. atvežė pasirašyti darbo sutartį 2024 m. vasario 2 d., pasakė, kad dirbs paromis, o sutartis sudaryta dienomis. Liudytoja teigė, kad atvežus sutartį, nebuvo leista jos perskaityti, paprašyta greitai pasirašyti ir pasakyta, kad darbas bus paromis. Tokius L. M. žodžius liudytoja suprato, kaip nurodymą tęsti darbą. Liudytojai teismo posėdžio metu parodžius prašymą dėl priėmimo į darbą (t.1, b.l. 136), ji paaiškino, kad dokumentai pasirašyti atgaline data, nes L. M., visus dokumentus pasirašyti atvežė vasario 2 d. Paaiškino, kad ji nespėjo perskaityti sutarties, pasirašydama nežinojo, kad dirbs nuo vasario 5 d. Paaiškindama, kodėl supratusi, kad sutartis nuo vasario 5 d., į darbą atėjo anksčiau, nurodė, kad vasario 4 d. išėjo į darbą, nes L. M. pasakė, kad reikia dirbti paromis ir juo pasitikėjo. Tikėjosi, kad už tą dieną sumokės, pasitikėjo įmone. Taip pat liudytoja paaiškino, kad su IMC vadovais nieko nesitarė, nes viskam vadovavo „S“, kad ji dėl darbo sąlygų buvo kalbėjusi su U. M. ir L. M., kurie buvo atvykę kartu, abu prisistatė, kaip UAB „S“ vadovai, dėl darbo sąlygų ji tarėsi su L. M. telefonu (t. 1, b.l. 148–150). Taigi iš liudytojos parodymų seka, kad esminis apsisprendimą suformavęs faktorius, buvo ne trečių asmenų nurodymai, o būtent susitikimas su L. M. ir jo žodžiai bei laikysena sutarties pasirašymo metu. Šie jos parodymai iš esmės sutampa su parodymais, duotais bylą nagrinėjant Valstybinėje darbo inspekcijoje. Teismo posėdžio metu perklausius įrašą iš liudytojos apklausos nagrinėjant bylą Valstybinėje darbo inspekcijoje (įrašo Nr. 2024_1023_112400_046, ) nenustatyta esminių nesutapimų tarp liudytojos parodymų. Liudytoja VDI nurodo, kad sutartį ramiai perskaitė ir įsigilino į jos turinį tik po to, kai pasirašė. Paklausta, kodėl priėmė sprendimą eiti į darbą vasario 4 d., nors pradėjo kalbėti apie paslaugų sutarties tarp UAB „S“ ir IMC pradžią, tačiau vėliau, tikslindama kelis kartus sprendimą lėmusia priežastimi įvardijo L. M. žodžius, kad dirbs paromis ir gaus fiksuotą atlyginimą. Toks teiginys ir buvo lemiantis liudytojai suprasti, nuo kada ir kaip ji turi toliau tęsti darbą. Be to, liudytoja patvirtino, kad jokių darbo grafikų iš UAB „S“ negavo, pati susidarė ranka grafiką sekdama L. M. žodžiais toliau dirbti paromis, kaip dirbo iki šiol. L. M. nepasakė, kad jai reiks dirbti nuo vasario 5 d. Nors įraše užfiksuota, kaip liudytoja, kalbėdama apie paslaugų sutartį nurodo, kad tai buvo ta aplinkybė, kuri jai neleido abejoti, jog ji tikrai turi eiti į darbą anksčiau negu vasario 5 d., vis dėl to, jos parodymuose nuosekliai kartojama, kad pirminis pareigą eiti į darbą sekant įprastą darbo grafiką suformavęs veiksnys buvo L. M. vizitas ir jo žodžiai apie darbą paromis. Nustačius, kad aiškios ir tikslios informacijos apie darbo grafiką iš darbdavio, ar jo vardu veikusio L. M., darbuotoja negavo, darbo sutartis buvo klaidinanti ir neatitiko faktinio darbo pobūdžio (dirbti paromis, o ne dienomis), visiškai pateisinama ir suprantama, kodėl darbuotoja vadovavosi ne formaliu sutarties turiniu, o faktinėmis darbdavio vardu veikusio asmens nuorodomis. Teismo vertinimu aptartos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad darbdavys sudarė tokias sąlygas, kurių neapibrėžtumas, neaiškumas, prieštaringumas buvo pagrindinis faktorius suformavęs darbuotojos D. V. įsitikinimą, kad būdama pavaldi būtent UAB „S“ kaip darbdaviui, vykdydama šio darbdavio valią, turi atlikti darbines funkcijas tuo grafiku, kokiu buvo dirbama iki tol (kas trečią parą, po 24 val. pamainomis, keičiantis 7 val. ryto).

22. Teisme apklausta liudytoja L. C. paaiškino, kad jos darbo sutartis dėl IMC pastato apsaugos su kita įmone baigėsi vasario 2 d. 00.00 val. Kadangi apsaugos darbas nepertraukiamas, jai buvo pasiūlyta pereiti dirbti į UAB „S“. Darbo sutartį pasirašyti jai atvežė į darbą L. M. vasario 2 d., sutartis buvo pasirašoma greitai verčiant lapus, pasakyta, kad darbas bus parinis, o atlygis fiksuotas. Liudytoja kelis kartus nurodė, kad “L. M. pasakė, kad darbas yra parinis, supratau, kad automatiškai turiu dirbti S“. Sutartį pasirašė atgaline data (sausio 29 d.). Kad įdarbinta pagal sutartį tik nuo vasario 5 d. liudytoja pamatė vėliau, kai atsilaisvino nuo darbų. Buvo vėlus metas, ji buvo darbo vietoje, todėl niekam nebeskambino. Liudytoja pripažino, kad vasario 3 d. 00.00 val. jau žinojo, kad sutartyje nurodyta darbo pradžia vasario 5 d., buvo nustebusi, bet kadangi darbas nepertraukiamas, parinis, todėl suprato, kad ji turi dirbti iki ryto (vasario 3 d. 7 val.). Ji dirbo 2024 m. vasario 3 d. 7 valandas būdama įsitikinusi, kad jos darbdavys yra UAB „S“. Liudytoja nurodė, kad ji tikėjosi, jog jai už tą darbą bus sumokėta, tačiau mėnesio gale gavusi atlyginimą suprato, kad už tas darbo valandas atlyginimo negavo. Liudytoja patikino, kad su IMC vadovybe nėra bendravusi apie tai, kad liks dirbti apsaugoje kitoje įmonėje, viską derino su „S“. Patikino, kad darbo grafikai iš UAB „S“ pateikti nebuvo (t. 1, b.l. 156–158). Šie liudytojos parodymai patvirtina, kad jokių objektyvių dokumentų, išskyrus L. M. teiginius apie tai, kaip toliau dirbti, darbuotoja neturėjo. Tai teismui leidžia daryti išvadą, kad priimdama sprendimą ji vadovavosi ta informacija, kurią gavo iš darbdavio vardu veikusio L. M. žodžių dirbti paromis. Tokie liudytojos parodymai iš esmės sutampa su parodymais, duotais bylą nagrinėjant Valstybinėje darbo inspekcijoje. Teismo posėdžio metu perklausytame įraše iš liudytojos apklausos nagrinėjant bylą Valstybinėje darbo inspekcijoje (įrašų Nr. 2024_1105_110647_046; 2024_1105_110648_051; 2024_1105_112648_052) matyti, kaip ji analogiškai paaiškina, kad sutartį atvežė L. M. vasario 2 d. apie 13 val., ji tuo metu dirbo buvo jos darbo laikas, sutartį pasirašė atgaline data. Sutartį paskaitė tik vakare. Skaityti sutarties negalėjo, nes ji buvo darbo vietoje, o L. M. vertė lapus ir nurodė, kur pasirašyti. Po pasirašymo, L. M. pasakė, kad darbo laikas bus parinis, o atlygis fiksuotas. Tik vėliau ji pamatė, kad sutartyje nurodyta, jog darbo pradžia nuo vasario 5 d. kadangi buvo vėlus vakaras daugiau niekam neskambino. Grafikai pateikti nebuvo, tad pačios darbuotojos sudarinėjo sau grafikus, vadovaudamosi tęstine praktika, dirbti kas trečią parą. Taigi liudytoja nuosekliai visuose savo parodymuose vienintelę priežastį, dėl ko ji pasiliko dirbti, nurodė būtent L. M. vizitą ir jo pasakymą, kad darbas yra parinis. Liudytoja suprato, kad dirba UAB „S“ naudai. Paklausta, kieno nurodymu ji liko dirbti, liudytoja atsakė, kad L. M. nurodymu, kai jis pasakė, kad darbas parinis. Liudytoja apie tai, kad ji negavo atlygio už tą parą suprato, tik tada, kai gavo pirmą atlyginimą. Teismo vertinimu, nesant aiškios ir tikslios informacijos apie darbo grafiką iš darbdavio, ar jo vardu veikusio L. M., o darbo sutarties turiniui pasižymint prieštaringumu, visiškai suprantama, kad darbuotoja vadovavosi ne formaliu sutarties turiniu, o faktinėmis darbdavio vardu veikusio asmens nuorodomis. Teismo vertinimu aptartos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad darbdavys sudarė tokias sąlygas, kurių neapibrėžtumas, neaiškumas, prieštaringumas buvo pagrindinis faktorius suformavęs darbuotojos įsitikinimą, kad būdama pavaldi būtent UAB „S“ kaip darbdaviui, vykdydama šio darbdavio valią, veikdama kaip darbuotoja L. C. turi atlikti darbines funkcijas tuo grafiku, kokiu buvo dirbama iki tol.

23. Teisme apklausta liudytoja N. I. paaiškino, kad 2024 m. sausio 31 d. L. M. atvežė pasirašyti darbo sutartį, sutartyje buvo parašyta, kad dirbs nuo vasario 5 d., tačiau L. M. griežtai pasakė pasirašyti ir dirbti pagal savo grafiką. Liudytoja teigė, kad ji supratusi, jog, jeigu nepasirašys sutarties, ją atleis iš darbo, o iki pensijos jai liko du metai. Už darbą vasario 3-4 dienomis ji atlygio negavo. Darbo grafiko UAB „S“ nepateikė. Liudytoja paaiškino, kad darbe ji vadovavosi instrukcija, pagal kurią ji ir kolegės turi dirbti nuo vasario 2 d., ant dokumento yra UAB „S“ antspaudas. Liudytoja posėdžio metu aiškino, kad po sutarties pasirašymo nesuprato, kas vyksta, ar turi išeiti iš darbo ar ne, instituto darbuotoja D. M. direktoriaus pavaduotoja paprašė, kad nepaliktų be priežiūros pastato. Aiškindama, kaip vyko tas pasakymas, nurodė, kad vasario 1 d. D. M. ėjo pro apsaugos darbuotojas, šios paklausė, ką joms daryti, D. M. pasakė „tik nepaveskite mūsų“ ir išėjo. Teisme liudytoja pažymėjo, kad visos aplinkybės kartu lėmė, kad ji pasiliko dirbti, bet svarbiausia, kad L. M. sakė pasirašyti ir dirbti pagal savo grafiką. Liudytoja kelis kartus pakartojo, kad vasario 3 d. dirbo, nes L. M. buvo griežtai pasakyta pasirašyti ir dirbti pagal seną grafiką (t. 1, b.l. 158–160). Šie jos parodymai iš esmės sutampa su parodymais, duotais bylą nagrinėjant Valstybinėje darbo inspekcijoje. Teismo posėdžio metu perklausius įrašą iš liudytojos apklausos nagrinėjant bylą Valstybinėje darbo inspekcijoje (įrašų Nr. 2024_1023_103358_041; 2024_1023_104359_042; 2024_1023_105400_043), matyti, kad liudytoja analogiškai paaiškino, kad darbo sutartį pasirašė sausio 31 d., ją į darbo vietą IMC atvežė L. M.. Liepė greitai pasirašyti, nieks nepaaiškino, nei grafiko, nei kada ateiti. Į klausimą, su kuo suderino, atėjimą į darbą vasario 3 dieną 7 val. ryto, liudytoja atsakė kad liepė L. M.. Aiškinantis, kodėl liudytoja prieš tai buvo nurodžiusi, kad pasilikti dirbti jos buvo paprašęs IMC darbuotojas, ir kas jai davė nurodymus eiti į darbą, liudytoja paaiškino, kad susiklostė situacija, jog jai liko nedaug iki pensijos, o L. M. pasakė „pasirašykit sutartį nuo 5 dienos, 3, 4 jūs dirbat“. Po to ji buvo nuėjusi pas IMC administraciją ir reiškė abejones dėl darbo nesant sutarties, ir tada jai buvo pasakyta „nepaveskit“. Šie liudytojos paaiškinimai, patvirtina, kad ji pas IMC darbuotojus klausti, ką daryti dėl susiklosčiusios situacijos nuėjo, jau po to, kai L. M. liepė pasirašyti sutartį ir dirbti paromis. Teismas, siekdamas pašalinti kilusias abejones dėl liudytojos N. I. parodymų teisingumo, teismo posėdžio metu apklausė ir D. M.. Ši liudytoja paaiškino, kad neturi teisės duoti nurodymų apsaugos darbuotojoms, nes jos pavaldžios kitam juridiniam asmeniui, paslaugos teikėjas privalo užtikrinti paslaugos teikimo kokybę, kaip nurodyta sutartyje. Su apsaugos darbuotojomis nebendravo, nesikalbėjo dėl darbo. Po vasario 2-4 dienos darbuotojos minėjo, kad joms kyla klausimų dėl darbo užmokesčio dydžio, bet jos nėra IMC darbuotojos, todėl IMC negali daryti jokios įtakos, nei priimti sprendimų. Neprašė, kad keičiantis paslaugos teikėjams, trys apsaugos darbuotojos liktų ir tęstų darbo santykius, tai yra įmonės, kuri teikia paslaugą, sprendimas (t. 1, b.l. 84–85). Teismo vertinimu, šie įrodymai paneigia skundo teiginius dėl IMC galimo nurodymų davimo apsaugos darbuotojoms atlikti darbines funkcijas, ar prašymų, kurie būtų darę lemiamą įtaką darbuotojų apsisprendimui dirbti 2024 m. vasario 3-5 dienomis, bei pašalina abejones dėl N. I. parodymų.

24. Teisme apklaustas L. M. paaiškino, kad žmonos U. M. prašymu vežė sutartis apsaugos darbuotojoms, aiškino, kad darbuotojos pasirašė sutartis ir viskas buvo gerai. Nekalbėjo su jomis, nuo kada jos pradeda dirbti, nes viską buvo aptarusios su U. M.. Dėl darbo laiko jo niekas neklausė. UAB „S.“ vardu nedavė jokių prašymų ar nurodymų, sutartis buvo suderinusios su U. M.. Sutarčių turinio jis nebuvo skaitęs (t. 1, b.l. 86–88). U. M. teisme paaiškino, kad niekas negalėjo darbuotojoms liepti pradėti dirbti ne vasario 5 d., sutartis vežė jos vyras pasirašyti, ji tiesiogiai bendravo su darbuotojomis sutarė, kad pradės dirbti vasario 5 d. Neturi paaiškinimo, kaip atsitiko, kad jos pradėjo dirbti anksčiau. Ji tokių nurodymų nedavė, abejoja, ar tai galėjo padaryti jos vyras. Atsakydama į klausimus, kaip teikė paslaugas nuo vasario 3 d. iki 5 d. U. M. tvirtino, kad buvo teikiama tik nuotolinės apsaugos paslauga, o fizinės apsaugos neteikė (t.1, b.l. 81). Teismo vertinimu, tokie paaiškinimai nepatikimi, jiems prieštarauja kiti bylos įrodymai patvirtinantys, kad visų trijų darbuotojų sprendimą dirbti vasario 3 d. 00.00 val. – vasario 5 d. lėmė ne kas kita, kaip UAB „S“ vardu veikusių asmenų elgesys kaip nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė. Visos trys darbuotojos patvirtino, kad darbo sutartis gavo iš L. M., kuris pasakė, jog darbas bus paromis, o darbą reikia tęsti senu grafiku. Nors L. M. neigė davęs tokius nurodymus ar išvis kažką kalbėjęs apie sutartis, tačiau, jo parodymai atsižvelgiant į tai, kad jis yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens U. M. sutuoktinis, kad UAB „S“ ir jo vadovaujama UAB „F“ yra sudariusi sutartis, kurių pagrindu jis gauna finansinę naudą, vertinami kaip subjektyvūs ir nepatikimi. L. M. tiek kaip šeimos narys, tiek kaip naudą gaunančio juridinio asmens vadovas turi realų suinteresuotumą bylos U. M. teigiama baigtimi. Priešingai, visų trijų liudytojų vieningi ir nuoseklūs parodymai, kad atvežęs sutartis L. M. išsakė teiginius apie darbą paromis ir jo tęsimą įprastu grafiku, vertinami kaip objektyvūs įrodymai. Nors tarp liudytojų ir U. M. yra susiklostę konfliktiniai darbo santykiai, sprendžiami įvairiuose darbo ginčų komisijose, siekiant kompensacijų, tačiau nelegalaus darbo atveju, jos nėra pripažintos nukentėjusiosiomis, jos neturės jokios materialinės naudos dėl šios bylos baigties. Visų trijų darbuotojų parodymai esminėse aplinkybėse sutampa, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Kad nurodymą dirbti galėjo duoti IMC darbuotojai (D. M.) paneigia, tiek liudytojos N. I. paaiškinimai, tiek D. M. parodymai. Tarp N. I. ir D. M. įvykęs pokalbis nevertinamas kaip veiksnys, lėmęs sprendimą atlikti darbines funkcijas. Byloje ištirti įrodymai paneigia ir skundo teiginį, kad pačios darbuotojos savo iniciatyva pradėjo dirbti anksčiau, negu sutartyje nurodyta data. Teismas dar kartą pažymi, kad sutartys buvo atvežtos pasirašyti darbuotojoms nepatogiomis aplinkybėmis jų darbo metu, darbo grafikai joms nebuvo pateikti, sutarčių turinys buvo prieštaringas ir nesutapo su realiai jų vykdomos darbinės funkcijos pobūdžiu (darbas nepertraukiamas 24 val. per parą, pamaininis, keičiantis 7 val. ryto, o sutartyse nurodyta darbo norma 40 val. per savaitę). Pareiginėje instrukcijoje (t. 2, b. l. 75), pasirašytoje 2024 m. vasario 2 d., nurodyta, kad darbuotojos turi dirbti paromis (07.00-07.00), vadinasi, ji taip pat prieštaravo darbo sutarties turiniui. Taigi visų aplinkybių, sukurtų būtent darbdavio, visuma leido darbuotojoms manyti, kad jos yra UAB „S“ darbuotojos ir privalo vykdyti darbines pareigas tęsiant apsaugos funkciją joms įprastu grafiku, ką šios darbuotojos ir darė. Taigi teismas sprendžia, kad byloje pakanka duomenų išvadai, jog darbdavio (UAB „S“) ir darbuotojų (D. V., L. C., N. I.) santykiai turėjo darbo sutarties požymių.

25. Nepagrįstas skundo teiginys, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas dėl N. I., kuriame konstatuota, kad ji neįrodė, jog išėjo dirbti darbdavio nurodymu ir kuriuo nuspręsta nepriteisti darbo užmokesčio iki vasario 5 d., paneigia nelegalaus darbo požymius. Visų pirma, teismas pažymi, kad toks sprendimas buvo priimtas, remiantis N. I. žodžiais, pagal kuriuos galimai ją dirbti paprašė IMC administracija. Nekvestionuojant priimto Darbo ginčų komisijos sprendimo (t.1, b.l. 25–26) teisėtumo ar pagrįstumo, teismas visgi pažymi, kad teismo posėdžio metu perklausius darbo ginčų komisijoje vykusį posėdį (įrašas pateiktas į bylą LITEKO sistemoje Nr. DOK-20361), nustatyta, jog išsakytų N. I. žodžių aplinkybės Darbo ginčų komisijoje nebuvo išsamiai tirtos, susikoncentruota į ginčo sprendimų būdus. Priešingai, nelegalaus darbo bylą nagrinėjant VDI, šios aplinkybės buvo tirtos išsamiai. Taip pat ir teisme nagrinėjant skundą atlikti papildomi veiksmai, kurie leido teismui kilusias abejones pašalinti ir padaryti atitinkamas išvadas. Kita vertus, teismas pažymi, kad kitų dviejų darbuotojų (L. C. ir D. V.) atžvilgiu sprendimai buvo visiškai kitokie. Darbo ginčų komisija, spręsdama L. C. bei D. V. prašymus priteisti darbo užmokestį nuo 2024 m. vasario 3 d., tenkino juos visiškai (t. 1, b.l. 20–25). Taigi nors visų trijų darbuotojų aplinkybės dėl sutarties pasirašymo buvo analogiškos, darbo ginčų komisijų sprendimai išsiskyrė. Šios aplinkybės teismui sudaro pagrindą betarpiškai nesivadovauti darbo ginčų komisijos sprendimuose konstatuotais teiginiais.

26. Teismas pabrėžia, kad esant byloje nustatytiems <...> objektyviems nelegalaus darbo požymiams, <...> būtina atsižvelgti į teismų praktikoje pripažįstamą kaip prioritetinį darbuotojo, kaip silpnesnės darbo teisinių santykių šalies, teisių ir teisėtų interesų gynimo principą, kartu atkreipiant dėmesį į tai, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai??? ???(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020). Teismas vertina, kad darbuotojos D. V., L. C. ir N. I. buvo silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis. Tą patvirtina ir aplinkybės, kad sutarties sąlygos buvo taip surašytos, jog neatitiko faktinio jų darbo laiko ir grafikų, atsiskaitymas su darbuotojomis vyko pažeidžiant teisės aktus, sudarytos paslaugų sutarties sąlygos (fizinė apsauga užtikrinama ir savaitgaliais bei švenčių dienomis, nepertraukiamai, kad fizinė apsauga yra pagrindinė, o elektroninė yra papildoma apsaugos sistema) nekoreliavo su darbo sutartyse nurodytomis darbo sąlygomis. Visa tai rodo, kad darbdavys UAB „S“ neužtikrino tinkamo informuotumo dėl darbo sąlygų, tokio neapibrėžtumo kontekste L. M. išsakyti teiginiai dėl darbo paromis pagal seną grafiką, negali būti vertinami kitaip negu esminis veiksnys lėmęs visų trijų darbuotojų sprendimą pradėti dirbti nuo vasario 3 d. nepaisant sutartyje nurodytos darbo pradžios datos, be kita ko, tikintis ir atlygio už gaunamą darbą.

27. Teismas nesutinka su atstovo skundo teiginiais, kad 1) niekas nepatvirtina aplinkybės, jog darbuotojos buvo raginamos greičiau pasirašyti sutartis, 2) aplinkybė, kad buvo pranešta SODRA 2024 m. vasario 2 d. iki 14val. 32 min, t. y. laiku, paneigia, kad darbuotojos neturėjo laiko įsigilinti į sutartį. Apie darbo sutarčių pasirašymo aplinkybes teismas jau pasisakė, konstatuodamas, kad jos sudarė prielaidas formuotis klaidingiems darbuotojų įsitikinimams ir vertinimams, bei sudarė neapibrėžtą situaciją. Net ir nustačius, jog darbuotojos su sutartimis susipažino dar iki vasario 5 d., tai nepaneigia paties fakto, kad jos pradėjo dirbti anksčiau negu vasario 5 d. ir kad šis jų sprendimas buvo nulemtas darbdavio elgesį darbuotojų atžvilgiu apibūdinančių veiksnių visumos.

28. Be aptartų požymių, administracinė atsakomybė dėl nelegalaus darbo kyla konstatavus dar vieną nelegalaus darbo požymį, t. y. darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymą. Tam, jog nagrinėjamoje byloje aptariama situacija būtų kvalifikuojama kaip nelegalus darbas, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, būtina nustatyti, jog fiziniai asmenys (trys apsaugos darbuotojos) buvo pavaldūs Bendrovei ir būtent jos naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, tačiau darbo sutarties raštu darbdavys (Bendrovė) nesudarė arba VSDFV teritorinei įstaigai reikiamu metu apie darbuotojo priėmimą į darbą nepranešė. Kitaip tariant, svarbu nustatyti, kad asmenys pradėjo realiai dirbti, kad įmonės ir nelegaliai dirbusių asmenų santykiai turi darbo sutarties požymių ir kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2023). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buvo pažeista DK 42 straipsnio 2 dalis ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas nepranešant apie įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia VDI Nutarimo išvada. Byloje esantis valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštas (t.1, b.l. 73–74) patvirtina, kad UAB „S“ 2024 m. vasario 2 d. 14 val.28 min pateikė UAB „S“ apdraustųjų darbuotojų (N. I., L. C., D. V.) duomenis nurodant socialinio draudimo pradžią 2024 m. vasario 5 d. Šis raštas patvirtina, kad duomenys apie faktinį darbą nuo vasario 3 d. nebuvo pateikti. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog visos trys darbuotojos pradėjo dirbti anksčiau negu vasario 5 d. toks duomenų pateikimas negali būti vertinamas kaip reikalavimų laikymasis. Toks pranešimas gali būti vertinamas tik formaliai darbo sutartyse nurodytos darbo pradžios datos (vasario 5 d.) aspektu, tačiau ne realiai pradėto atlikti darbo laiko aspektu, nes apie tai, kad buvo pradėta dirbti dar 2024 m. vasario 3 d. 00.00 val., įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pranešta.

29. U. M. nusižengimo padarymo metu buvo laikinai einantis UAB „S“ direktorės pareigas asmuo. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį akcinės bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, nustatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti?? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-511/2023). Nusižengimas, nustatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad U. M. leido dirbti. U. M. suprasdama, kad sudaro darbo sutartis su trimis apsaugos darbuotojomis, nepaaiškindama tiksliai darbo pradžios, sutartis parengdama akivaizdžiai klaidinančias darbuotoją, nepateikdama jokių darbo grafikų, per tarpininką perdavus informaciją dėl darbo tvarkos, nepadarė to, ką privalėjo, kaip atsakinga ir stipresnė darbo santykio šalis. Taigi jos psichinis santykis su veika pasireiškė per tam tikrą pasyvią elgesio formą, nepadarant to, ką privalėjo, bei leidžiant, kad vyktų darbas tinkamai apie tai nepranešant įstatymo nustatyta tvarka.

30. Atmestinas skundo teiginys dėl naudos gavimo nepagrįstumo. Nelegalaus darbo konstatavimui svarbi aplinkybė, kad buvo faktiškai dirbama darbdavio naudai, t. y. darbdavio interesams. Šis požymis konstatuotas, remiantis nustatyta aplinkybe, kad UAB „S.“ 2024 m. vasario 3-5 dienomis privalėjo užtikrinti fizinės ir nuotolinės apsaugos paslaugą, o tam buvo reikalingi apsaugos darbuotojai, už suteiktas paslaugas UAB „S“ gavo atlygį pagal paslaugų sutartį. Visos darbuotojos nurodė, kad atlikdamos darbo funkcijas jos suprato, kad jų darbdavys yra ne kas kita, o UAB „S“. Taigi nėra abejonės, kad darbuotojos darbo funkcijas atliko būtent UAB „S“ naudai, vien formali sutartyje nurodyta darbo pradžios data, vasario 5 d., šio fakto nepaneigia.

31. Vienu iš argumentų, kuriuo advokatas neigia nelegalaus darbo faktą yra būtent aplinkybė, kad UAB „S“ 2024 m. vasario 3 d. 00.00 val. iki vasario 5 d. 7.00 val. vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį Nr. CP028147 ir teikė ne fizines, o elektroninės apsaugos paslaugą. Teismo posėdžio metu buvo aiškintasi aplinkybės dėl elektroninės apsaugos veikimo aspektų, keliami klausimai, ar gali būti IMC pastatas saugomas tik elektroninės apsaugos būdu, be fizinės apsaugos. U. M. teigė, kad signalizacija turi būti įjungiama ir atjungiama fiziškai žmogaus esančio IMC. Paklausta, kas vasario 3-4 dienomis tą darė, U. M. nurodė savaitgalį centras nedirbo, 3-4 dienos buvo šeštadienis sekmadienis, UAB „S“ neteikė fizinės apsaugos paslaugos tomis dienomis (t.1, b.l. 81–83). Tokie jos parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Teiginys, kad IMC savaitgalį nedirbo yra nelogiškas, prieštarauja paslaugų sutarties sąlygoms, pagal kurias UAB „S“ įsipareigojo teikti fizinės apsaugos paslaugas tiek savaitgalių tiek švenčių dienomis, ir apie tai U. M. žinojo. Be to, dėl signalizacijos veikimo aplinkybių parodymus davė ir apsaugos darbuotojos. L. C. paaiškino, kad signalizacija įjungiama (priduodama) fiziškai suspaudant pultelį, esantį pastato viduje. N. I. paaiškino, kad nuotoliu signalizacijos įjungti negalima, nebūnant pastate signalizacijos negalima įjungti, signalizacija yra darbo vietoje, darbuotojos surenka kodą ir priduoda į postą, patekti į IMC nesant apsaugos darbuotojo, negalima. Kad signalizacija negali būti valdoma (įjungiam ir išjungiama) nesant apsaugos darbuotojo darbo vietoje patvirtina ir IMC 2025 m. vasario 27 d. raštas Nr. S-34 bei IMC darbuotojų parodymai. Advokato G. Ivoškos pateikti dokumentai (techninė ataskaita UAB „F“ ir paslaugų sutartis tarp UAB „S“ ir UAB „F“) (t.1, b.l. 133–135) tik patvirtina, kad buvo teikiama elektroninės apsaugos sistema, tačiau nepaneigia, kad vasario 3–5 dienomis trys apsaugos darbuotojos atliko ir fizinę pastato apsaugą.

32. Skunde vienu iš argumentų, kuriuo ginčijamas VDI Nutarimo pagrįstumas, yra kritika, kad U. M. nubaudimas grindžiamas civilinės paslaugų sutarties vykdymo aplinkybėmis, o ne darbo santykius pagrindžiančiais dokumentais. Teismas pažymi, kad advokatas yra nenuoseklus, kadangi viena vertus, ginčija galimybę paslaugų sutarties vykdymo aplinkybėmis pagrįsti nelegalaus darbo požymius, kita vertus, pats skunde šios sutarties vykdymo aplinkybėmis, kiek susiję su elektroninės paslaugos teikimu, siekia paneigti nelegalaus darbo požymių buvimą. Teismo vertinimu, paslaugų sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės nagrinėjamu atveju yra reikšmingos ir tiesiogiai susijusios su darbo santykių specifika nagrinėjamoje byloje. Būtent civilinė paslaugų sutartis buvo pagrindas, iš kurio kilo ir turėjo būti teisiškai įtvirtinti darbo santykiai tarp UAB „S“ bei fizinės apsaugos darbuotojų. Jeigu U. M. atstovas paslaugų sutartimi įrodinėja, kad buvo teikiamos elektroninės nuotolinės paslaugos, tai ta pačia sutartimi galima įrodinėti ir faktą, kad turėjo būti teikiamos ir fizinės apsaugos paslaugos. Juolab, kad jokių įrodymų, kurie leistų manyti, jog IMC buvo informuota ir sutiko, kad fizinė apsaugos paslauga savaitgalį nebūtų teikiama, nėra. Tą paneigė tiek IMC raštai, tiek ir administracijos darbuotojų parodymai. Priešingai, byloje yra duomenys, tiek liudytojų parodymai, tiek rašytinė bylos medžiaga, kuri patvirtina, kad negalėjo būti tokios situacijos, kai IMC saugomas vien tik elektronine apsauga, nesant fizinio apsaugos darbuotojo. Susirašinėjimas tarp UAB „S“ ir IMC, pati paslaugų sutartis bei IMC raštai patvirtina, kad 2024 m. vasario 3-5 dienomis turėjo būti teikiamos abi paslaugos (tiek fizinės apsaugos, tiek elektroninės) nepertraukiamai. Bylos duomenys patvirtina, kad kadangi IMC yra nuolatos veikianti įstaiga, kurioje atliekami tyrimai visą parą, kad nuotolinė signalizacija įjungiama fiziniam darbuotojui esant vietoje kaip papildoma apsauga, kad darbuotojų įėjimui užtikrinti privalo budėti fizinis apsaugos darbuotojas, akivaizdu, kad nei UAB „S“ galėjo tikėtis savaitgalį neteikti fizinės apsaugos, nei IMC būtų sutikusi (nesutiko) su tokiomis paslaugų teikimo sąlygomis.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai konstatavo, kad U. M., būdama UAB „S“ vadove, padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, atsižvelgiant į teisingumo principą paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis nuobauda, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens U. M. atstovo advokato Giriaus Ivoškos skundas atmestinas.

34. ANK 666 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens U. M. atstovo advokato Giriaus Ivoškos skundas atmestinas, nėra teisinio pagrindo teigiamai spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus Dianos Leitaitės 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-842-2024 (ROIK: 24255281982) palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos U. M. atstovo advokato Giriaus Ivoškos skundo netenkinti.

Netenkinti advokato Giriaus Ivoškos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.