Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-28 · Byla Nr. 2SA-187-640/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2SA-187-640/2012Nutartis · 2012-06-28Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2013-03-15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-28
Bylos Nr.
2SA-187-640/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-02255-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Pareiškėjas
D. G.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-187-640/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02255-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 128.11; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis I. G. ir L. K..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja D. G. Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismui pateiktu skundu (v.b.l. 188-189) prašė panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo areštuotas pareiškėjos turtas. Nurodė, kad aplinkybė, jog ji yra minėto juridinio asmens savininkė, dar nesudaro pagrindo areštuoti jos pačios turtą, nes teismo nutartimi aiškiai nurodyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių subjektas yra tik D. G. firma „Preilė“. Vadinasi, tik minėtos įmonės turtas ir gali būti areštuotas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismas 2012-03-20 nutartimi (b.l. 18-19) pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino vykdomoje byloje Nr. 0008/11/02594 antstolio 2012-01-30 priimtą Turto aprašą dėl D. G. turto. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) objektas gali būti ir neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio turtas, kai ginčas kilęs dėl tokio juridinio asmens piniginės prievolės nevykdymo, tačiau, svarbu pažymėti, kad tik tuo atveju, kai reikalavimas, tame tarpe ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareikštas neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens ir jo dalyvio atžvilgiu. Pati įmonės savininkė D. G. į bylą nėra įtraukta. Minėta nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos taip pat tik D. G. firmos „Preilė“ turtui. Vadinasi, antstolis neturėjo teisės 2011-09-12 teismo nutarties vykdymą nukreipti į byloje nedalyvaujančio asmens, t.y. pareiškėjos turtą.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. atskiruoju skundu (b.l. 26), prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2012-03-20 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės ir skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinio teismo nutartimi, kuria remiasi pirmosios instancijos teismas, yra leidžiama areštuoti personalinės įmonės savininko turtą, todėl skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai yra siaurinamos sprendimo vykdymo galimybės. Nurodo, kad CPK 673 str. numatyta, kad jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą, tokiu būdu turi būti areštuojamas savininko turtas. Taip pat nurodo, kad apeliacinio teismo nutartyje niekur nėra nurodyta, kad personalinės įmonės savininkas privalo būti įtrauktas bendraatsakovu, kai skola turi būti išieškoma iš personalinės įmonės, įstatyme taip pat nėra nurodyto reikalavimo, kad tais atvejais, kai skolininkas yra personalinė įmonė, bendraatsakovu į bylą privalo būti papildomai traukiamas ir įmonės savininkas. Nurodo, kad jokios išimtys įstatyme dėl kitokios nutarčių vykdymo tvarkos nenumatytos, nutartyje nebuvo nurodyta, kad vykdant nutartį negalima vadovautis CPK 673 str.

Atsiliepimas

Pareiškėja D. G. atsiliepimu (b.l. 37-39) į atskirąjį skundą, prašo antstolio I. G. atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas nutartimi areštavo būtent D. G. firmos „Preilė“, o ne pareiškėjos D. G. nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismas nutartyje nurodė, kad nepakankant įmonės turto, gali būti areštuotas įmonės savininkei priklausantis turtas. Nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad skolininku byloje yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, savaime nesudaro pagrindo areštuoti jo savininkui priklausantį turtą. Taip pat nurodo, kad teismas neturi spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.

Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepimu (b.l. 32-34) į atskirąjį skundą, prašo antstolio I. G. skundą tenkinti. Nurodo, kad teismo nurodytoje apeliacinio teismo nutartyje nėra nurodyta, kad individualios įmonės savininkas turi būti įtrauktas byloje atsakovu tuo atveju, kai ieškiniu yra reikalaujama skolos iš individualios įmonės ir jos turto nepakanka šiai skolininko prievolei įvykdyti. Tokio reikalavimo nėra ir kituose teisės aktuose.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Apeliantas savo skundą grindžia CPK 673 str., kur nurodyta, kad jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą, tokiu būdu turi būti areštuojamas savininko turtas. Taip pat nurodo, kad niekur nėra nurodyta, kad personalinės įmonės savininkas privalo būti įtrauktas bendraatsakovu, kai skola turi būti išieškoma iš personalinės įmonės.

Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Individuali įmonė yra atskiras juridinis asmuo ir jo negalima sutapatinti su jo savininko asmeniu. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teisių, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), taigi nėra ir pagrindo teigti, kad dėl tų asmenų gali būti priimtas teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismo nutartis yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 str., 586 str., 587 str.). Pažymėtina, vykdomajame dokumente, šiuo atveju teismo nutartyje, buvo nurodyta areštuoti tik individualios įmonės turtą, todėl antstolis vykdydamas vykdomąjį dokumentą turi nepažeisti vykdomajame dokumente, t.y. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodyto arešto mąsto ir nutartį vykdyti tik joje nurodytų asmenų atžvilgiu. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos atsakovės D. G. firmai „Preilė“, tai arešto taikymas fizinio asmens, D. G., atžvilgiu pažeistų CPK 586 str. 2 d., kadangi vykdymo veiksmai jos atžvilgiu būtų atliekami be vykdomojo dokumento. Šiuo atveju priimdamas patvarkymus dėl individualios įmonės savininko turto arešto antstolis viršijo savo įgaliojimus ir peržengė vykdomojo dokumento ribas. Antstolio nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr.2-664/2010 buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ne tik individualios įmonės, bet ir jos savininko atžvilgiu (ieškovas ieškinyje buvo pareiškęs tokio pobūdžio prašymą ir teismas nurodė, kad yra pagrindas jį tenkinti). Šiuo nagrinėjamu atveju, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones individualios įmonės savininko turtui, byloje nebuvo pareikšta ir teismas, priimdamas nutartį joje nurodė areštuoti tik individualios įmonės turtą, todėl minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi vadovautis šioje byloje nėra pagrindo. Be to, antstoliui buvo pateiktas vykdyti ne galutinis teismo sprendimas dėl išieškojimo, o nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tuo tarpu CPK 673 str. numato išieškojimą iš individualių įmonių turto.

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė antstolio skundą, teisingai įvardino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, adekvačiai įvertino galimas pasekmes, proporcingumo ir ekonomiškumo principus, todėl nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė