Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,A.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,A.“ dėl įpareigojimo išregistruoti transporto priemonę VĮ ,,Regitra“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,A.“ prašo įpareigoti atsakovę UAB ,,A.“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti atsakovės nuosavybės teises į transporto priemonę ,,Volvo V90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš VĮ ,,Regitra“ duomenų registro, per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, skirti atsakovei baudą po 100,00 Eur už kiekvieną pradelstą dieną, priteisti bylinėjimosi išlaidas 100,00 Eur žyminį mokestį.

Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. liepos 22 d. ieškovė su atsakove sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė pardavė, o ieškovė įsigijo transporto priemonę ,,Volvo V90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sumokėjo transporto priemonės kainą (9885,00 Eur) atsakovei. Siekiant įregistruoti transporto priemonės nuosavybės teises viešajame registre VĮ „Regitra“ duomenų bazėje, tapo žinomos aplinkybės, jog atsakovė neišregistravo nuosavybės teisių ir galimai transporto priemonei taikomas areštas. Dėl šios priežasties ieškovė negali nei įregistruoti savo nuosavybės teisių, nei disponuoti transporto priemone. Ieškovė daug kartų ragino atsakovės atstovą M. M. tiek socialinių tinklų susirašinėjimo platformomis, tiek oficialia pretenzija išregistruoti nuosavybės teises, tačiau vis žadėdamas tai padaryti, savo įsipareigojimo taip ir neįgyvendino. Atsakovė vengia bendrauti su ieškove, neatsako į raginimus.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė.

Byla nagrinėjama teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos rašytine forma. Pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė ir ji laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o įstatymuose arba sutartyje numatytais atvejais šį susitarimą išreiškia atitinkama forma (CK 6.159 straipsnis). CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties matyti, kad esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas.

Teismui ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad 2020 m. liepos 22 d. ieškovė UAB ,,Automobilių grupė“ ir atsakovė UAB ,,A.“ sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė UAB ,,A.“ pardavė, o ieškovė UAB ,,A.“ įsigijo transporto priemonę ,,Volvo V90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Ieškovė už automobilį Volvo V90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo sutartą kainą – 9885,00 Eur (b. l. 5) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Atsakovė perdavė transporto priemonę ieškovei disponuoti. Byloje nėra ginčo, kad šalys siekė vieno pagrindinio tikslo: atsakovė parduoti, o ieškovas nupirkti sutartyje nurodytą automobilį, jie dėl šios sąlygos visiškai susitarė, ir tai patvirtino savo parašais pasirašydami sutartį. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad atsakovas parduoda, o ieškovas perka automobilį, šia sutartimi pardavėjas perdavė pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į daiktą, t. y. sutarties pagrindu pasikeitė daikto savininkas. Automobilis tapo ieškovės nuosavybe, ir ji įgijo pareigą ją įregistruoti VĮ „Regitra“, siekdamas ja naudotis pagal paskirtį – dalyvauti viešajame eisme. Atsakovė neginčijo sudarytos automobilio pirkimo pardavimo sutarties, todėl nėra jokio pagrindo ja nesiremti. Ieškovės nurodymu, siekiant įregistruoti transporto priemonės nuosavybės teises viešame registre VĮ ,,Regitra“, ieškovei tapo žinoma aplinkybė, jog atsakovė neišregistravo nuosavybės teisių ir galimai transporto priemonei taikomas areštas. Šias aplinkybes patvirtina VĮ ,,Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas.

Ieškovė, nuosavybės teise įgijusi automobilį iš atsakovės, turi ir privalo prieš pradėdama juo naudotis viešajame eisme įregistruoti jį, o atsakovė, jį pardavusi – deklaruoti pardavimą per 10 dienų, kaip nustatyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 76.3 punkte. Duomenų, kad atsakovė nuo 2020 m. liepos 22 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo būtų atlikusi iš sutarties kildinamą pareigą ir išregistravusi transporto priemonės nuosavybės teises registre, nėra, todėl esant šioms aplinkybėms, ieškovės ieškinio reikalavimas – įpareigoti atsakovę per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti atsakovės nuosavybės teises į transporto priemonę ,,Volvo V90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš VĮ ,,Regitra“ duomenų registro, tenkinamas visiškai.

Ieškovė pareiškė reikalavimą – per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, skirti atsakovei baudą po 100,00 Eur už kiekvieną pradelstą dieną.

CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. (CPK 273 straipsnio 1 dalis).

Įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

Atsižvelgiant į pareigos išregistruoti transporto priemonę neįvykdymo trukmę, minėtos prievolės nevykdymo aplinkybes, darytina išvada, jog siekiant užtikrinti teismo sprendimo privalomumą, vienkartinė 300,00 Eur dydžio bauda atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei prevencinius baudos tikslus (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tuo pagrindu iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamas 100,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis 98 straipsnis).

Iš atsakovės priteisiamos 11,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę ,,A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,A.“ nuosavybės teises į transporto priemonę ,,Volvo V90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš VĮ ,,Regitra“ duomenų registro, o per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, skirti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,A.“ 300,00 Eur baudą.

Išaiškinti atsakovei, kad baudos sumokėjimas neatleidžia jos nuo pareigos įvykdyti sprendimą, o vykdymo procese, jai nevykdant antstolio reikalavimo, teismas gali skirti iki 300,00 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur žyminį mokestį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,A.“, įmonės kodas(duomenys neskelbtini) , 11,37 Eur (vienuolika eurų37 centus) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.