- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-419-163/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00214-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Erinija Kazlauskienė, Bronius Valius
- Ieškovas
- Z. J.
- Atsakovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Z. J. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. J. ieškinį atsakovui A. G. dėl uždraudimo važiuoti ar eiti per žemės sklypą, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su negatoriniu ieškiniu, prašydamas uždrausti atsakovui bet kokiomis transporto priemonėmis važiuoti ar eiti per ieškovui priklausantį žemės sklypą visais keliukais, įvažiuojamaisiais keliais, praėjimais, išskyrus per bendro naudojimo 10 metrų kelią, kuris yra suformuotas ir nustatytas Skuodo rajono Žalgirių kaimo Daukšių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas važiuoja į savo žemės sklypą per neva ieškovo žemės sklype esantį kelią, pažymėtą brūkšnine juoda spalva, tačiau jam priklausančiame žemės sklype nėra valstybinės žemės ir jokių bendro naudojimo kelių, išskyrus 10 m pločio bendro naudojimo kelią. Atsakovas be teisėto pagrindo naudojasi jo žemės sklypu reikalaudamas padaryti jam įvažiuojamąjį kelią į jo žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismas 2013-10-31 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo valstybei 18 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovo pietinė žemės sklypo riba eina ne palei Šventosios upę, o kelio pakraščiu, todėl kelias, kuriuo važiuoja atsakovas, nepatenka į ieškovo žemės sklypą. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad yra turto savininkas, t. y. kad kelias, kuriuo naudojasi atsakovas, patenka į ieškovo žemės sklypą, todėl jis neturi teisės reikšti negatorinio ieškinio. Atsakovas nepažeidžia ieškovo nuosavybės teisių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-10-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reguliuojančias ginčo dalyką, neteisingai vertino įrodymus, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas. Teigia, kad Daukšių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte jo sklype nėra pažymėto ginčo kelio, žemės sklypas eina iki pat Šventosios upės, jokių laisvų valstybinės paskirties žemės sklypo ruožų, kelių nėra, todėl atsakovas, važinėdamas per jo žemės sklypą, pažeidžia jo nuosavybės teises. Paaiškino, kad atsakovui buvo suformuotas įvažiuojamasis kelias į jo žemės sklypą, per šalia esančios savininkės E. V. žemės sklypą išvažiuojant į bendro naudojimo kelią Daukšiai–Medininkų geležinkelio stotis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Ieškovas neįrodė, kad jo ginčo žemėje esantis 5 m ploto vietinės reikšmės vidaus kelias priklauso jam nuosavybės teise, todėl naudojimasis šiuo ginčo keliu nepažeidžia ieškovo teisių. Teismas teisingai padarė išvadą, kad kelias, kuriuo atsakovas važiuoja į savo miško sklypą, nepatenka į ieškovo žemės sklypą. Vietinės reikšmės vidaus kelio plotas priklauso valstybei ir nėra įskaičiuotas į ieškovui priklausančio žemės sklypo plotą, todėl ieškovas nėra šio turto savininkas ir jis neturi teisės reikšti negatorinį ieškinį.
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Ieškovas neturi teisės uždrausti atsakovui naudotis 5 m pločio vietinės reikšmės vidaus keliu, esančiu jo žemės sklypo vakarinės dalies pietinėje „gretimybėje“.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės reikšti negatorinį ieškinį, siekiant apginti nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Ieškovas tvirtina, kad jo žemės sklype nėra valstybinės žemės ir bendro naudojimo kelių, išskyrus 10 metrų pločio bendro naudojimo kelią, kuris yra suformuotas ir nustatytas Skuodo rajono Žalgirių kaimo Daukšių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte, todėl atsakovas be jokio teisėto pagrindo važiuoja į savo žemės sklypą per ieškovui priklausantį žemės sklypą ir pažeidžia ieškovo teises, naudodamasis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad ieškovo žemės sklype yra 5 m pločio bendro naudojimo vietinės reikšmės vidaus kelias, priklausantis valstybei, todėl ieškovas nėra šio turto savininkas ir naudojimasis šiuo keliu nepažeidžia ieškovo teisių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo pietinė žemės sklypo riba eina ne palei Šventosios upę, o kelio pakraščiu, kelias, kuriuo važiuoja atsakovas, nepatenka į ieškovo žemės sklypą, todėl ieškovas nebūdamas šio kelio savininkas neturi teisės reikšti negatorinį ieškinį. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktinių duomenų visetą, išanalizavusi ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad jis yra žemės sklypo, kuriuo važinėja atsakovas, savininkas ir neturi teisės reikšti negatorinį ieškinį.
Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002-09-19 nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pareikšdamas teisme negatorinį ieškinį (CK 4.98 str.). Taigi, negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises.
Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Įrodinėjimo tikslas pasiekiamas tiriant ir vertinant įrodymus. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas taip pat privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.)
Savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Šias teises asmuo įgyja tapdamas savininku. Objektą, į kurį asmuo įgijo nuosavybės teises, šių teisių turinį galima nustatyti pagal nuosavybės teisės įgijimo pagrindą. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nustatyti CK 4.47 straipsnyje. Bylos duomenimis, ieškovas nuosavybės teisę į 10,80 ha miško paskirties žemės sklypą, iš jų 10,28 ha miško žemės ir 0,52 ha vandens telkinių, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo iš P. S. 2004-01-23 pirkimo–pardavimo sutarties ir priėmimo–perdavimo akto pagrindu (t. 1, b. l. 4). Buvusiai žemės sklypo savininkei P. S. nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą buvo atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1997-12-31 sprendimu. Rengiant nuosavybės atkūrimo dokumentus buvo pateiktas Kretingos m. urėdijos 1995-08-07 P. S. žemės sklypo ribų nustatymo abrisas, parengtas laikinasis žemės sklypo planas, žemės sklypų ribų parodymų ir jų paženklinimo vietoje aktas, minėtuose dokumentuose pažymėtas 10 m pločio bendro naudojimo kelias, einantis per P. S. numatytą atkurti žemės sklypo vidurį iš šiaurės į pietus, kitų kelių, einančių per šį žemės sklypą, nebuvo suprojektuota (b. l. 18, 28, 32). Kadastro žemėlapio ištraukoje ieškovo žemės sklype taip pat pavaizduotas 10 m pločio kelias iš šiaurės į pietus, dalijantis sklypą į dvi dalis, sklypo pietinėje pusėje palei Šventosios upę jokio kelio nėra pažymėta (b. l. 33). 2004–2013 m. miškotvarkos projekte, kuris suderintas su LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Skuodo rajono agentūra, taip pat nenurodytas joks kelias, einantis palei Šventosios upę (b. l. 97–124). Kadastro žemėlapių ištraukose (fragmentuose) ieškovo žemės sklype pažymėtas tik kelias Žalgiriai–Narmontai, ieškovo žemės sklypo riba žymima Šventosios upės viduriu, jokio kelio, einančio palei Šventosios upę, nepažymėta (b. l. 135, 153, 154). Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad teritoriniuose planavimo dokumentuose ieškovo žemės sklype buvo numatytas ir suprojektuotas tik 10 m pločio bendro naudojimo kelias, einantis per ieškovo žemės sklypo vidurį, iš šiaurės į pietus dalijantis sklypą į dvi dalis, jokio kelio palei Šventosios upę ieškovo žemės sklype nebuvo numatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, fragmente iš 1999-11-22 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu patvirtinto Daukšių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (t. 1, b. l. 78) pažymėta nežymi punktyrinė linija, prasidedanti viduryje ieškovo žemės sklypo palei pietinę žemės sklypo ribą, po to punktyrinės linijos žymėjimas, nutrūkstantis viduryje atsakovo žemės sklypo palei pietinę ribą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tai yra suprojektuotas vietinės reikšmės vidaus kelias. Be to, reikšminga aplinkybė sprendžiant, ar galima daryti prielaidą apie kelio toje vietoje būvimą, yra ta, kad ieškovo įsigytam žemės sklypui yra nustatytos specialios naudojimo sąlygos, taikyti paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, kuriose draudžiama tiesti kelius, apribojimai (Vyriausybės 1992-05-12 Nr. 343 nutarimo „Dėl specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.2 p.), o tai leidžia daryti išvadą, kad nei ieškovo žemės sklype, nei šalia ieškovo žemės sklypo palei Šventosios upę negalėjo būti suprojektuotas vietinės reikšmės vidaus kelias. Nors trečiasis asmuo teigia, kad šalia ieškovo žemės sklypo yra valstybei priklausantis vietinės reikšmės vidaus kelias, kuriuo neva gali naudotis atsakovas, tačiau tai pagrindžiančių objektyvių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad keliai nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, savivaldybėms, juridiniams ar fiziniams asmenims. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (Kelių įstatymo 3 str. 1 d.). Vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius, jungiančius rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatves gyvenamosiose vietovėse ir kitus kelius, nepriskirtus valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius, kurie naudojami juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (Kelių įstatymo 3 d.). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.). Vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos (Kelių įstatymo 6 str. 4 d.). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovo naudojamas kelias būtų įregistruotas viešuose registruose bei įteisintas įstatymų nustatyta tvarka, kad Skuodo rajono savivaldybės administracija būtų įtraukusi atsakovo naudojamą tariamą kelią į savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, todėl atsakovo bei trečiojo asmens prielaidos, kad greta ieškovo žemės sklypo yra valstybinės reikšmės vidaus kelias, kuriuo neva gali naudotis atsakovas, nieko nepagrįstos. Pažymėtina ir tai, kad pagal Kelių įstatymo nuostatą kelias – tai inžinerinis statinys, kurį sudaro įrenginių kompleksas, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui (Kelių įstatymo 2 str. 3 d.). Byloje pateiktas vaizdo įrašas ir nuotraukos patvirtina, kad ieškovo žemės sklype išvažinėtas žemės ruožas, kuriuo važiuoja atsakovas, neatitinka kelio savybių ir nesudaro pagrindo jį laikyti keliu.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas įsigijo žemės sklypą iš D. Ž.. Žemės ribų nustatyto brėžinys ir žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti, ribų parodymų ir jų paženklinimo vietoje aktas patvirtina, kad nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo metu projektuojant D. Ž. žemės sklypą, įvažiuojamasis kelias buvo suprojektuotas ne per P. S. žemės sklypą, bet per šalia esantį E. V. žemės sklypą, kuriuo galima buvo įvažiuoti į bendro naudojimo kelią Daukšiai–Medininkų geležinkelio stotis (t. 1, b. l. 93–96, 129). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas negali patekti į savo žemės sklypą šiam sklypui suprojektuotu keliu ir naudotis savo turtu pagal jo tiesioginę paskirtį. Tai, kad atsakovui patogiau į savo žemės sklypą patekti tiesiogiai per ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nėra pagrindas teigti, kad ieškovo žemės sklype yra bendro naudojimo kelias. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas turi galimybę patekti į savo žemės sklypą keliu, kuris buvo suprojektuotas teritorijų planavimo dokumentuose dar iki atsakovui įsigyjant žemės sklypą, ir atsakovas privalo laikytis šios nustatytos tvarkos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdama į įrodymų pakankamumo taisyklę, konstatuoja, kad tiek pirminiuose žemės atkūrinimo dokumentuose, kuriuose buvo atkurtos nuosavybės teisės į šiuo metu ieškovui ir atsakovui priklausančius žemės sklypus, tiek vėlesniuose kadastrų žemėlapių ištraukose nebuvo numatytas joks kelias, einantis palei pietinę Šventosios upės pakrantę, be to, kaip jau minėta anksčiau, toks kelias pagal teisės aktus netgi negalėtų ten būti suprojektuotas ir egzistuoti, nes tai yra pakrančių apsaugos zona, kurioje draudžiama tiesti kelius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nei ieškovui priklausančiame žemės sklype, nei palei ieškovo žemės sklypą nėra suformuotas ir įteisintas vietinės reikšmės valstybei priklausantis vidaus bendro naudojimo kelias, todėl darytina išvada, kad atsakovas, važiuodamas ieškovui nuosavybės teisės priklausančiu žemės sklypu, pažeidė ieškovo nuosavybes teises.
Vadovaudamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkintinas – uždraustina atsakovui bet kokiomis transporto priemonėmis važiuoti ar eiti per ieškovui priklausantį žemės sklypą visais keliukais, įvažiuojamaisiais keliais, praėjimais, išskyrus per bendro naudojimo 10 metrų kelią, kuris yra suformuotas ir nustatytas Skuodo rajono Žalgirių kaimo Daukšių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Priėmus naują sprendimą atitinkamai keistinas šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 3, 5 dalys). CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistina 144 Lt žyminio mokesčio už ieškinį. Ieškovas pirmosios instancijos teisme už atstovavimą patyrė 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, jos detalizuotos, pagrįstos, neviršija teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 2 d.), todėl priteistinos iš atsakovo ieškovui. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistina 144 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Uždrausti atsakovui A. G. bet kokiomis transporto priemonėmis važiuoti ar eiti per ieškovui Z. J. priklausantį žemės sklypą visais keliukais, įvažiuojamaisiais keliais, praėjimais, išskyrus per bendro naudojimo 10 metrų kelią, kuris yra suformuotas ir nustatytas Skuodo rajono Žalgirių kaimo Daukšių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte.
Priteisti ieškovui Z. J. iš atsakovo A. G. 144 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, 144 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 2 000 Lt atstovavimo išlaidų.