- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-19
- Bylos Nr.
- 2-1216-802/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00698-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eridana Paltanavičienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- J. B.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant ieškovui A. M., ieškovo atstovui adv. padėjėjui Virginijui Ražukui, atsakovui D. M., atsakovo atstovui adv. Vidmantui Raviniui, nedalyvaujant trečiajam asmeniui J. B., viešame teismo posėdyje iš esmės išnagrinėjusi civilinę pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui D. M., trečiajam asmeniui J. B., dėl rentos mokėtojui perduoto nekilnojamojo daikto grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo nutraukti 2010-01-12 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžinti ieškovui pagal sutartį perduotą atsakovui 20,1600 ha dydžio žemės sklypą, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l.22-24).
Ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Teismui jis nurodė, kad ieškovas reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus pagal minėtą sutartį ir CK 6. 464 str. 2 d. Iš bylos duomenų aišku, kad atsakovas pats neturi jokio gyvenamo ploto, todėl jis negalėjo įvykdyti ieškovui įsipareigojimo suteikti gyvenamąjį būstą. Ieškovui buvo pasiūlyta gyventi pastate, kuris priklauso kitam asmeniui, pasiūlytas būstas nepritaikytas gyvenimui. Atsakovas turėjo taip pat prievolę ieškovą išlaikyti iki gyvos galvos, suteikti jam maisto, drabužius, slaugyti, nupirkti vaistų ir t.t. Atsakovas nurodė, kad teikdavo ieškovui mėnesinį išlaikymą, ne mažesnį, nei 600Lt suma, tuo tarpu pagal CK 6.461 str. 2 d. ši vertė negali būti mažesnė už 1MGL. Atsakovas pripažino, kad kiaulę nupirko ieškovas, tik pripažino, kad išvykdamas ieškovas ją pasiėmė. Vadinasi ieškovas maitinosi iš savo lėšų ir dar maitino atsakovo šeimą. Atsakovas šeimoje dirba vienas, jam reikia išlaikyti savo šeimą ir ieškovą. Jis neturėjo tokių galimybių. Byloje yra duomenys, kad atsakovas turi kitų kreditorių, todėl jis nebuvo pajėgus vykdyti prievolę ieškovui. Pradėjus bylą ieškovas susirgo, jam reikėjo paramos. Iš atsakovo jis tokios nesulaukė. Priežiūros prievolė apima ne tik teikimą materialinės naudos, bet ir įpareigoja palaikyti gerus emocinius santykius. Atsakovas šios prievolės taip pat nevykdė. Tai reiškia, jog sutartis yra pažeista iš esmės, todėl ieškinys tenkintinas ir sutartis nutrauktina.
Ieškovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Teismui jis paaiškino, kad atsakovas pažeidė sutarties sąlygas, nevykdė pareigos teikti išlaikymą, todėl yra pagrindas ją nutraukti ir grąžinti jam žemę. Ieškovas nebuvo aprūpintas tinkamu gyvenamuoju plotu, nes jam suteiktos patalpos nebuvo tinkamos gyventi. Teigia, jog ieškovas tikėjosi gyventi naujame priestate, o jį paliko gyventi senoje namo dalyje ,,žiurkyne“. Atsakovas pats neturėjo lėšų pragyvenimui, naudojosi ieškovo pinigais, iš kurių visi gyveno. Jis pats gyvena iš pensijos, kurios per mėnesį gauna virš 1000 Lt. Susimokėjus mokesčius, nusipirkus reikiamų vaistų, užpilus kurą ieškovo vairuojamam automobiliui, jų lieka nedaug. Nurodo, kad 2008 m. gruodžio mėnesį jis grįžo iš Danijos, kur dirbo 4 metus, parsivežė daug pinigų. Ieškovo teigimu, 100 000 Lt jis davė buvusiai sutuoktinei J. M., kad ši išeitų iš judviejų bendro buto, tačiau pinigus ji pasiėmė, o iš buto neišėjo. Butą teismas, nutraukdamas santuoką, padalijo jiems pusiau. Nurodo, kad turėjo ir daugiau pinigų, tačiau juos investavo į sūnaus namų priestato statybas, tam panaudojo apie 40 000Lt. Nori susigrąžinti žemę ir padalinti ją dukterims. Pas atsakovą gyventi nebenori.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog atsakovas savo prievoles ieškovui vykdė tiek, kiek iš jo buvo reikalaujama. Šalys nenumatė jokių įsipareigojimų, kad ieškovas gyvens konkrečioje vietoje, kad atsakovas privalėtų turėti nuosavybės teise gyvenamąjį plotą. Tai reiškia, jog atsakovas gali suteikti bet kokį gyvenamąjį plotą. Vertinant šios bylos kontekste tai nereikšminga, reikšminga tai, kad ieškovas stengiasi visaip pakenti. Buvo skundai dėl elektros, vėliau dėl neteisėtų statybų. Ieškovas būdamas sąžiningas ir norėdamas priimti jam teikiamą išlaikymą, turėtų būti suinteresuotas išsaugoti patalpas, o ne jas nugriauti. Ši aplinkybė parodo, kad ieškovas yra nesąžiningas ir siekia savanaudiškų tikslų, kad žemės sklypas būtų grąžintas jam. Iš sutarties matyti, kad šalys nėra sutarę dėl išlaikymo vertės, todėl kalbėti, kad buvo pažeista CK 6.461str. 2 d. yra nepagrįsta. Atsakovas kalbėdamas apie 600 Lt sumą, neįvertino teikiamų paslaugų vertės. Jis įvertino tik išlaidas kurios sudaro maistui, būsto išlaikymui. Neįvertintas darbas, tai valgymo darymas, skalbimas, tvarkymas ir pan. Atsakovo sutuoktinė nedirbo, tai akivaizdu, kad visą laiką skyrė savo šeimos ir rentos gavėjo išlaikymui. Ieškovas sako, kad jis pirko kiaulę, kurią visi valgė. Ieškovas suaugęs, veiksnus asmuo, jis pats gali nuspręsti ką jis gali ar nori pirkti. Kiaulę jis pirko, kai vyko statybos, ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartis nebuvo pasirašyta. Todėl tai nesusiję su ieškinio reikalavimu. Niekuo nepagrįstas ir ieškovo teiginys, kad nebuvo rūpinamasi jo sveikata. Buvo apklausti liudytojai, pasisakė pats ieškovas ir buvo nustatyta, kad kai ieškovas gulėjo ligoninėje, atsakovas buvo nuvykęs, bet pats ieškovas jį išvijo, nes neva, bijo dėl savo gyvybės. Akivaizdu, kad atsakovas vykdė savo pareigą. O nuo tos pareigos atsisakė pats ieškovas. Pats ieškovas nurodė, kad atsakovo apie ligą neinformavo, kad pagalbos neprašė ir neprašys. Jei jis mano, kad jam šiuo metu jam išlaikymas nereikalingas, gali nepriimti, tą matyt ir daro. Tačiau tai negali sutarties daryti negaliojančios. Atsakovas nepažeidė iki gyvos galvos sutarties sąlygų. Šios sutarties pasirašymo iniciatorius buvo pats ieškovas. Iš pradžių buvo kalba apie dovanojimą. Jei ieškovas būtų žemę padovanojęs, tai nebūtų ir šios bylos. Apie savanaudiškumą negali būti ir kalbos. Jei atsakovas būtų savanaudiškas, tai būtų priėmęs dovanojamą žemę, nesiūlęs tėvui naudingesnės sutarties. Liudytojai nurodė, kad ieškovas visą gyvenimą buvo įtaigus. Todėl galima daryti išvadą, kad ieškovas nori sandorį panaikinti iš savanaudiškų paskatų. Ne dėl to, kad buvo pažeista sutartis, o dėl to, kad šiuo sandoriu buvo nepatenkinta buvusi sutuoktinė ir kitos dukros. Kadangi ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrindo, prašo ieškinį atmesti.
Atsakovas prašo ieškinį atmesti, nurodo, kad savo įsipareigojimus pagal sutartį jis vykdė. Sutarties sudarymo ir žemės perleidimo iniciatorium buvo pats ieškovas, jis norėjo atsakovui padovanoti žemę ir gyventi kartu su juo. Teigia, jog po to, kai buvo pastatytas priestatas, ieškovas pats rinkosi kurioje namo dalyje jam gyventi ir pasirinko senąją dalį. Viskas buvo gerai, kol buvusi ieškovo sutuoktinė nepaskambino ir nepasakė jam, kad jeigu šis negrįš į savo buto dalį, ji pasirūpins, kad savo turto tėvas netektų. Po šio skambučio ieškovas išvažiavo ir pas jį nebegrįžo. Mano, jog konflikto iniciatorė yra jo sesuo, t.y. kaip ir jis pats,- ieškovo duktė iš pirmos santuokos. Nuo tada ieškovas praėjo ieškoti priekabių, kad jį išprovokuoti, skambino policijai. Nurodo, kad tėvas yra patiklus ir pasiduoda įkalbamas, todėl mano, kad tokie veiksmai yra ne jo paties iniciatyva.
Tretysis asmuo J. B. į teismo posėdį neatvyko, šaukimas įteiktas (T.2, b.l.32). Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Trečiojo asmens dalyvavimas teismo posėdyje nepripažintas būtinu, todėl dalyvaujantiems asmenims dėl to sutinkant, byla nagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad 2009 metų pradžioje ieškovas, negalėdamas gyventi jam kartu su sutuoktine priklausančiame bute, pasinaudojo atsakovo siūlymu ir apsigyveno atsakovo uošvei priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu gyvenamąjį plotą sudarė 2 patalpos, plane pažymėtos Nr.2-5 ir 2-6 (T.1,b.l.58). 2009 metų pavasarį buvo pradėta šių gyvenamųjų patalpų rekonstrukcija, kuri buvo vykdoma abiejų šalių ir kitų artimųjų jėgomis. Pastatytas priestatas su patalpomis plane pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-7, ir 2-8 (T.1,b.l.58). Visą šį laiką name gyveno vienas ieškovas. Namo rekonstrukcija baigta 2009 metų rudenį, po ko jame taip pat apsigyveno ir atsakovas su šeima. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovo iniciatyva šalys tarėsi dėl ieškovui nuosavybės teise priklausiusio 20,1600 ha žemės sklypo perleidimo atsakovo nuosavybėn. Ieškovo valia šis sklypas atsakovui turėjo būti dovanotas. Tačiau atsakovo iniciatyva, siekiant labiau užtikrinti ieškovo interesus, notarei išaiškinus sandorių turinį bei pasekmes, buvo pasirinkta kita sandorio rūšis. 2010-01-12 šalys pasirašė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovo nuosavybėn 20,1600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo išlaikyti ieškovą iki gyvos galvos, suteikiant jam gyvenamąjį plotą savo nuožiūra, nemokamą naudojimąsi atsakovui perleistu žemės sklypu, visišką materialinį aprūpinimą, o rentos gavėjui mirus padengti jo laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidas (T.1,b.l.5-8,9-10,11-12). Maždaug 2010 metų kovo 15 dieną ieškovas išvažiavo iš atsakovo namų ir į juos vėliau nebegrįžo, liko gyventi jo ir buvusios sutuoktinės bendruose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2010-03-18 ieškovas davė atsakovui notariškai tvirtintą sutikimą tvarkytis atsakovui perduotų nuosavybėn žemės sklypu savo nuožiūra (T.1,b.l.16). Vėliau užsukdavo į atsakovo namus, ieškovo teigimu tam, kad pasiimtų jam priklausančius daiktus. Niekuomet nevykdavo vienas, ieškovo teigimu taip darydavo tam, kad esant reikalui turėtų liudytojus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų seka, kad po vieno iš apsilankymų pas atsakovą metu, ieškovas buvo kreipęsis į policiją (T.1,b.l.13). Ieškovas taip pat nurodo, kad su pareiškimu apie tai, kad atsakovas neteisėtai naudoja elektros energiją jis buvo kreipęsis taip pat į Rytų skirstomuosius tinklus, pranešė apie tai policijai (T.2,b.l.6), tačiau šie pažeidimų nenustatė. Teismui jis taip pat pateikė įrodymus apie tai, kad jo buvusi sutuoktinė J. M. kreipėsi į VTPSI prie AM dėl atsakovo atliktų gyvenamojo pastato, esančio Marijampolės r. sav. Buktos kaime savavališkų priestato statybų ir šių patalpų savininkei (atsakovo uošvei) yra surašytas savavališkos statybos aktas bei reikalavimas pašalinti tokios statybos padarinius (T.2,b.l.43). Ieškovas nurodo, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko prašo sutartį nutraukti. Teismas sprendžia, kad ieškovas šių aplinkybių neįrodė.
Dėl pareigos suteikti gyvenamąją patalpą
Sutartimi atsakovas (rentos davėjas) įsipareigojo suteikti ieškovui (rentos gavėjui) gyvenamąjį plotą savo nuožiūra (T.1, b.l.6). Ieškovo atstovas nurodo, kad atsakovas šios sąlygos neįvykdė, nes jis neturi jokių gyvenamųjų patalpų nuosavybės teise, todėl jų negali suteikti ieškovui, t.y. negali įvykdyti šios sutarties sąlygos. Be to, atsakovo suteiktos ieškovui patalpos netinkamos gyventi, todėl sąlyga visiškai neįvykdyta. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Sutartimi atsakovas nebuvo įsipareigojęs suteikti gyvenamąjį būstą ieškovui, atsakovo valdomą nuosavybės teise, todėl atsakovui suteikus ieškovui gyvenamąjį plotą, nuosavybės teisėmis priklausantį atsakovo žmonos motinai, negalima laikyti, jog sutarties sąlyga buvo pažeista. Teismas sutinka, kad nors gyvenamųjų patalpų nuosavybės statusas nėra reikšmingas, visgi jų faktinė būklė, t.y. tinkamumas naudotis kaip gyvenamąja patalpa, turi didelę reikšmę sutarties sąlygos tinkamam vykdymui. Spręsdamas dėl suteiktų gyvenamųjų patalpų tinkamumo naudotis teismas išskiria tokias reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes: ieškovas įrodinėdamas, jog patalpos nebuvo tinkamos naudotis (nebuvo šildymo, žiema užšaldavo vanduo), painioja laikotarpius iki sutarties sudarymo ir po to, kai tarp šalių buvo pasirašyta ginčo sutartis. Išklausęs šalių paaiškinimus, ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir abiejų šalių liudytojų duotus parodymus teismas sprendžia, jog ieškovo nurodomas patalpų nepakankamas atitikimas gyvenamosioms patalpoms buvo iki šių patalpų rekonstrukcijos darbų atlikimo, kai tarp šalių ginčo sutartis nebuvo pasirašyta, o ieškovas šiose patalpose gyveno, nes konfliktavo su buvusia sutuoktine J. M., vėliau su ja skyrėsi, neturėjo kur gyventi ir pats savo noru sutiko apsigyventi patalpose, kuriose, jo teigimu, nebuvo centrinio šildymo, tik pečius, žiema užšaldavo vanduo ir pan. Tokius parodymus teismui davė ir ieškovo liudytojai, kurie, kaip ir ieškovas, neskyrė šių laikotarpių (T.2,b.l.b.l.24,25,26 antra pusė, b.l.28, 51). Tai kartu reiškia, kad laikotarpis iki ginčo sutarties pasirašymo negali būti vertinamas kaip sutarties nevykdymas ar netinkamas vykdymas, nes ginčo sutartis tarp šalių dar nebuvo sudaryta. Tuo tarpu kiti į bylą atsakovo pateikti įrodymai (fotonuotraukos T.1,b.l.54, 2010-03-04 darytas vaizdo įrašas T.1,b.l.48), kurių turinį teismui patvirtino ne tik atsakovo, tačiau taip pat byloje apklausti ir ieškovo liudytojai (T.2, b.l.24 antra pusė, b.l.25 ieškovo brolis patvirtino, kad jo gimtadienis buvo švenčiamas 2010 metu kovo 4 dieną, vaizdo įraše užfiksuotame ieškovo kambaryje) rodo, kad po to, kai tarp šalių buvo pasirašyta ginčo sutartis, sutarties sąlyga dėl gyvenamojo ploto suteikimo ieškovui buvo vykdoma ir negali būti pripažįstama nevykdoma dėl to, kad ieškovas laisva valia nusprendė gyventi jam bendrosios dalinės nuosavybės teise su buvusia sutuoktine J. M. priklausančiame bute, t.y. savanoriškai (be smurto, nepalankių gyvenimui sąlygų sudarymo ir kt.) atsisakė gyventi atsakovo jam suteiktame būste.
Dėl sąlygos leisti rentos gavėjui iki jo gyvos galvos neatlygintinai naudotis rentos gavėjui perleistu žemės sklypu
Minėta, jog ginčo sutartimi atsakovui nuosavybės teise ieškovas perleido 20,1600ha žemės sklypą. Bylą nagrinėjant nustatyta, kad perleistuoju žemės sklypu ieškovas nesinaudojo ir, dėl amžiaus bei sveikatos būklės, neketina juo pats naudotis ateityje (T.2,b.l.6 antra pusė, b.l.25). Jis davė sutikimą sūnui leisti naudotis žeme trečiajam asmeniui (T.2,b.l.6). Kad atsakovas nevykdytų šios sutarties sąlygos (leisti naudotis ieškovui perleistuoju žemės sklypu) ieškovas neįrodinėjo, todėl plačiau teismas dėl šios sąlygos nepasisako.
Dėl sutarties sąlygų išlaikyti rentos gavėją iki gyvos galvos, suteikti jam maitinimą, drabužius, slaugyti jį ligos atveju, nupirkti vaistus, išskalbti jo drabužius ir patalynę o taip pat suteikti kitas gyvybiškai būtinas paslaugas
Ieškovo atstovas nurodo, kad atsakovas šių sąlygų tinkamai nevykdė. Ieškovas pats iš savo lėšų pirko kiaulę, kurios skerdieną valgė ir atsakovo šeima. Jis gulėjo ligoninėje, tačiau atsakovas jo neaplankė, nepaklausė ar ko nors nereikia. Teismas sprendžia, kad ieškovo atstovas taip pat nurodo aplinkybes, buvusias iki šalims pasirašant ginčo sutartį bei aplinkybes, kurios atsirado ieškovui atsisakius savo teisių. Tai yra, ieškovas nurodo, kad pirko kiaulę, atsakovas šias aplinkybes iš dalies pripažįsta, t.y. pripažįsta, kad tėvas pirko kiaulę, tačiau tai darė dar iki šalims pasirašant ginčo sutartį. Tokias aplinkybes teismui nurodė ir ieškovas, kuris paaiškino, kad kiaulę pirko priestato statybų metu (T.2,b.l.6), tuo tarpu ginčo sutartis pasirašyta jau po to, kai patalpų rekonstrukcijos darbai buvo baigti. Teismas nenustatė, kad savo pareigų atsakovas nevykdytų po to, kai šalys dėl to susitarė ginčo sutartimi. Atsakovas tokių aplinkybių nepripažino, ieškovas nurodė, kad jas įrodinės liudytojų parodymais, tačiau teismo apklausti ieškovo liudytojai ieškovo nurodomų aplinkybių visiškai nepatvirtino. Ieškovo liudytojas S. B. teismui parodė, kad kai lankėsi pas ieškovą tas nesiskundė, kad jam pas sūnų blogai gyventi (T.2,b.l.51), ieškovo liudytojas G. nurodė, kad ieškovas sakė, jog negyvena pas sūnų, kadangi šalta, nesakė, kad jam neleidžia kitomis patalpomis naudotis ar valgyti nėra (T.2,b.l.24). Tuo tarpu kitų ieškovo liudytojų, t.y. buvusios sutuoktinės J. M. (T.2, b.l.26 antra pusė, b.l.27), jos ir ieškovo dukters iš antrosios santuokos M. M. (T.2,b.l.28), taip pat ieškovo dukters iš pirmosios santuokos D. G. (T.2, b.l.27 antra pusė, b.l.28) teismui duoti parodymai yra duoti ieškovui artimų giminaičių, materialiai suinteresuotų bylos baigtimi, be to netiesiogiai, antriniai ir išvestiniai, t.y. liudytojai teismui davė parodymus iš ieškovo jiems pasakotų vienokių ar kitokių aplinkybių, savo akimis minėti liudytojai nieko nematė, patys negirdėjo, todėl jų parodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškovo nurodomų aplinkybių. Dėl tų pačių aplinkybių teismas negali vadovautis ir ieškovo liudytojo, jo brolio V. M., duotais parodymais (T.2,b.l.25), kadangi šie (kaip paties ieškovo parodymai) nenuoseklūs, prieštaringi ir subjektyvūs, juos visiškai paneigia į bylą pateikti objektyvūs įrodymai,- vaizdo įrašas bei fotonuotraukos. Teismas iš šalių paaiškinimų, liudytoja byloje apklaustos ginčo sutartį forminusios notarės parodymų (T.2, b.l.7 antra pusė), taip pat nustatė, kad faktiškai žemės perleidimo sutarties forma tokia buvo pasirinkta veikiau užtikrinant ieškovo teisių apsaugą į ateitį nei sutarties sudarymo momentu, tuo atveju jeigu jam neužtektų gaunamų pajamų, jis neturėtų kur gyventi ar kas juo pasirūpins senatvėje, kai ieškovas tokios pagalbos bus reikalingas. Ieškovas nurodė, kad jis iki apsigyvenant pas atsakovą dirbo užsienyje, uždirbo labai daug pinigų ir jų turėjo, tačiau dalį jų (ieškovo teigimu apie 100 000 Lt) iš jo išviliojo jo buvusi sutuoktinė J. M.. Teismui nurodė, kad jo gaunamos mėnesinės pajamos nemažos ir pakankamos jam save išlaikyti, todėl išlaikymo jam realiai ir šiai dienai nereikia (T.2,b.l.6). Teismas nustatė, kad nepaisant sutarties sąlygų, šalys faktiškai buvo susitarę, jog atsakovas leidžia gyventi tėvui (vienam ar su pasirinkta drauge) jo namuose, jei ieškovas ko paprašo, atsakovas tai vykdo (nuperka, nuveža, pasirūpina), tačiau šalių gyvenimas buvo ne kas kita kaip bendro ūkio vedimas, kaip tai būdinga šeimai, su viena virtuve, vienu šaldytuvu ir juose bendrai laikomais maisto produktais, vienu vonios kambariu ir bendrai naudojamais kitais namų kambariais, priklausomai nuo esamo poreikio: žiūrėti televizorių, švęsti šventes ar šiaip vakaroti. Ieškovo poreikiai buvo tenkinami pagal būtinybę ir jo pareikalavimą. Ieškovas nurodo, kad atsakovas nesirūpino juo ligos atveju, neslaugė jo, tačiau kartu nurodo, kad susirgo jis po to, kai išėjo iš atsakovo namų, apie tai kad serga atsakovo neinformavo, nes nematė tam reikalo, o kai šis iš trečiųjų asmenų sužinojęs apie ieškovo ligą atvažiavo į ligoninę ieškovas sūnų išvijo, nes neva bijojo dėl savo gyvybės (T2,b.l.9 antra pusė). Nurodė, kad jokios pagalbos iš atsakovo nepriėmė ir nepriims. Byloje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad laikotarpiu nuo sutarties pasirašymo iki 2010 metų kovo vidurio, t.y. iki to laiko, kai ieškovas išvažiavo į savo turimą mieste buto dalį ir pasiliko jame gyventi su buvusia sutuoktine, atsakovas sutartines pareigas vykdė tinkamai, ieškovas dėl to neturėjo jam jokių priekaištų. Teismas taip pat nustatė, jog išvykęs į buvusius bendrus su J. M. namus ieškovas sutuoktinės ir dukterų buvo perkalbėtas dėl žemės perleidimo ir nuo to laiko nebepriėmė iš atsakovo jokios paramos, ieškojo būdų kaip sukelti šalių konfliktą, tam iš anksto pasirūpindamas įrodinėjimu (liudytojais), idant turėtų pretekstą nutraukti ginčo sutartį dėl atsakovo kaltės. Teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas aptariamų sutarties sąlygų taip pat nepažeidė.
Dėl moralinio pobūdžio sutarties sąlygų pažeidimo
Ieškovo atstovas nurodo, kad atsakovas sudarė namuose nepalankų psichologinį klimatą, nes jo žmona ne visuomet su ieškovu sveikindavosi, tarp jų vyko nuolatiniai konfliktai (T.2,b.l.7). Pats ieškovas nurodo, kad konfliktas buvo tik vienas, jis kilo 2010 metų balandžio mėnesį, ieškovui jau nebegyvenant pats atsakovą ir atvykus pasiimti kai kurių daiktų, dėl ko ieškovas buvo iškvietęs policijos pareigūnus (T.2,b.l.6). Ieškovo teigimu atsakovas keikė jį necenzūriniais žodžiais, stumdė, grasino. Atsakovas šių aplinkybių nepripažįsta, ieškovas jų neįrodė (jų nepatvirtino į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, T.1,b.l.13, nei byloje šalių apklausti liudytojai), todėl teismas sprendžia, jog nenustačius kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo iš esmės pažeista atsakovui nevykdant savo pareigų, ir ieškovui patvirtinus, kad jam reikia susigrąžinti žemę, kurią dabar norėtų padalinti dukterims (T.2,b.l.6 antra pusė), pagrindų tenkinti ieškinį nėra (LR CK 6.439 str. – 6.448 str., 6-460 str. – 6.463 str., 6.464 str. 2 d.; Kauno apygardos teismo 2008-05-27 nutartis civ. byloje Nr.2A-564-27/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-29 nutartis civ. byloje Nr.3K-P-346/2004).
Kartu tai reiškia, jog ieškovo teisė į sutartyje atsakovui nustatytų pareigų jam vykdymą išlieka ir šalys yra laisvos toliau vykdyti ginčo sutartį arba atleisti viena kitą nuo savo pareigų pagal minėtą sutartį vykdymo, jeigu šalių manymu toks vykdymas būtų komplikuotas dėl artimų giminaičių susipriešinimo ar abiem šalims nepriimtinas (pvz., nutraukdami sutartį bendru sutarimu ir kompensuodami tarpusavio nuostolius, išpirkdami rentą), arba modifikuoti ginčo sutarties turinį (pvz., išlaikymą natūra pakeisti periodinėmis piniginėmis įmokomis iki rentos gavėjo gyvos galvos, jei gyventi su atsakovu ieškovas nebenori).
Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-09 nutartimi šioje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (T.1,b.l.26). Ieškinį atmetus taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki šio sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinamos (LR CPK 150 str. 2 d.).
Ieškovas nurodo turėjęs 1770 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 322 Lt žyminis mokestis (T.1,b.l.18,25), 550 Lt išlaidų atstovo pagalbai apmokėti (T.1,b.l.17,19; T.2, b.l.15), 198Lt vertimo išlaidų (T.2,b.l.40), 700 Lt išlaidų ieškovo kelionei į Daniją 2011 m. spalio 7 d.– 2011 m. spalio 22, ieškovo teigimu bylai reikšmingiems dokumentams apie šioje valstybėje gautas pajamas pateikti (T.2,b.l.41,42). Ieškinį atmetus ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, nesvarstant jų pagrįstumo ir atitikimo LR CPK 88 str. reikalavimams klausimų, iš atsakovo jam nepriteistinos (LR CPK 93 str.).
Atsakovas byloje naudojosi advokato pagalba (T.1,b.l.43), tačiau turėtų išlaidų dydį tvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, jų priteisti iš ieškovo neprašė, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas, remiantis LR CPK 98 str. 1 d., nespręstinas.
Ieškinį atmetus 48,15 bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, T.1, b.l.1).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi virš išdėstytu bei Lietuvos Respublikos CPK 265 str. 1 d., 270 str., 275 str. 1 d.,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2011-03-09 nutarties pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones draudimą atsakovui D. M., a.k(duomenys neskelbtini) sudaryti bet kokius sandorius, kurių dalykas būtų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo A. M. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 48,15 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus, 15 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (jas sumokant į Valstybinę mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k.188659752, sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimo patvirtintas kopijas per 3 darbo dienas išsiųsti nedalyvavusiems teismo posėdyje (taip pat ir nedalyvavusiems paskelbiant teismo sprendimą) asmenims. Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.