- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-870-343/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00698-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- J. B.
- Kategorijos
- 48.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1216-802/2011 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui D. M., trečiajam asmeniui J. B. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, sutarties pagrindu perduoto turto grąžinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
patikslintu ieškiniu (b.l. 22-24, t. 1) ieškovas prašė nutraukti jo su atsakovu 2010 m. sausio 12 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, grąžinti ieškovui pagal sutartį atsakovui perduotą 20,1600 ha žemės sklypą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad ginčo sutartimi, mainais už gautą turtą, atsakovas, kuris yra ieškovo sūnus, įsipareigojo suteikti ieškovui gyvenamąjį plotą, leisti iki gyvos galvos neatlygintinai naudotis perduotu turtu, išlaikyti ieškovą, suteikti jam maitinimą, drabužius, slaugyti ligos atveju, nupirkti vaistus, išskalbti drabužius ir patalynę, suteikti kitas gyvybiškai būtinas paslaugas. Šių savo pareigų atsakovas nevykdo. Atsakovas apgyvendino ieškovą gyventi netinkamose patalpose, kurios atsakovui nepriklauso nuosavybės teise. Šias patalpas remontavo pats ieškovas, pasistatė priestatą, tačiau pagerintose patalpose apsigyveno atsakovas, nepalikdamas ieškovui vietos. Atsakovas neturi jokio turto ir pajamų, iš kurių galėtų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, todėl kurį laiką atsakovą ir jo šeimą išlaikė ieškovas. Be to, atsakovas su ieškovu elgėsi šiurkščiai, sukeldamas jam psichologinį diskomfortą. Kadangi atsakovas nesudarė tinkamų sąlygų ieškovui gyventi, pastarasis nurodė savo iniciatyva susiradęs kitą būstą. Ieškovui išsikrausčius, atsakovas atsisakė grąžinti ieškovui jo likusius daiktus. Nurodytas aplinkybes ieškovas nurodė vertinantis kaip pakankamą pagrindą sutarčiai nutraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 32-36, t. 1) atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodė visus prisiimtus įsipareigojimus vykdantis tinkamai. Žemės sklypas atsakovui buvo perduotas ieškovo iniciatyva, atsakovo žmonos motinai priklausančiose patalpose ieškovas apsigyveno dar iki sutarties pasirašymo. Aplinkybė, jog savo turto atsakovas neturi, ieškovui buvo žinoma. Tiek atsakovas, tiek jo žmona ieškovu rūpinosi, visapusiškai stengėsi jam padėti, tačiau ieškovas elgėsi agresyviai, nuolat girtaudavo, triukšmaudavo. Ieškovui nutraukus santuoką su buvusia sutuoktine, jiems priklausęs butas buvo padalintas lygiomis dalimis, todėl, sutuoktinei pagrasinus atimti visą turtą, ieškovas savo iniciatyva išsikraustė gyventi pas buvusią žmoną. Atsakovo manymu, pastaroji ir įkalbėjo ieškovą siekti susigrąžinti žemę. Atsakovas neturi galimybės priversti ieškovą grįžti gyventi su juo, per prievartą teikti jam pagalbą ir juo rūpintis. Kaip nepagrįstas atmestinas ir ieškinio argumentas, jog patalpos buvo nepritaikytos gyventi, jog jas įrengė ieškovas. Patalpos dar iki sutarties pasirašymo buvo įrengtos atsakovo lėšomis.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu (b.l. 57-60, t. 2) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 48,15 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodytose patalpose apsigyveno 2009 m. pradžioje, patalpų rekonstrukcija buvo baigta 2009 m. rudenį, t.y. iki ginčo sutarties sudarymo, todėl ieškovo argumentai dėl patalpų netinkamumo gyventi atmestini kaip nepagrįsti. Teisinę patalpų priklausomybę teismas įvertino kaip neturinčią jokios reikšmės atsakovo prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Ieškinio argumentai, jog atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti ieškovą, susiję su aplinkybėmis, vykusiomis arba iki sutarties sudarymo, arba po to, kai ieškovas savo iniciatyva išsikraustė iš patalpų, kurias jam suteikė atsakovas, ir atsisakė su atsakovu bendrauti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog visi ieškovo argumentai yra paremti liudytojų parodymais, kurie, iš vienos pusės, yra suinteresuoti bylos baigtimi, iš kitos pusės, nurodė aplinkybes, kurias buvo ne patys matę ar girdėję, bet sužinoję iš ieškovo. Be to, didžioji dalis ieškovo kviestų liudytojų parodymų buvo prieštaringi, neatitiko kitų byloje esančių įrodymų. Šalys faktiškai buvo susitarę, jog ieškovas gyvens su atsakovo šeima, bus tenkinami visi buitiniai ieškovo poreikiai, t.y. išlaikymas bus teikiamas pagal pareikalavimą. Šios pareigos atsakovas nepažeidė, jos vykdyti toliau negali, nes pats atsakovas, išvykdamas ir atsisakydamas bendrauti su atsakovu, atsisakė savo teisių. Kadangi ieškovas neinformavo atsakovo apie savo sveikatos sutrikimą, dėl kurio ieškovas gulėjo ligoninėje, prieš ieškovo išrašymą atvykusį jį aplankyti atsakovą ieškovas išvijo, kaip nepagrįstas atmestinas ieškinio argumentas, jog atsakovas nesirūpino sergančiu ieškovu. Ieškovas neįrodė ir aplinkybių, jog atsakovas ir jo žmona sukūrė ieškovui nepalankų psichologinį klimatą, teįvardindamas vieną situaciją, kuri kilo po to, kai ieškovas jau buvo išsikraustęs, ir buvo inicijuota paties ieškovo, siekusio susigrąžinti ginčijamos sutarties pagrindu perduotą žemės sklypą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 62-65, t. 2) ieškovas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, ir nurodo, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi atsakovo prisiimtos pareigos negali būti vertinamos kaip apsiribojančios pavieniais veiksmais, išlaikymas turi būti teikiamas nuolat. Patalpa, kurioje ieškovas buvo apgyvendintas, nepriklauso atsakovui nuosavybės teise, neaiškus jos valdymo ir naudojimosi ja pagrindas, patalpa nepakankamo dydžio, jos rekonstrukcija, t.y. priestato pastatymas, yra neteisėta, be to, jau ieškovui išsikrausčius buvo išgriauta viena pastato siena, todėl neliko savarankiškos patalpos, kuri galėtų būti skiriama ieškovui. Ieškovas yra ligotas ir senyvo amžiaus, todėl jo poreikiai turėjo būti tenkinami ne pagal būtinybę, bet nuolatos. Byloje nėra jokių duomenų, jog po ginčo sutarties sudarymo atsakovas būtų pirkęs ieškovui drabužius, avalynę, vaistus. Atsakovas nesidomėjo ir ieškovo sveikatos būkle. Be to, sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui išlaikymą, kurio suma turėtų būti siejama su minimalia mėnesine alga. Jokių įrodymų, kad išlaikymas buvo teikiamas, byloje nėra. Kadangi atsakovo ir jo sutuoktinės pajamos yra nereguliarios ir nedidelės, vykdyti šią pareigą jis neturi galimybių. Niekuo nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą tik tuo atveju, jeigu ieškovui jis bus būtinas. Ieškovas akcentuoja ir tai, jog atsakovas nedėjo pastangų savo prievolėms įvykdyti. Jeigu jis neturi galimybės vykdyti prievoles natūra, jis gali inicijuoti sutarties pakeitimą, pagal kurį išlaikymas natūra būtų pakeistas periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 76-80, t. 4) atsakovas prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir, sutikdamas su ginčijamo sprendimo motyvais, papildomai nurodo niekaip nepažeidęs ginčijama sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, suteikęs ieškovui gyvenamąją patalpą su visais patogumais, iš kurios jis išsikraustė savo noru, kol ieškovas gyveno kartu tiek atsakovas, tiek jo sutuoktinė ieškovu visokeriopai rūpinosi. Atsakovas nurodo negalintis rūpintis ieškovu per prievartą. Pagrindu sutarčiai nutraukti gali būti tik esminis sutarties pažeidimas, kurio egzistavimo ieškovas neįrodė. Po gyvenamosios patalpos rekonstrukcijos, įvykdytos iki ginčo sutarties pasirašymo, patalpų dydis yra pakankamas tiek atsakovo šeimai, tiek ir ieškovui gyventi. Klausimas dėl to, jog rekonstrukcija yra savavališka, buvo iškeltas ieškovo sugyventinės iniciatyva jau tuomet, kai ieškovas buvo išsikraustęs, todėl jis negali turėti jokios įtakos sprendžiant klausimą, ar atsakovas tinkamai vykdė pareigą aprūpinti ieškovą gyvenamąja patalpa. Minėtas klausimas vis dar sprendžiamas. Jei ateityje paaiškės, jog priestatas pastatytas neteisėtai ir turi būti nugriautas, atsakovas suteiks ieškovui kitas patalpas. Atsakovas nurodė visiškai palaikantis ginčijamo sprendimo motyvus, kuriais atmesti ieškinio argumentai dėl atsakovo nesirūpinimo ieškovu šio ligos metu. Gauti išlaikymą iš rentos mokėtojo yra rentos gavėjo teisė, kurios jis gali ir atsisakyti. Tokia situacija negali būti vertinama kaip rentos mokėtojo tyčinis ir sąmoningas sutarties pažeidimas, kuris galėtų būti pagrindu sutarčiai nutraukti. Jeigu prievolės skolininkas pažeidžia bendradarbiavimo pareigą, prievolės kreditorius negali būti laikomas pažeidusiu prievolę, kurios įvykdymas be prievolės kreditoriaus bendradarbiavimo negalimas. Nepagrįstas ir skundo argumentas, jog atsakovas neturi lėšų ieškovui išlaikyti. Atsakovas turi santaupų, be to, vykdo individualią veiklą, iš kurios gauna pajamas.
Įvertinusi ieškovo apeliaciniame skunde pateiktą prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 322 str., sprendžia, jog tam nėra jokios objektyvios būtinybės, todėl byla išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Vadovaujantis CK 6.460 str. 1 d., 6.461 str. 1 d., pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos mokėtojas, gavęs iš rentos gavėjo pastarajam priklausantį žemės sklypą, įgyja pareigą išlaikyti rentos gavėją, t.y. aprūpinti jį gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, teikti maitinimą, o, jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja,- ir jį prižiūrėti. Remiantis CK 6.464 str. 2 d., išlaikymo iki gyvos galvos sutartis rentos gavėjo iniciatyva gali būti nutraukiama ir turtas grąžinamas rentos gavėjui tuo atveju, jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Esminio sutarties pažeidimo fakto buvimas gali būti konstatuojamas tik įvertinus faktines bylos aplinkybes, susijusias su rentos mokėtojo atliekamų veiksmų atitikimo jo prisiimtiems įsipareigojimams.
Viena iš rentos mokėtojo pareigų yra suteikti rentos gavėjui gyvenamąją patalpą. Kaip teisingai nurodė tiek savo procesiniuose dokumentuose atsakovas, tiek ir ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas, nei įstatymas, nei šalių sudaryta sutartis nenumato atsakovo pareigos ieškovą apgyvendinti atsakovui nuosavybės teise priklausančioje patalpoje. Be to, ieškovas apeliaciniame skunde nebeginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog patalpos, kuriose atsakovas apgyvendino ieškovą, buvo suremontuotos ir rekonstruotos dar iki ginčo sutarties pasirašymo. Tiek prisidėdamas prie jų tvarkymo, tiek ir jose apsigyvendamas iki sutarties pasirašymo ieškovas suvokė šios atsakovo pareigos įgyvendinimo apimtį, t.y. žinojo, kokiose patalpose gyvens po sutarties sudarymo ir jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl to sutarties sudarymo metu nereiškė. Akcentuotina ir tai, jog iš aptariamų patalpų ieškovas išsikraustė savo iniciatyva. Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas ir jo žmona ieškovui gyvenant kartu būtų elgęsi netinkamai jo atžvilgiu. Apeliacinio skundo motyvas, jog patalpos rekonstruotos savavališkai, neįtakoja ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumo, nes, pirma, šis faktas netrukdė ir iki šiol netrukdo ieškovui nurodytose patalpose gyventi, antra, net jeigu patalpos bus pripažintos rekonstruotomis savavališkai ir bus priimtas įpareigojimas atkurti iki rekonstrukcijos buvusią padėtį, atsakovo pareiga aprūpinti ieškovą gyvenamąja patalpa būtų pažeista tik tuo atveju, jeigu atsakovas nesuteiktų ieškovui kitos patalpos, trečia, pats ieškovas tvirtino dalyvavęs rekonstrukcijoje, jam buvo žinomos su rekonstrukcija susijusios aplinkybės, todėl rėmimasis šia aplinkybe parodo akivaizdų ieškovo nesąžiningumą jo ir atsakovo tarpusavio santykiuose. Nurodytų aplinkybių visuma, ieškovui net nebandant įrodyti, jog atsakovas nebepriima jo ir atsisako suteikti jam gyvenamąją patalpą, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas savo sutartinės pareigos suteikti ieškovui gyvenamąją patalpą nepažeidė. Faktas, jog ieškovas savo iniciatyva gyvena kitoje gyvenamojoje patalpoje, negali būti vertinamas kaip sąlygojantis atsakovo pareigos ieškovui gyvenamąją patalpą suteikti pažeidimo.
Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog išlaikymo pareiga yra apibrėžta kokia nors konkrečia suma. Norėdamas gauti iš atsakovo periodines išmokas, ieškovas turėjo galimybę sudaryti su juo rentos iki gyvos galvos sutartį (CK 6.456 str.). Kadangi buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kurios sudarymo aplinkybių teisėtumo vertinimas nėra šios apeliacijos objektas. Be to, sutartyje nebuvo apibrėžta išlaikymo vertė, sutarties sudarymo metu šalys jau gyveno kartu, akivaizdu, jog susitarta buvo dėl to, kad atsakovas tenkins būtinus ieškovo poreikius, o ne skirs konkrečią pinigų sumą ieškovo išlaikymui. Ginčijamo sprendimo motyvas, kad poreikiai turi būti tenkinami pagal būtinybę, šiuo atveju reiškia, jog namuose turi būti maisto, kurį ieškovas galėtų valgyti, ieškovo prašymu atsakovas turi nupirkti jam avalynę ir drabužius, ieškovui sergant - jį prižiūrėti. Atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu pareigą aprūpinti ieškovą avalyne ir drabužiais vien dėl to, jog atitinkami daiktai nebuvo nupirkti. Tokių daiktų pirkimas priklauso nuo realaus jų poreikio. Jeigu ieškovas juos turi ir neprašo, jog atsakovas nupirktų naujus, jokia atsakovo prievolė nelaikytina pažeista. Pažeidimas galėtų būti konstatuojamas tuo atveju, jeigu ieškovui būtų objektyviai reikalingi nauji rūbai ar batai, jis apie tai praneštų ieškovui, o pastarasis atsisakytų nupirkti naujus. Tokių įrodymų byloje nėra. Akcentuodamas savo sveikatos būklę, ieškovas įvardijo situaciją, kai, ieškovui sergant, atsakovas jo nelankė, juo nesirūpino. Tačiau atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog atsakovas nežinojo ieškovą gulint ligoninėje, sužinojęs apie tai prieš pat ieškovo išrašymą, nuvyko pas ieškovą, bet pastarasis jį išvijo, atsisakydamas bendrauti. Nurodyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog atsakovas savo sutartinės prievolės neįvykdė išskirtinai dėl bendradarbiauti, o kartu ir priimti prievolės įvykdymą, atsisakančio ieškovo kaltės.
Ieškovas skunde nurodo, jog negalėdamas vykdyti pareigų natūra atsakovas turėjo inicijuoti sutarties pakeitimą, kad galėtų mokėti rentą periodinėmis išmokomis. Su tokiu ieškovo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Sutartinių santykių negalima interpretuoti pagal tai, kaip patogiau vienai ar kitai šaliai. Sutartys turi būti vykdomos taip, kaip šalys susitarė ir tik šalių susitarimas ar vienos šalies nepagrįstas atsisakymas vykdyti sutartines prievoles gali tapti pagrindu sutartiniam santykiui modifikuoti. Šiuo atveju ieškovas, manydamas, jog atsakovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, gali inicijuoti sutartinių santykių modifikavimą. Atsakovas, sutinkantis vykdyti prievoles tuo atveju, jeigu ieškovas jų vykdymą priimtų, negali būti laikomas turinčiu pareigą inicijuoti sutartinių santykių pakeitimus.
Nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingu laikytina ir aplinkybė, jog ieškovo elgesys yra nenuoseklus. Ieškovas pas atsakovą gyventi atsikraustė dėl to, jog skyrėsi su žmona, o vėliau sugrįžo gyventi pas jau buvusią žmoną praėjus vos kelioms dienoms po skyrybų, savo buvusią žmoną kvietėsi į teismo posėdį liudytoja, pastaroji teismo posėdyje nurodė besilaikanti nuostatos, jog ginčo sutarties sudarymas yra ieškovo klaida. Toks ieškovo elgesys leidžia pagrįstai manyti ieškovą po ginčo sutarties sudarymo persigalvojus ir, pačiam ar kitų asmenų įtakoje, nusprendus, jog su jam priklausančiu žemės sklypu ieškovas galėjo pasielgti ir kitaip. Būtent tokia nuomonės kaita, o ne realus atsakovo sutarties pažeidimas, ir nulėmė tiek tarp šalių kilusį ginčą, tiek ir teisminio proceso iniciavimą bei eigą. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai, ginčijamą sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Apeliacinį skundą atmetus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Kadangi 2012 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio - 645 Lt - mokėjimas, ieškinį atmestus ši suma iš ieškovo priteistina valstybei.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 645 Lt žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą banke Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas- 5660, mokėjimo paskirtis - „žyminis mokestis“, ir nedelsiant po apmokėjimo pateikiant kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.