Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos N. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. M., N. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-03 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-01-11 mirė pareiškėjos N. B. vyras V. B. (V. B.) (e. b. l. 10). Iš byloje esančio 1992-09-17 santuokos liudijimo Nr. 011224 matyti, jog pareiškėja ir V. B. santuoką sudarė 1958-10-26 (b.l. 9). Iš Testamento registro duomenų matyti, kad jame nėra įregistruotų pagal palikėjo (testatoriaus), kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) testamentų ar palikimo faktų (b.l. 1). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-05-26 išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), (e. b. l. 60), priklauso pareiškėjai N. B. pagal 1992-03-16 pirkimo-pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, jog butas įgytas santuokos su V. B. metu, jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja N. B. (V. B. sutuoktinė) pareiškime nurodo, jog mirus vyrui ir toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo už jį visus mokesčius, rūpinosi nekilnojamuoju turtu kaip savo. Byloje esantys įrodymai – duomenys apie sumokėtas įmokas už komunalines ir kitas paslaugas, teiktas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), (e. b. l. 20-23) ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad N. B. po savo vyro V. B. mirties priėmė likusį palikimą, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Nagrinėjamu atveju N. B. elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės ir ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad N. B. po V. B. mirties, paveldėtą turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, N. B. turėjo teisę paveldėti mirusiojo V. B. turtą pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymą (LR CK 5.20 str.). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad N. B. po V. B. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą V. B. palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjos N. B. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (V. B. priklausiusią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį).

Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos N. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (2013-01-11), priėmė visą V. B. palikimą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (2013-01-11), paveldėjimo, siekiant realizuoti N. B. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17/4, Vilnius).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.