- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-22
- Bylos Nr.
- Ik-91-414/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01097-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Kęstutis Gudynas, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Kęstučio Gudyno, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui V. K., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Alekui Morozovui, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. K. prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus 1 000 000 Lt neturtinę žalą. Jis skunde nurodė ir posėdžio metu paaiškino, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius neteisėtai poįstatyminiu aktu nustatė, kad kopijų darymas apmokestinamas ir tuo jį diskriminuoja bei atima galimybę kreiptis skundu į teismą. Jis yra laisvės atėmimo vietoje, darbo ir pajamų neturi, todėl ne visada gali apmokėti dokumentų kopijų parengimo išlaidas. Be to, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba suteikė jam antrinę teisinę pagalbą, todėl, jo nuomone, Kauno tardymo izoliatorius turėtų nemokamai parengti jam reikiamų dokumentų kopijas. Atsakovo darbuotojai pažeidinėja jo teises numatytas Suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d., 45 str. 1 d. ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. 2 d., nes medikams jį apžiūrint būna kartu su juo toje pačioje patalpoje. Kauno tardymo izoliatoriuje darbuotojui teikiančiam kirpėjo paslaugas draudžiama naudotis žirklėmis. Kirpimo mašinėlė kerpa labai trumpai, o toks kirpimas žemina jo orumą ir pažeidžia Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 4 d. nustatytą teisę nuteistiesiems kartą į savaitę pasinaudoti kirpėjo paslaugomis bei Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 257 punkte nustatytą draudimą reikalauti iš kalinamųjų apsikirpti plikai. Kauno tardymo izoliatoriuje leidžiama tik kartą per savaitę ir tik dešimt minučių naudotis dušu. Tokios sąlygos pažeidžia teisę palaikyti asmens higieną ypač po fizinės mankštos. Jo nuomone, per dešimt minučių galima spėti tik nusirengti ir apsirengti ir toks laiko tarpas yra per mažas apsiprausti. Kauno tardymo izoliatoriuje dienos metu išjungiamas dieninis apšvietimas ir pareigūnai kategoriškai atsisako jį įjungti, todėl kameroje per tamsu skaityti, rašyti, ruoštis teismo posėdžiams ir praleisti laisvalaikį. Nurodė, kad minėtos sąlygos jam sukelia nepatogumus, dėl to jis patiria dvasines kančias, fizinį diskomfortą. Daro išvadą, kad atsakovas sąmoningai bando pakenkti jo sveikatos būklei, sudaro kankinančias sąlygas, suvaržo teisę skųsti neteisėtus atsakovo veiksmus, gauti įrodymus. Pagal įstatymus žala turi būti kompensuota ir ją jis įvertina materialiai.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė ir jo atstovas posėdžio metu paaiškino, kad Kauno tardymo izoliatoriuje yra įrengta 13 dušo kabinų. Daugiau kabinų turėti nėra galimybių dėl finansinės padėties. Dešimties minučių prausimosi trukmė ir galimybė pasinaudoti dušu nustatyta Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius 2004 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 10A-8 patvirtintame Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į pirtį tvarkos apraše, ir 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintame Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos apraše. Per dešimt minučių reikia suspėti nusirengti, nusiprausti, apsirengti, tačiau su chronometru niekas tikslaus laiko neskaičiuoja, neįgaliajam, laiko skiriama daugiau, todėl 10 minučių laiko tarpas yra pakankamas. Kauno tardymo izoliatoriaus veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nuteistųjų kirpimas žirklėmis nėra numatytas, tačiau kerpant mašinėle gali būti keičiami mašinėlės antgaliai. Dėl dokumentų kopijų darymo yra patvirtintas Dokumentų ar kitos medžiagos kopijų parengimo ir įteikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašas, kuris parengtas vadovaujantis LR Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. Nr. 1R-172. Šiuose teisės aktuose nustatyta, kad oficialaus dokumento kopija rengiama tik pareiškėjui iš anksto atlyginus įstaigai už jos parengimą. Pareiškėjas turėtų planuoti savo išlaidas, nes jis dažnai perka daiktus, kainuojančius kelis šimtus litų, todėl nelieka pinigų kopijoms. Dieninis apšvietimas gyvenamosiose kamerose šviesiu paros metu išjungiamas nuo kovo mėnesio paskutinio sekmadienio (nuo 9.00 val. iki 16.00 val.) ir nuo spalio mėnesio paskutinio sekmadienio (nuo 9.00 val. iki 15.00 val.) vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-30 „Dėl laisvės atėmimo vietų lėšų taupymo plano patvirtinimo“ ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1-120 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 -02-12 įsakymo Nr. 1-13 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus lėšų taupymo patvirtinimo“ pakeitimo“. Pagal Kauno visuomenės sveikatos centro 2009 m. lapkričio 17 d. patikrinimo aktą, gyvenamosiose tardymo izoliatoriaus kamerose, išjungus dirbtinį apšvietimą, natūralaus apšvietimo koeficientas yra 0,88 proc., ir jis atitinka Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintą higienos normos HN:1999 10.3 punkto 7 lentelėje nurodytą normą, kurioje nurodyta, kad šis apšvietimas negali būti mažesnis kaip 0,5 proc. Atsakovo nuomone, Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius, reglamentuodamas izoliatoriaus vidaus tvarką pagal atskiras veiklos sferas, veikė teisėtai ir pagal įstatymus. Paaiškino, kad pareiškėjo keliami klausimai jau yra išspręsti kitose administracinėse bylose.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo prašė skundą atmesti. Atsiliepime į skundą pažymėjo, kad pareiškėjas nurodo nepagrįstus reikalavimus, siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį bei nepagrįstai pasipelnyti, neapibrėždamas aplinkybių, kurios pažeidžia jo teises, garbę ir orumą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie neteisėtus atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų veiksmus, neveikimą, priežastinį ryšį tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltę, todėl jo reikalavimas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 3 dalis neteisėtais valstybės institucijų ar jos darbuotojų aktais laiko šių subjektų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005). Žalos atlyginimui būtina nustatyti visetą sąlygų: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp šios žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008).
Taigi, sprendžiant pareiškėjo V. K. skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti ar Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti, ar buvo pažeistos atsakovo veiklą reglamentuojančios teisės normos bei kaip šie pažeidimai pasireiškė, taip pat nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimo ir pan.) atsiradimą.
Iš pareiškėjo skundo ir paaiškinimo teismo posėdžio metu matyti, kad jis neturtinę žalą kildina iš atsakovo veiksmų (neveikimo): 1) reikalaujant susimokėti už jam atšviestas dokumentų kopijas; 2) pareigūnui būnant toje pačioje patalpoje, kai jį apžiūri medikai; 3) kerpant jį mašinėle, o ne žirklėmis; 4) leidžiant maudytis duše palyginti trumpą laiką, t. y. dešimt minučių ir tik vieną kartą per savaitę; 5) išjungiant dieninį apšvietimą gyvenamosiose tardymo izoliatoriaus kamerose dienos metu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius 2009 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 1-99 patvirtino Dokumentų ar kitos medžiagos kopijų parengimo ir įteikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašą (b. l. 44-46), kurio 8 p. nurodoma, kad suimtieji ar nuteistieji už dokumentų ar kitos medžiagos kopijų parengimą sumoka vadovaujantis LR Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ Kopijos išduodamos po to, kai sumokama už jų parengimą. Pagal to paties aprašo 5 p. būrio viršininkas Buhalterinės apskaitos skyriuje patikrina ar suimtasis bei nuteistasis asmeninėje sąskaitoje turi piniginių lėšų ir atžymi suimtojo ir nuteistojo prašyme. Aprašas parengtas vadovaujantis Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 42 punktu ir LR Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“. Šie teisės aktai yra galiojantys, juose reglamentuojama dokumentų kopijų darymo paslaugos teikimo tvarka ir įkainiai, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas reikalaudamas, jog pareiškėjas susimokėtų už jam atšviestas dokumentų kopijas, veikia teisės aktų nustatytose ribose.
Savo teisių pažeidimą medicininės apžiūros metu, kai vienoje patalpoje buvo atsakovo pareigūnas, pareiškėjas sieja su teisės normų pažeidimu, kuriose reglamentuojamas draudimas žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą, įpareigojama nuteistiesiems teikti tokios pat kokybės ir lygio gydymo bei sveikatos priežiūros paslaugas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad teikiant medicinos paslaugas jis būtų kankintas, žiauriai su juo elgiamasi ar, kad buvo teikiamos nekokybiškos medicininės paslaugos. Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 101 punkte, be kita ko nurodoma, kad medicinos specialistui paprašius, paciento priėmimo metu asmens sveikatos priežiūros tarnybos patalpoje privalo būti tokios pat lyties kaip ir pacientas priežiūros pareigūnas. Todėl įvertinęs byloje esančius dokumentus, teismas daro išvadą, kad atsakovo pareigūnas būdamas toje pačioje patalpoje su pareiškėju medicininės apžiūros metu, vykdė galiojančių teisės aktų reikalavimus ir jų nepažeidė.
Pareiškėjas mano, kad atsakovas veikia neteisėtai sudarydamas galimybę kirptis tik kirpimosi mašinėle ir nepagrįstai neteikdamas kirpimo paslaugų žirklėmis bei, kad tuo pažeidžia Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau - SVĮ) 44 str. 4 d. bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2003 m. liepos 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 194, 257 p. reikalavimus. Minėtų teisės aktų normose, be kita ko, numatyta, kad ne rečiau kaip kartą į savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis bei, kad pataisos įstaigų personalui draudžiama reikalauti, kad nuteistieji nusikirptų plikai, jeigu nėra gydytojo rašytinio patvirtinimo, kad tai reikalinga dėl sveikatos ar higienos. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad pareiškėjas šias teisės normas pažeidžia, t. y., kad kirpimo paslaugas suteikia rečiau nei kartą per savaitę, arba reikalauja, kad pareiškėjas nusikirptų plikai. Kauno tardymo izoliatoriaus veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta plaukų kirpimo žirklėmis paslauga ar teisė nuteistajam pasirinkti jo pageidaujamą plaukų kirpimo būdą, todėl vertintina, kad atsakovas sudaro galimybę pareiškėjui pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, o nesuteikdamas teisės jam kirptis žirklėmis, atsakovas teisės aktų reikalavimų nepažeidžia ir pareiškėjo teisės dėl to nėra suvaržytos. Dėl pareiškėjo reikalavimo nepagrįstumo prašant įpareigoti atsakovą suteikti kirpėjo žirklėmis paslaugą bei priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kildinamą iš šios paslaugos nesuteikimo, Kauno apygardos administracinis teismas jau pasisakė 2010 m. lapkričio 26 d. sprendime bei 2011 m. sausio 31 d. sprendime, kuriais pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti (administracinės bylos Nr. I-1409-406/2010; Nr. I-188-353/2011).
SVĮ 44 straipsnio 4 dalis, be kita ko, įpareigoja izoliatoriaus administraciją ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikti galimybę pasinaudoti pirtimi arba dušu. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2004 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. 10A-8 ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į pirtį tvarkos tvirtinimo" (b. l. 62) 2 punkte nustatyta, kad vienos kameros suimtiesiems ir nuteistiesiems yra skirta 10 min. maudymuisi. Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1-88 (b. l. 63), 7-ame, 8-ame ir 9-ame punktuose atitinkamai nurodyta, kad kiekvienam suimtajam ir nuteistajam suteikiama galimybė 10 min. pasinaudoti dušu ir, kad šis terminas tam tikrais atvejais gali būti pratęstas iki 5 min. Byloje nėra duomenų, kad minėti teisės aktai būtų pripažinti neteisėtais, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo jų netaikyti. Todėl vertintina, kad Kauno tardymo izoliatoriaus administracija veikdama pagal galiojančią tvarką, t. y. sudarydama galimybę pareiškėjui kartą per savaitę po 10 min. pasinaudoti dušu, teisės aktuose nustatytų reikalavimų nepažeidžia. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo skundas dėl įpareigojimo atsakovui sudaryti galimybę ne rečiau nei du kartus į savaitę apsilankyti duše ir ne trumpiau nei 30 minučių praustis yra išnagrinėtas ir Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu atmestas (administracinė byla Nr. I-1409-406/2010).
Kauno apygardos administraciniame teisme taip pat yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-851-480/2010, kurioje pareiškėjas V. K., be kita ko, prašė teismą įpareigoti Kauno tardymo izoliatorių dienos metu, pareiškėjui prašant, įjungti dieninį apšvietimą. 2010 m. spalio 21 d. teismo sprendimu šis pareiškėjo reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas, motyvuojant tuo, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius 2009 vasario 12 d. įsakymu Nr. 1-13 „ Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus lėšų taupymo plano patvirtinimo" III-iame skyriuje numatyta suimtųjų ir nuteistųjų kamerose šviesiu paros laiku nuo 9.00 val. iki 15.00 val. išjungti dirbtinio apšvietimo lempas, o pareiškėjas šio įsakymo teisėtumo neginčijo, nors tokia teisė jam buvo išaiškinta 2010 m. gegužės 21 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartyje dėl trūkumų pašalinimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 vasario 12 d. įsakymas Nr. 1-13 yra panaikintas ar pripažintas neteisėtu, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad veikdamas šio įsakymo ribose, t. y. atitinkamu paros laikotarpiu, išjungdamas dieninį apšvietimą nuteistųjų kamerose, atsakovas elgėsi neteisėtai.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi atitinkamai į Kauno tardymo izoliatorių ir Kalėjimų departamentą prie LR teisingumo ministerijos dėl kirpimo žirklėmis paslaugos suteikimo (b. l. 36; 43), dėl pareigūno buvimo toje pačioje patalpoje atliekant medicininę procedūrą (b. l. 37), dėl teisių suvaržymo leidžiant praustis duše tik 10 minučių kartą per savaitę (b. l. 38), dėl atsisakymo, jam prašant, įjungti dieninį apšvietimą dienos metu (b. l. 39), dėl nemokamų dokumentų kopijų darymo (b. l. 48-49). Atsakovas reagavo į kiekvieną pareiškėjo pateiktą prašymą ir davė motyvuotus atsakymus (b. l. 20; 21-22; 24-25; 26; 34) išsamiai paaiškindamas teisės aktuose reglamentuotą tvarką jo keliamais klausimais. Šių atsakymų pareiškėjas neskundė, todėl atsakovo aktai (veiksmai) negali būti laikomi neteisėtais ar nepagrįstais, o dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala negali atsirasti.
Kaip jau buvo minėta valstybės atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, konkrečiai žalai (pasekmėms) ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad atsakovo veiksmai, su kuriais pareiškėjas sieja žalą, buvo atlikti remiantis galiojančiais teisės aktais, t.y. buvo teisėti, taigi pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų ir byloje jos nebuvo nustatytos (ABTĮ 57 str.). Pažymėtina, kad bausmės vykdymo procese yra nustatomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimas (BVK 112 str. 1 d.) ir taikomas tam tikras nuteistųjų teisių suvaržymas, todėl tam tikras nepatogumų sukėlimas ir pasirinkimo laisvės apribojimas nuteistiesiems bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Todėl negalima teigti, kad dėl pareiškėjo teisių, teisės aktų nustatytose ribose, suvaržymo yra žeminamas asmens orumas. Duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą, byloje nėra.
Kadangi byloje nėra nustatytos (įrodytos) visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Pareiškėjas pateikė prašymą ištirti norminio akto teisėtumą (b. l. 18), kuriame nurodo, kad, jo manymu, Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius 2009 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 1-99 patvirtintas Dokumentų ar kitos medžiagos kopijų parengimo ir įteikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašas prieštarauja SVĮ 15 straipsniui, 49 straipsniui, LR Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai ir 33 straipsnio 2 daliai. Šiuo savo prašymu pareiškėjas iškėlė abejonę dėl administracinio akto teisėtumo, tačiau savo abejonę išreiškia tik bendro pobūdžio samprotavimais, nenurodo konkrečių administracinio akto punktų, kurių atitikimu aukštesnės galios teisės aktams jis abejoja. Pažymėtina, kad pareiškimų dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo procesinė tvarka, jiems keliami reikalavimai, turinčių kreiptis subjektų sąrašas reglamentuojamas ABTĮ šešioliktame skirsnyje. Pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 110 straipsnyje apibrėžtą subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, ratą. ABTĮ 110 straipsnyje nenumatytiems subjektams teisė kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo sietina išimtinai su tais atvejais, kai teisme jau nagrinėjama individuali byla, susijusi su tokių subjektų teisėmis ir teisėtais interesais (ABTĮ 111 str. 1 d.). Pareiškėjas nėra pareiškęs reikalavimų dėl konkrečių atsakovo aktų, priimtų Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius 2009 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-99 pagrindu, panaikinimo, t. y. nekelia materialinio teisinio reikalavimo, kuris būtų susijęs su prašomo ištirti administracinio akto taikymu, todėl teismui nėra pagrindo abejoti Dokumentų ar kitos medžiagos kopijų parengimo ir įteikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašo teisėtumu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašymas dėl norminio teisės akto ištyrimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str. 88 str. 1d. 1 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.