Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-12-02 · Civilinė byla Nr. 2YT-12245-797/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-02
Bylos Nr.
2YT-12245-797/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05823-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Kavaliauskienė
Pareiškėjas
D. T.
Suinteresuotas asmuo
Kuršėnų vaikų
Advokatai
Adolfas Račkauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-12245-797/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05823-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Eglei Urbonavičienei, dalyvaujant pareiškėjai D. T., jos atstovui advokatui Adolfui Račkauskui, suinteresuoto asmens Kuršėnų vaikų globos namų atstovei Jolantai Mankuvienei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Rudzinskaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kuršėnų vaikų globos namams, V. T., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja D. T. prašymą palaiko, prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-10 sprendimu nustatytą neterminuotą motinos D. T. valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų: A. T., gim. (duomenys neskelbtini), V. T., gim. (duomenys neskelbtini), E. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Pareiškėja pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jos buities ir gyvenimo sąlygos pasikeitė iš esmės. Kaip ir anksčiau gyvena name, vienoje namo pusėje yra įrengti du kambariai ir 2 virtuvės, kitoje pusėje - vienas kambarys ir virtuvė. Kambarių remontai atlikti abiejuose galuose ir pritaikyti vaikams gyventi. Vaikams yra sudarytos visos sąlygos gyventi kartu su šeima. Viename kambaryje (vaikų) yra pastatytos 3 lovos, naujas televizorius, rašomasis stalas, spinta, pakabinama spintelė, nauja komoda, kėdės. Kambarys pilnai apstatytas ir pritaikytas vaikams gyventi. Kitame kambaryje, taip pat kur gyvens vaikai, yra dvi lovos, spinta, komoda, kėdės. Iš viso turi 10 lovų, nusipirko 2 naujas lovas, 6 komplektus patalynės, rūbų, avalynės. Į namus įsivedė vandentiekį, viduje yra įrengtas tualetas su kriaukle. Įsirengė dušo kabiną. Virtuvėje yra nupirktas naujas kampas, t. y. minkšta dalis, stalas, kėdės, įrengta dujinė viryklė, yra šaldytuvas. Kambariai yra išklijuoti naujais tapetais. Žiemą namas kūrenamas malkomis, sutvarkytas didelis kiemas, turi žemės prie namų, augina daržoves, vištas ir triušius, turi arklį, t. y. gyvena ūkiškai. Paskutinį kartą vaikus lankė liepos, rugpjūčio mėnesiais. Dažniau nuvažiuoti pas vaikus nėra galimybės, nes per vasarą nevažiuoja autobusai. Ryšio su vaikais praradusi nėra. Pasimatymų metu vaikai noriai bendrauja su ja. Į namus vaikai per 3 metus nėra grįžę. Turi neįgalumą dėl nervų ligos, jai nustatytas 35 procentų darbingumas, todėl darbo negali susirasti. Gauna 123,61 Eur socialinę pašalpą, 60 Eur iš Sodros bei 101,10 Eur netekto darbingumo pensiją, sutuoktinis savo pajamas pasilieka sau. Gyvenant kaime, šių lėšų pakanka, nes vyras ir suaugę sūnūs dirba pas ūkininkus. Jei vaikus susigrąžintų, jie lankytų Šakynos mokyklą. Jos psichinė būklė yra stabili, todėl sugebės tinkamai pasirūpinti vaikais, jų fiziniais ir emociniais poreikiais.

Pareiškėjos atstovas prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Kuršėnų vaikų globos namai atsiliepime nurodė, kad šeimos situacija iš esmės nepasikeitė ir motina D. T. nesugebės tinkamai pasirūpinti vaikais, jų fiziniais ir emociniais poreikiais, o kartu gyvenantis tėvas V. T. yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, bendravimo, išlaikymo mokėjimo. Vaikams gyvenant šeimoje, juos žalojantis elgesys paveikė visas vaikų raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir elgesio, prireikė ir vis dar reikia laiko, pastangų, kompleksinės pagalbos mažinti šios žalos pasekmes. Šeima tik šiek tiek pagerino buities sąlygas, tačiau esminių socialinių įgūdžių neturėjo ir neturi. Nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio motina vaikus aplankė 9 kartus, tėvas 1 kartą. Telefonu su mama dažniausiai bendrauja sūnus A., kartais kiti vaikai, dažnai skambinama socialinių darbuotojų iniciatyva. Sūnus V. vengia bendravimo su mama telefonu. Šiuo metu berniukas atsisako bendrauti su mama ir grįžti gyventi į šeimą, nes, vaiko teigimu, pagyvenus pas mamą, jam vėl teks grįžti į vaikų globos namus, o dabar vaikas labai tikisi, kad galės nuolat gyventi kitoje šeimoje, kurioje berniukas su seserimi A. laikinai svečiuojasi. Jaunesnieji vaikai jau išsako savo norą būti globojami ar įvaikinti kitoje šeimoje, klausinėja, kada mums suras „kitą mamą“, V. su A. šeimą, kurioja laikinai svečiuojasi, priima ir vadina tėvais. Be to, vaikus itin trikdo nuolatiniai ilgalaikiai pažadai, kad vaikai tuoj grįš į šeimą. Susitikimų metu vaikai noriai bendrauja su mama, bet išsiskirdami neparodo liūdesio. Mama su vaikais bendrauti, žaisti, užsiimti prasminga veikla negeba, paklausia, kaip sekasi, pažada pasiimti į namus ir didesniąją laiko dalį tik stebi vaikų veiklą. Tėvas vaikų gyvenime nevaidina jokio vaidmens, vaikai apie tėvą nekalba, neprašo jam paskambinti. Šeimoje šiuo metu šiek tiek pagerėjo tik buities sąlygos, o vaikai ir toliau bus priversti gyventi nepriežiūros sąlygomis dėl tėvų socialinių įgūdžių ryškios stokos. Stebint pasikeitusius vaikų mokymosi pasiekimus, elgseną, emocinę savijautą, bendravimą su kitais, sudėtingesnius ir įvairesnius jų santykius su žmonėmis ir aplinka, gyvenant vaikų globos namuose, turint galimybes laikinai svečiuotis šeimoje, galima daryti išvadas apie raidos, socialinės adaptacijos pažangą. Grįžimas į ankstesnę aplinką, kuri iš esmės nėra pasikeitusi, vėl sutrikdys vaikų fizinę, psichologinę ir socialinę raidą, kasdienį funkcionavimą, tinkamą sveikatos priežiūros, ugdymosi ir kitų paslaugų prieinamumą, ir tai prieštarautų vaikų interesams, todėl su pareiškimu nesutinka.

Suinteresuotam asmeniui V. T. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, į posėdį neatvyko.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad D. T. šeima nuo 2007-01-11 iki 2017-08-16 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos bei vaikų nepriežiūros. D. T. ir V. T. gyvena kartu su savo pilnamečiais sūnumis V. ir R. D. T. vardu registruotame name. Namas yra dviejų galų, apie 100 kv. m. ploto, name yra 4 kambariai. Viduje įrengtas tualetas, kriauklė, dušo kabina, kuri, Skyriaus manymu, yra nenaudojama. Lankymosi metu (apie 11 val.) namuose buvo šalta, krosnis neužkurta. Kambariuose trūksta švaros, tvarkos, buitis - skurdi. Patikrinus šaldytuvą - jame praktiškai maisto nėra. D. T. pareiškime nurodė, kad turi iš viso 10 lovų, dvi nupirko naujas, o taip pat nupirko vaikams rūbų ir avalynės, tačiau lankymosi metu pastebėta, kad visos lovos yra senos, prastos būklės, naujų lovų nėra, patalynė nešvari. Nepastebėta, jog namuose būtų nupirkta vaikams rūbų ir avalynės. Virtuvėje yra kampas - minkšta dalis, stalas, tačiau jie nėra nauji. Pareiškėja nurodo tiesos neatitinkančius teiginius, jog kambariai yra išklijuoti naujais tapetais. Toje namo dalyje, kur šiuo metu gyvena šeima, tapetai seni, nuplyšę, kai kur sienos visiškai be tapetų. Kitoje namo dalyje sienos išklijuotos tapetais, tačiau grindys įlinkusios, langai nesandarūs. Atsižvelgiant į tai, kad tėvas V.T. yra visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su vaikais, jų išlaikymo, auklėjimo, o mamos D.T. bendravimas per visą globos laikotarpį buvo epizodinis, buvo atnaujinta V. T., E. T., A. T. įvaikinimo procedūra, nes vaikai išsako norą augti kitoje šeimoje, o A. T. atžvilgiu nutraukta įvaikinimo procedūra dėl nepilnamečio nenoro būti įvaikintam ar globojamam kitoje šeimoje. D. T. negali tinkamai pasirūpinti vaikų priežiūra, ugdymu ir auklėjimu, jai nustatytas 35 procentų darbingumas, dabartinė gyvenamojo būsto aplinka neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad iš esmės pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo nepilnamečius vaikus A., V., E. ir A. Skyriaus vertinimu, pareiškėjos šeima tik minimaliai sutvarkė buitį, minimaliai domisi ir rūpinasi savo vaikais, pareiškėjos bendravimas su vaikais per visą globos laikotarpį buvo tik epizodinis ir tai nesudaro pagrindo neterminuotam motinos valdžios apribojimo panaikinimui. Šeimos ketinimai pakeisti gyvenimo sąlygas, požiūrį į savo pareigas tuomet, kai vaikai bus sugrąžinti į šeimą, taip pat nėra pagrindas neterminuotam motinos valdžios apribojimo panaikinimui, nes pareiškėja realiai nedėjo jokių pastangų, siekdama susigrąžinti vaikus į šeimą. Priešingai, nei nurodo pareiškėja, motinos valdžios apribojimo panaikinimas prieštarautų nepilnamečių vaikų interesams, nes sutrikdytų įprastą jų gyvenimo ritmą Kuršėnų vaikų globos namuose, vaikų socialinį vystymąsi ir paveiktų, o gal net ir sustabdytų raidą, padarytų ypatingą žalą vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš byloje esančių gimimo liudijimų kopijų matyti, kad D. T. ir V. T. yra nepilnamečių vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), E. T., gim. (duomenys neskelbtini), A. T., gim. (duomenys neskelbtini), V. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 4-7). D. ir V. T. šeima turi 11 vaikų. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-01-19 įsakymu D. T. ir V. T. šeima nuo 2007-01-19 yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009-11-27 sprendimu D. T. ir V. T. buvo laikinai apribota tėvų valdžia jų nepilnamečių vaikų: V. T., A. T., R. T., E. T., A. T. atžvilgiu. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-10-07 nutartimi laikinas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečių vaikų: V. T., A. T., R. T., E. T., A. T. atžvilgiu buvo panaikintas, padarius išvadą, jog D. T. ir V. T. pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus. 2016-02-22 Šiaulių apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir A. T., E. T., A. T., V. T., paimti iš D. ir V. T. šeimos ir apgyvendinti Kuršėnų vaikų globos namuose (duomenys iš civilinės bylos Nr. 2-2407-641/2016). Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-10 sprendimu pareiškėjai D. T. ir V. T. neterminuotai apribota tėvų valdžia jų nepilnamečių vaikų: A. T., E. T., A. T., E. T. ir V. T. atžvilgiu. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017-07-04 sprendimu D. T. ir V. T. pareiškimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo atmestas.

Kuršėnų vaikų globos namų 2019-05-22 rašte išdėstyta, jog V. T., A. T., E. T. ir A. T., Kuršėnų vaikų globos namuose gyvena nuo 2016-02-22. Nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio motina D.T. vaikus aplankė 6 kartus, tėvas 1 kartą, tėtis niekada nepaskambina vaikams, telefonu su mama dažniausiai bendrauja sūnus A., kartais kiti vaikai, sūnus V. vengia bendravimo telefonu, dažnai skambinama socialinių darbuotojų iniciatyva. 2017 m. lapkričio 2 d. motina atvyko į sūnaus E. gimtadienį, kitų vaikų gimtadieniuose nedalyvavo, per Šv. Kalėdas tėvai vaikų neaplankė. 2019-01-06 dukra A. telefonu bendravo su mama, mergaitė girdėdama triukšmą, paklausė, kas vyksta, mama jai atsakė, kad „girtas tėvas su A. pykstasi“. Susitikimų metu vaikai noriai bendrauja su mama, kalba apie ją, kartais paprašo paskambinti mamai ir pakviesti ją atvažiuoti, išsiskirdami neparodo liūdesio, ramiai toliau tęsia savo veiklas ar žaidimus. Jaunesnieji vaikai išsako savo norą tiek būti globojami ar įvaikinti kitoje šeimoje, klausinėja, kada mums suras „kitą mamą“, bet, atsiradus galimybėms, sutiktų gyventi ir su mama. Tėtis vaikų gyvenime nevaidina jokio vaidmens, vaikai apie tėvą nekalba, neprašo jam paskambinti. Tėvas V. T. išlaikymo vaikams nemoka, motinos mokamas išlaikymas po 20 Eur kas mėnesį išskaičiuojamas iš VSDFV gaunamų išmokų (b. l. 8). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Šakynos seniūnijos 2019-06-06 rašte nurodyta, kad D. T. gyvena nuosavybės teise priklausančiame name. Kartu gyvena vyras V. T. ir trys pilnamečiai šeimos vaikai: V. T., A. T., R. T.. D. T. nustatytas 35% darbingumo lygis. Ji gauna netekto darbingumo pensiją, iš šių pajamų yra atskaitomi alimentai vaikams išlaikyti globos namuose. Tėvas V. T. yra ilgalaikis bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje nuo 2013 metų. D. ir V. T. pragyvena iš socialinės pašalpos, dažnai vėluoja pašalpą prasitęsti. Visuomenei naudingus darbus už socialinę pašalpą atlikti taip pat dažnai reikia raginti. Gauna maisto produktus iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo. Maisto produktus gauna ir pilnamečiai šeimos nariai. Šeima niekada laiku neatsiima produktų, kiekvieną kartą reikia raginti atvykti juos pasiimti. Šeima turi prie namų žemės, tėvas V. T. ją dirba, užsiaugina daržovių, laiko paukščius. Namas, kuriame gyvena T. šeima yra dviejų galų. Viename namo gale yra du kambariai ir dvi virtuvės, antrame gale yra didelė virtuvė ir vienas kambarys. Tėvai ir pilnamečiai vaikai gyvena kartu viename namo gale. Lankantis jų namuose, tėvas V. klijavo tapetais vieną iš virtuvių. Kambariuose aplūžusios lovos, purvinos antklodės. Spintoje D. T. parodė, kad turi nupirkusi patalynės. Vienoje iš virtuvių pastatyta dušo kabina, kuri nenaudojama, sandėliuke įrengtas tualetas ir kriauklė. Antrame namo gale aplūžę baldai, pilna musių. Paklausus D. ir V. T., kada jie paskutinį kartą lankė vaikus, tėvas negalėjo į klausimą atsakyti, o motina sakė, kad buvo balandžio mėnesį. Lankymosi jų namuose metu D. T. elgesys buvo vangus. Paklausus, kodėl namuose netvarka, atsakė, kad nesitikėjo taip greitai atvažiuosiant seniūnijos darbuotojų (b. l. 9).

Iš Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos Šiaulių rajono skyriaus 2019-06-27 rašto matyti, kad D. T. buvo teikiama psichosocialinė pagalba (individualios psichologo konsultacijos) ir šeimos įgūdžių ugdymo paslaugos nuo 2017-11-02 iki 2018-09-20. Konsultacijų metu užmegztas pakankamai geras kontaktas, tačiau ji labai greitai tampanti familiari, neišlaikanti distancijos. Konsultacijų metu tenka nuolat užtikrinti ribas, kad pavyktų teikti konstruktyvią pagalbą. D. T. sunku priimti ir panaudoti verbalinę informaciją dėl esamo intelekto defekto. Skurdūs sąvokinio mąstymo gebėjimai, todėl jai sunku suprasti sakomos informacijos turinį, sunku pačiai išreikšti savo nuomonę, poreikius ar pan. Sutrikęs abstrahavimo lygis. Socialinių normų bei elgesio taisyklių žinios skurdžios, todėl galimas nenuoseklus ir chaotiškas elgesys, negalėjimas pasimokyti iš asmeninių klaidų ar nesėkmių. Galimas pakitęs sugebėjimas sujungti detales į visumą, o tai reiškia, kad ji situaciją supranta fragmentuotai ir negali suprasti situacijos sudėtingumo visumos, todėl sunku orientuotis socialinėse situacijose. Skurdus ateities perspektyvų planavimas, kurį gali apsunkinti esami atminties sutrikimai (b. l. 10).

Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo 2019-10-07 akte nurodyta, kad tėvo ir sūnų R. ir V. teigimu, jeigu vaikai bus grąžinti į šeimą, bus pagerintos buities sąlygos, paruoštos lovos, šeima nori susigrąžinti vaikus į šeimą (b. l. 28-30).

Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad D. T. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir kiti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), kurie yra areštuoti (b. l. 13-16). Iš pažymos apie pajamas matyti, kad D. T. 2018 m. buvo mokama socialinė pašalpa apie 130 Eur per mėnesį (b. l. 11). Sodros pažyma įrodo, kad 2018 m. D. T., atskaičius išlaikymo išieškojimą, gaudavo 101,10 Eur netekto darbingumo pensiją (b. l. 12). Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio D. T. mokama 63,83 Eur socialinė pašalpa (b. l. 31). Iš NDNT informacinės sistemos duomenų matyti, kad D. T. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 32).

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LAT 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar yra išnykusios aplinkybės, dėl kurių buvo taikytas neterminuotas motinos valdžios apribojimas ir ar nėra susidarę naujų aplinkybių, dėl kurių vaikai negali gyventi su mama. Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-10 sprendimu D. T. ir V. T. neterminuotai apribota tėvų valdžia. Sprendime konstatuota, kad padėtis atsakovų šeimoje nesikeičia jau daug metų, problema įsisenėjusi, jie vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nepanaudoja tėvų valdžios jų interesams užtikrinti ar ja piktnaudžiauja, daro ypatingą žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, negeba pašalinti vaikams emociškai ir fiziškai ypatingai žalingos, konfliktinės ir smurtinės aplinkos, neužtikrina jų tinkamos priežiūros, asmeninės higienos, augina vaikus nesaugiomis, antisanitarinėmis sąlygomis, nesirūpina jų sveikata ir tinkamu gydymu, tėvai daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi, negeba tinkamai pasirūpinti vaikų specialiaisiais poreikiais.

Motinystė yra ne tik teisės, bet ir pareigos vaikams, todėl pareiškėja, siekianti kad neterminuotas motinos valdžios ribojimas būtų panaikintas, turi įrodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo nurodytos probleminėmis (CPK 178 str.).

Pareiškėja teigia, jog po Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-10 sprendimo priėmimo padėtis pasikeitė iš esmės, ji jau gali šeimoje auginti vaikus, sudarė tam tinkamas sąlygas. Tačiau iš byloje esančių dokumentų, Kuršėnų vaikų globos namų atstovės paaiškinimų ir institucijos atstovės išvados matyti, jog pareiškėjos buitis sutvarkyta tik minimaliai. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Šakynos seniūnijos rašte nurodyta, kad D. T. šeimoje situacija tokia pati, kokia ir buvo paimant vaikus į globos namus. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad namuose trūksta švaros, tvarkos, buitis skurdi, patalynė nešvari, nors vaikams spintoje sudėta švari patalynė, vaikams sudarytos minimalios gyvenimo sąlygos, šeimos nariai patikino, jog jeigu vaikai bus grąžinti, bus pagerintos buities sąlygos, nupirks maisto. Pareiškėjos bendravimas su vaikais per visą globos laikotarpį buvo epizodinis, nereguliarus, suintensyvėdavo tik ruošiantis jai kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Pareiškėja bendrauti, žaisti, lavinti, užsiimti prasminga veikla su savo vaikais negeba, domisi ir rūpinasi jais minimaliai. Pareiškėja niekur nedirba, gyvena iš pašalpų, sutuoktinis taip pat bedarbis ir kaip paaiškino pati pareiškėja, jis prie pragyvenimo beveik neprisideda. Pažymėtina ir tai, kad neterminuotai apribota ir pareiškėjos sutuoktinio V. T. tėvo valdžia, kuris dėl apribojimo panaikinimo nesikreipė, o pareiškėja gyvena kartu su juo, todėl vaikams tai taip pat darytų neigiamą įtaką (CPK 185 str.). Nepilnametis A. T. teismui rašo, jog norėtų grįžti namo gyventi su mama, mano, kad broliai nebesimuš, teigia pasiilgęs tėčio, bet jo nelanko, geria, nors dirba, bet išleidžia pinigus cigaretėms ir alui, o mama nedažnai jį aplanko, bet atveža vaišių (74 b. l.). Sūnus V. T. rašo, jog nenori grįžti pas mamą, nes po tam tikro laiko vėl reikės grįžti į globos namus, jam atrodo, jog geria (75 b. l.). Vaikai išreiškė savo nuomonę raštu, iš jos matyti, jog šeimoje yra problemų ir vaikai nesiveržia grįžti į namus.

Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, kad pareiškėja nepakeitė savo požiūrio į vaikus, jų auklėjimą, lavinimą, bendravimą, į darbą, siekį gauti pajamų, lavinti socialinius įgūdžius, nepakeitė gyvenimo būdo, tik minimaliai sutvarkė buitį, kuri nėra pagrindas vaikus grąžinti motinai, todėl vaikus grąžinus į šeimą jų gyvenimo sąlygos gali būti nesaugios, pavojingos sveikatai ir socialiniam vystymuisi, nutrauktų vaikų lavinimąsi ir neigiamai paveiktų vaikų raidą, padarytų ypatingą žalą vaikams. Byloje nėra rodymų, kad situacija iš esmės būtų pasikeitusi į gerąją pusę, kad pareiškėja stengėsi ir jai pavyko įrodyti, jog padėtis pagerėjo ir kad jai būtų galima sugrąžinti vaikus. Nustatyta, kad iki paskutinio teismo posėdžio, kuris vyko 2017 m., emocinis ryšys su vaikais buvo atkurtas ir socialiniai bei vaikų namų darbuotojai stebėjo motinos norą bendrauti su vaikais, tačiau po 2017 m. sprendimo paskelbimo, bendravimas su vaikais buvo retas, vangus, nebuvo rodomas toks dėmesys, koks buvo tuo metu, kai byla dar nebuvo išnagrinėta. Įvertinus minimalias pastangas siekiant susigrąžinti vaikus, atsižvelgiant į tai, jog, sugrąžinus vaikus motinai, vaikų raidai tai būtų žingnis atgal, į tai, kad šalia gyvena vaikų tėvas, kuriam yra apribota tėvo valdžia ir jis nesiekia apribojimo panaikinti, teismas sprendžia, jog motinos valdžios apribojimo panaikinimas prieštarautų vaikų interesams, todėl pareiškimas atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Pareiškėja yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, todėl pareiškimą atmetus, jos iš pareiškėjos nepriteistinos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 408 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Teisėja Edita Kavaliauskienė