Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-02-09 · Civilinė byla Nr. e2-1250-819/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-09
Bylos Nr.
e2-1250-819/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18024-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Ieškovas
ERGO Insurance SE, Lietuvoje
Atsakovas
A. R.
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1250-819/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18024-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 2.6.10.2.4.1.; 3.2.4.9.3.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,sekretoriaujant Aušrai Daukantienei, Linai Kelevišienei,

dalyvaujant ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei B. P.,

atsakovui A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui A. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. R. (toliau – atsakovas), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 341,53 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad su ja buvo sudaryta savanoriška transporto priemonių draudimo sutartis, draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 21 d. buvo gautas draudėjo pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2020 m. rugsėjo 9 d. važiuojant transporto priemone, draudėjas pastebėjo, kad nuo variklio dangčio kažkas nuslydo, vėliau paaiškėjo, kad nuslydo akmuo, kuris apibraižė variklio dangtį. Peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus buvo nustatytas akmenį ant kapoto padėjęs asmuo. Vilniaus apskrities vyriausias policijos komisariatas, atsakydamas į ieškovės 2020 m. gruodžio 31 d. raštą (žalos reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini), informavo, jog nusižengimą padaręs asmuo yra atsakovas, kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvykio dieną buvo apdrausta ieškovės transporto priemonių draudimu, transporto priemonės draudėjas teikė prašymą atlyginti įvykio metu patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, nustatyta, jog apdraustai transporto priemonei dėl šio įvykio padaryta žala – 341,53 Eur. Ieškovė, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo draudimo išmoką ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio, 6.1015 straipsnio pagrindu dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį – atsakovą. 2021 m. sausio 13 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą, ragindama įvykdyti prievolę ne teismo keliu, tačiau iki šio ieškinio pareiškimo momento prievolė nėra įvykdyta.

Atsiliepimas

Atsakovas A. R. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad nesutinka, jog nurodyti transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apibraižymai atsirado dėl jo kaltės. Atsakovas paaiškina, kad jam priklauso garažas (boksas), esantis garažų masyve adresu (duomenys neskelbtini). Dėl automobilių parkavimo vietų trūkumo vairuotojai kartais savo automobilius palieka įvažiavimo į garažus zonoje, tokiu būdu trukdydami ar visiškai užblokuodami judėjimą. Anot atsakovo, dėl šios problemos kartais reikėdavo kviesti atitinkamas tarnybas kliūtims pašalinti. Pasak atsakovo, kelias dienas iš eilės einant rytais į garažą ir vakarais grįžtant, maždaug toje pačioje įvažiavimo vietoje stovėdavo automobilis. 2020 m. rugsėjo 9 d. vakare išvažiavus iš garažo ir grįžus jau sutemus, automobilis vis dar tebestovėjo. Atsakovo teigimu, automobilis trukdė manevruoti, reikėjo pastangų įvažiuoti pro vartus, todėl, norėdamas įspėti automobilio savininką dėl netinkamo parkavimo, matomoje vietoje, teisiai vairuotojui prieš akis, ant automobilio dangčio padėjo nedidelį akmenį (maždaug degtukų dėžutės dydžio). Pasak atsakovo, padėdamas akmenį, jis nesiekė padaryti žalos. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 15 straipsniu, prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalėjo įsitikinti, ar transporto priemonė yra tvarkinga. Atsakovas nurodo, kad sekančią dieną su atsakovu telefonu susiekė automobilio vairuotojas, kuriam patvirtino, jog akmenį ant automobilio padėjo jis. Automobilio vairuotojo teigimu, akmuo subraižė automobilio dangtį, su kuo atsakovas nesutiko. Tos pačios dienos vakare atsakovas susitiko su automobilio vairuotoju, kuris parodė automobilio tariamus sugadinimus ir pareikalavo jį perdažyti (arba sumokėti už perdažymą). Anot atsakovo, apibraižymai buvo smulkūs. Atsakovo teigimu, į bylą pateiktose nuotraukose apibraižymai neatitinka to vaizdo, kurį matė susitikimo metu. Atsakovo manymu, automobilio apibraižymai jau buvo iki padedant akmenį, todėl automobilio savininkas apgaulės būdu siekia įgyti naudos sau. Ieškovė įvykį įregistravo vėliau, nei nustatyta sutartyje, neatliko automobilio apžiūros, nenufotografavo apibraižymų, tinkamai neįvertino faktinės žalos.

Byla išnagrinėta teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnis).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad atsakovas byloje užėmė gynybinę poziciją, nes bet koks daiktas, padėtas ant automobilio, jam judant gali apibraižyti automobilį, tuo labiau akmuo; administruodamas žalą, ieškovas rinko duomenis, kaip atrodo sugadintas automobilis, gavo sugadinimus patvirtinančias nuotraukas, užsiklausė policijos duomenų, nes žinojo, kad yra vykdomas tyrimas policijoje, gavo policijos medžiagą, protokolą, kad skirta bauda atsakovui už administracinės teisės pažeidimą, apskaičiavo žalą, išmokėjo draudimo išmoką; fotonuotraukos iš vaizdo medžiagos gautos iš policijos, sugadinimo nuotraukos gautos iš draudėjo; pats draudikas transporto priemonės neapžiūrėjo, nes kas dieną turi daug bylų, todėl renkasi prioriteto tvarka, priklausomai nuo žalos dydžio, šiuo atveju sugadinimus patvirtino draudėjo pateiktos fotonuotraukos, jokių abejonių dėl aplinkybių neatitikimo nebuvo; pagal sutartį su nukentėjusiuoju draudimo išmoka būtų mokama nepriklausomai nuo to, kas yra kaltas dėl žalos; bendros kasko taisyklės yra skelbiamos viešai.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad viską parašė raštu, prašo remtis tuo; R. L. su juo susisiekė 2020 m. rugsėjo 10 d. 12:51 val.; R. L. nepakvietė jo apžiūrėti automobilio, automobilį pasižiūrėti paprašė pats atsakovas; kalbėdamas telefonu jis nurodė R. L., kad jis padėjo ant automobilio degtuko dydžio akmenuką, o į tai R. L. atsakė „nieko sau degtuko dydžio“, vadinasi jis buvo didelis, todėl tuo labiau jis turėjo jį matyti; atsakovas jam vėliau perskambino ir susitarė, kad ateis pasižiūrėti automobilį; automobilį jis apžiūrėjo 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 17 val.; apibraižymo vietą, kurią jis pažymėjo atsiliepime, jam nurodė R. L., patikslino, kad jos atstumas nuo lango 30-40 cm, maždaug ties centru; R. L. jam nenurodė, kada jis pastebėjo apibraižymus; pirmas pokalbis buvo trumpas, jeigu R. L. nebūtų pasakęs „nieko sau degtuko dydžio“, atsakovas nebūtų ėjęs pažiūrėti automobilio; jis pirmo paskambinimo metu nurodė, kad kreipsis į policiją dėl žalos; iš draudiko su atsakovu nebuvo niekas nebuvo susisiekęs, išskyrus tai, kad reikalavo atlygio, tai buvo jau po kurio laiko, ne iš karto; su administracine atsakomybe sutiko, nes jis norėjo, kad būtų aiški jo pozicija, jog jis nesitaiksto su tokiais veiksmais; R. L. jis matė pirmą kartą, kai jie susitiko, iki tol nebuvo jo matęs; atsakovo išsilavinimas aukštasis universitetinis, biologijos srities, nuo jaunystės domisi fotoaparatais, technika, mikroelektronika; kaip važiavo R. L. jam nenurodė, bet tikėtina, kad suko į dešinę, todėl akmuo turėjo dar labiau nukristi į kairę; sankryžoje gal yra paaukštinimas, tačiau jie nieko nereiškia, tai ne gulintys policininkai. Apžiūrint vaizdo įrašą, atsakovas nurodė, kad įraše nesimato, jog jis rinkosi akmenį, o jis jį rinkosi, iš pradžių paėmė didesnį, paskui jį padėjo, paėmė mažesnį akmenį; vaizdo įraše jis savęs neatpažįsta.

Liudytojas R. L. teismo posėdžio metu parodė, kad anksčiau gyveno name (duomenys neskelbtini), dabar persikėlė į namą (duomenys neskelbtini); tame pačiame garažų masyve, kuriame atsakovas turi garažą, 2020 m. rugsėjį išsinuomojo patalpas; daiktus į išsinuomotas patalpas ėmė vežtis dar 2020 m. rugpjūčio mėnesį; įvykio dieną 2020 m. rugsėjo pradžioje, tikslios datos nepamena, toliau nuo nuomojamo garažo vartų buvo pastatęs savo automobilį, po kraustymosi darbų, vakare apie 20.30 val. važiuojant namo į (duomenys neskelbtini), kas yra netoli, per automobilio kapotą nusirideno neaiškus daiktas; sustojęs ir išlipęs apsidairyti, pamatė objektą, panašų į betono gabalą, gal kumščio dydžio; garažų teritorijoje yra vaizdo stebėjimo kamerų, todėl kitos dienos ryte peržiūrėjęs kamerų įrašus, vaizdo įraše pamatė, kad iš garažo išėjęs asmuo stabtelėjo, kažką pakėlė nuo žemės ir padėjo ant jo automobilio dangčio; gavus garažų savininkų numerius ir susisiekus su atsakovu, jis patvirtino, kad padėjo akmenį ant automobilio dangčio; jiems abiem susitikus kitą dieną, A. R. neigė padaręs kokią nors žalą jo automobiliui, nors automobilio kapotas buvo apibraižytas, ir nesutiko atlyginti ar bent prisidėti prie automobilio dangčio perdažymo; liudytojas apie įvykį pranešė policijai, nufotografavo, dėl įvykio parašė pareiškimą; kadangi automobilis draustas kasko draudimu, kreipėsi į automobilių servisą dėl remonto darbų, su įvykiu susijusius nuostolius atlygino draudimo kompanija, įvykio kaltininku pripažino A. R.. Atsakydamas į teismo klausimus liudytojas parodė, kad prieš įsėsdamas į automobilį, jo neapžiūrėjo, negalvojo, kad bus tokių siurprizų, buvo pavargęs; tuo metu buvo jau tamsu; išėjęs iš garažų, sėdo į automobilį ir važiavo į netoliese esančius namus (duomenys neskelbtini), iki namų trys sankryžos; ar tuo metu buvo sankryžose „gulinčių policininkų“ nepamena, šiuo metu yra du; kelio danga, esanti šalia garažų, anot R. L., duobėta; paskutinėje sankryžoje, sukant į dešinę, prie IKI parduotuvės, netoli liudytojo namo, ten didesnė atkarpa, didesnis greitis, pastebėjo akmenį, besiridenantį nuo automobilio dangčio; liudytojo teigimu, jis iškart sustojo pasižiūrėti, kas nukrito nuo automobilio dangčio, pamatė kažkokį gabalą; akmens ridenimosi nuo automobilio trajektorijos nurodyti negalėjo; sustojo išgirdęs garsą, kaip ridenasi per kapotą, kur tiksliai matė nukritusį objektą nurodyti negalėjo, teigė, kad objektas buvo nukritęs prie kairio kelkraščio, automobilį jis pastatė irgi kairiame kelkraštyje; tą vakarą automobilio neapžiūrėjo, matė tik kad ant automobilio dangčio yra kažko, žemių, purvo, pastebėjo, nes automobilį plauna dažnai; kitą dieną ant dangčio pastebėjo apibraižymus (nubrauktus dažus, apibrozdinimą), jie buvo berods kairėje pusėje, tiksliai neatsimena, įbrėžimai buvo matomi, todėl buvo būtina automobilio dangtį perdažyti, nupoliruoti nebūtų pakakę, tikrai nebūtų dažęs, jeigu būtų pakakę poliruoti; atsimena, kad susitikus su atsakovu, tikrai rodė apibraižymus, o atsakovas neigė, kad jo padėtas akmuo galėjo juos padaryti, jis nematė poreikio ginčytis, matė, kad beprasmiška; servisą remontui pasirinko iš draudiko pateikto sąrašo; automobilį iš pradžių apžiūrėjo kitas servisas, nes policija prašė pateikti duomenis apie žalą, tai buvo servisas UAB „Dažyti verta“; vėliau remontui išsirinko servisą iš draudiko sąrašo; R. L. teigimu, iki įvykio automobilis buvo tvarkingas, kitų įvykių neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. spalio 28 d. ieškovė ir R. L. sudarė ERGO transporto priemonių kasko draudimo sutartį (liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2020 m. spalio 29 d. buvo apdraustas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), nuo visų rizikų. 2020 m. rugsėjo 21 d. R. L. pateikė ieškovei pranešimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. 20.25 val. važiuodamas Automobiliu link namų, jis pastabėjo, kad nuo variklio dangčio kažkas nuslydo, vėliau pastebėjo, kad nuslydo akmuo, kuris apibraižė variklio dangtį, parvažiavęs peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus ir pastebėjo asmenį, padedantį akmenį ant kapoto. Pranešime R. L. taip pat pažymėjo, kad dėl to buvo subraižytas variklio dangtis (kapotas), apie įvykį informuota policija.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad pranešimą dėl įvykio policijai R. L. pateikė 2020 m. rugsėjo 12 d. Pranešime jis nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. vakare apie 20.28 val. kiemo teritorijoje prie darbo patalpų buvo apgadintas jo vairuojamas Automobilis. Kito garažo kaimynas uždėjo akmenį ant kapoto. Baigęs darbus R. L. sėdo į Automobilį ir išvažiavo namo, jau nuvažiavęs pamatė, kad kažkas slidinėdamas ant kapoto nuslydo. Grįžęs namo peržiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose pamatė, kad kitas asmuo savavališkai uždėjo akmenį. Nustatęs asmenį, uždėjusį akmenį ant kapoto – A. R., su juo susiekė, kuris savo kaltės dėl akmenio padėjimo ant kapoto neneigė, tačiau žalą atlyginti atsisakė. Pažymėjo, kad yra apgadintas Automobilio kapotas. 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyrius, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 168 straipsniu, nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (turto sunaikinimas ar sugadinimas) bei pradėjo administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnį (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas). Nutarime Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyrius nurodė, kad susisiekė su atsakovu, kuris prisipažino, kad einant pro Automobilį paėmė nedidelį akmenį, degtuko dėžutės dydžio ir padėjo ant Automobilio variklio dangčio. Dedant akmenuką atsakovas Automobilio neapgadino, taip pat nurodė, kad padėjo akmenuką ant Automobilio variklio dangčio, nes Automobilio savininkas pastato Automobilį taip, kad kiti automobiliai negali išvažiuoti iš teritorijos, dėl įvykio prisipažino ir gailisi. 2020 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažino A. R. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį dėl 2020 m. rugsėjo 9 d. 20.30 įvykusio įvykio (duomenys neskelbtini), ir paskyrė jam 15 Eur baudą.

Ieškovė, atlikdama žalos administravimo veiksmus – gavusi R. L. pateiktas nuotraukas, medžiagą iš policijos, nustatė Automobiliui padarytos žalos dydį pagal UAB „Auto Bodyshop“ 2020 m. spalio 8 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą serija REM Nr. (duomenys neskelbtini) – 341,53 Eur, ir ją atlygino, išmokėdama draudimo išmoką Automobilio remonto darbus atlikusiai UAB „Auto Bodyshop“. 2021 m. sausio 13 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu sumokėti šią sumą ieškovei, nes žala, dėl kurios išmokėta draudimo išmoka, kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Byloje nėra duomenų, kad šią žalą atsakovas ieškovei būtų atlyginęs.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nekelia ginčo dėl aplinkybės, kad jis 2020 m. rugsėjo 9 d. padėjo akmenį ant Automobilio variklio dangčio, tačiau teigia, kad jo padėtas akmuo negalėjo sukelti ieškovės nurodomų pasekmių – Automobilio variklio dangčio apgadinimų: atsakovo padėtas akmuo buvo degtukų dėžutės dydžio, jis negalėjo krisdamas nuo Automobilio variklio dangčio padaryti tokio pobūdžio apgadinimų, kurie matomi į bylą pateiktose nuotraukose, tuo labiau, kad Automobilio apgadinimas yra ne toje vietoje, kur jis padėjo akmenį. Taigi, atsakovas byloje kelia ginčą dėl į bylą pateiktų įrodymų pakankamumo bylai reikšmingoms aplinkybėms – atsakovo atliktiems neteisėtiems veiksmams, Automobiliui padarytai žalai bei priežastiniam ryšiui tarp ieškovės nurodomų atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ir Automobiliui padarytos žalos, nustatyti.

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kaip minėta, atsakovas pripažįsta, kad jis padėjo akmenį ant Automobilio. Iš atsakovo paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad jis tai padarė, siekdamas įspėti Automobilio savininką, kad šis Automobilį parkuotų tvarkingai, nesudarant kitiems kliūčių įvažiuoti į garažus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) tokį atsakovo elgesį įvertino kaip nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą - iš chuliganiškų paskatų atliktus tyčinius veiksmus, kuriais yra pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, ir už tai pritaikė administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį. Nutarimo atsakovas neskundė, su jame nurodytu pažeidimu sutiko, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu neigė šiame nutarime nurodytas kaip nustatytas aplinkybes, kad jo ant Automobilio padėtas akmuo, važiuojant nukrito ir apibraižė Automobilį. Pažymėtina, kad byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo teigti priešingai nei nurodyta minėtame nutarime.

Byloje nėra pakankamai patikimų duomenų, leidžiančių įvertinti, kokio dydžio akmenį atsakovas padėjo ant Automobilio. Atsakovo ir liudytoju byloje apklausto R. L. parodymai šiuo klausimu bylos nagrinėjimo teisme metu išsiskyrė: atsakovas teigė, kad akmuo buvo degtuko dėžutės dydžio, R. L. teigė, kad objektas buvo betono gabalas, kumščio dydžio. Kitų įrodymų apie atsakovo ant Automobilio variklio dangčio padėtą akmenį, jo pobūdį byloje nėra. Taigi, byloje surinkti duomenys apie akmens (objekto), kuris atsakovo buvo padėtas ant Automobilio dydį ir pobūdį, yra prieštaringi. Kita vertus, teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo aplinkybei, jog byloje surinkti duomenys apie akmens dydį ir pobūdį yra prieštaringi, teikti esminę, lemiamą reikšmę, nevertinant kitų byloje surinktų duomenų. Byloje nėra jokių duomenų, kad iki atsakovui ant Automobilio padedant akmenį Automobilis turėjo kokių nors apgadinimų. Liudytoju byloje apklaustas R. L. nurodė, kad iki įvykio Automobilio variklio dangtis nebuvo apibraižytas. Šiuos jo parodymus paneigiančių duomenų byloje nėra, kaip ir nėra duomenų, kad R. L. turėtų pagrindą apkalbėti atsakovą. Iki įvykio R. L. ir atsakovas nebuvo pažįstami. R. L. parodymai apie Automobilio sugadinimo aplinkybes, pobūdį, teikti policijai, ieškovei, taip pat teismo posėdžio metu, yra nuoseklūs – nuriedantį (nuslystantį) nuo Automobilio variklio dangčio tam tikrą objektą jis, vairuodamas Automobilį, pastebėjo po to, kai jį ant Automobilio padėjo atsakovas, ir kitą dieną pamatė Automobilio apgadinimus. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta ir tai, kad R. L. veiksmų ieškoti akmenį ant Automobilio padėjusio asmens ėmėsi iš karto, o jį suradęs parodė Automobilį atsakovui. Atsakovas neneigia, kad jam parodytas Automobilis ant jo variklio dangčio turėjo apgadinimų. Abejoti, kad R. L. parodė kitą automobilį, teismas neturi pagrindo. Tokie atsakovo argumentai grindžiami subjektyviais, įrodymais nepagrįstais samprotavimais apie spalvos neatitikimą. Byloje nėra duomenų apie R. L. tuo metu valdytas kitas tokio pobūdžio transporto priemones. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – UAB „Dažyti verta“ 2020 m. rugsėjo 15 d. remonto sąmatos, UAB „Auto Bodyshop“ 2020 m. spalio 8 d. PVM sąskaitos-faktūros serija REM Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad reikalingas remonto/remontuotas buvo būtent automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vertindamas atsakovo išsakytus argumentus, jog jo padėtas akmuo ant Automobilio negalėjo padaryti į bylą pateiktose nuotraukose matomų apgadinimų, teismas konstatuoja, kad šie atsakovo argumentai grindžiami aplinkybėmis, kurios nėra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais (prielaidomis), - akmens dydžiu, kampuotumu, jo judėjimo trajektorija. Kaip minėta, byloje surinkti duomenys apie akmens dydį ir pobūdį yra prieštaringi. Duomenų apie konkrečią akmens judėjimo per Automobilio variklio dangtį trajektoriją byloje nėra. R. L. nurodė, kad jis sustojo išgirdęs riedančio per Automobilio variklio dangtį akmens (objekto) garsą, tačiau jo riedėjimo trajektorijos nurodyti negalėjo, taip pat labai abejodamas nurodė, kur pamatė nukritusi nuo Automobilio akmenį, negalėjo prisiminti kurioje konkrečiai vietoje buvo Automobilio apgadinimai.

Teismo vertinimu, duomenų apie šias aplinkybes nebuvimas ir/ar tam tikrų jų prieštaringumas, vertinant įrodymų visumą, nesudaro pagrindo abejoti, kad Automobilio variklio dangčio apgadinimai (dažų įbrėžimas, nudraskymas), kurie yra fiksuoti į bylą pateiktose nuotraukose, nepaisant to, ar jie buvo arčiau Automobilio variklio dangčio kairės ar vidurio, buvo padaryti atsakovo ant Automobilio variklio dangčio padėto akmens: byloje nėra duomenų, kad iki atsakovui ant Automobilio variklio dangčio padedant akmenį, Automobilio variklio dangtis turėjo apgadinimų; Automobilio apgadinimai atsirado būtent toje Automobilio detalėje, kur buvo padėtas akmuo – ant variklio dangčio; Automobilio apgadinimai atsirado po to, kai Automobilis R. L., ant jo variklio dangčio esant padėtam akmeniui, buvo naudojamas pagal paskirtį – juo R. L. važiavo iš serviso (duomenys neskelbtini), iki namų (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, tai, kad dviejų kietų objektų (Automobilio variklio dangčio ir akmens) paviršių susilietimo vietoje (vietose), jiems judant, atsirandanti trinties jėga gali lemti (įtakoti) objektų sugadinimus, priskirtina visuotinai žinomai aplinkybei (fizikos dėsniams), kuri atskiro įrodinėjimo nereikalinga (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 1.137 straipsnis numato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų teise į gynybą (1 dalis). Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo (2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (3 dalis). CK 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (2 dalis).

Byloje nustatyta, kad atsakovas, siekdamas atkreipti Automobilio savininko dėmesį į tai, kad jo pasirinktas Automobilio statymo viešoje vietoje būdas, galimai pažeidžia atsakovo teises (sudaro kliūtis įvažiuoti į garažą), pasirinko įstatymo neleistiną jo teisių įgyvendinimo būdą – ant Automobilio variklio dangčio padėjo akmenį. Kaltės dėl to atsakovas neneigia. Šis atsakovo padėtas akmuo, važiuojant Automobiliui, pradėjo riedėti/slysti Automobilio variklio paviršiumi, kas lėmė Automobilio variklio dangčio apgadinimus. Dėl Automobilio variklio dangčio apgadinimų R. L. kreipėsi į ieškovę, kuri, sureguliavusi žalą, nustatė žalos dydį ir ją atlygino nukentėjusiajam R. L., išmokėdama draudimo išmoką Automobilio remonto darbus (Automobilio variklio dangčio dažymo darbus) atlikusiai įmonei. Taigi, byloje nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, žalos faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei atsakovo kaltė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 1, 3 dalys, 6.249 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškiniu šioje byloje prašo priteisti iš atsakovo 341,53 Eur dydžio žalą, o šią aplinkybę grindžia tuo, kad tokio dydžio draudimo išmoka buvo išmokėta Automobilį remontavusiai UAB „Auto Bodyshop“, kompensuojant nukentėjusiojo R. L. patirtus nuostolius. Į bylą ieškovė pateikė UAB „Auto Bodyshop“ 2020 m. spalio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija REM Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2022 m. rugsėjo 22 d. remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių nustatyta, kad Automobilio remonto darbai (Automobilio variklio dangčio dažymo darbai), atlikti UAB „Auto Bodyshop“ reguliuojant ginčo žalą (žalos Nr. (duomenys neskelbtini)), faktiškai kainavo 341,53 Eur. Teismui nekyla abejonių, kad būtent tokia draudimo išmoka buvo išmokėta UAB „Auto Bodyshop“, atlyginant nukentėjusiojo R. L. patirtus nuostolius dėl įvykio, tačiau, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą – R. L. paaiškinimus, kad iki kreipiantis į ieškovę, jis žalos dydį prašė nustatyti ir kitą įmonę, pagal 2020 m. rugsėjo 15 d. sudarytą remonto sąmatą UAB „Dažyti verta“ Automobilio sugadinimus nurodė galinti pašalinti (atlikti Automobilio priekinio dangčio dažymo darbus) už 254,10 Eur sumą, teismas mano esant pagrindą ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovo 254,10 Eur nuostolių sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ieškovės su R. L. 2019 m. spalio 28 d. sudarytą ERGO transporto priemonių kasko draudimo sutartį (liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) R. L. buvo laisvas rinktis servisą, kuriame jis remontuos Automobilį. Todėl šiuo atveju atsakovui negali būti perkeliama našta mokėti didesnę nuostolių sumą vien dėl tos priežasties, jog Automobilį suremontuoti nukentėjusiojo buvo pasirinkta už didesnę kainą. Tai neatitinka kompensacinės civilinės atsakomybės taikymo esmės.

Atsakovas taip pat prašė įvertinti ir tai, kad jis akmenį ant Automobilio variklio dangčio padėjo matomoje vairuotojui vietoje, kas šalina jo atsakomybę. Teismas, įvertinęs atsakovo paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu, liudytojo R. L. parodymus, į bylą pateiktą vaizdo įrašą, neturi pagrindo abejoti, kad atsakovas akmenį padėjo kairėje Automobilio variklio dangčio pusėje. Tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nešalina atsakovo civilinės atsakomybės.

CK 6.282 straipsnis numato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (1 dalis). CK nuostatose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017, 44 punktas). Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p.399) pateiktais išaiškinimais, didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR.VI-3:101 p. 399). Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (DCFR 3:102 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020, 28 punktas, 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021, 34 punktas).

Atsakovas nagrinėjamoje byloje, grįsdamas nukentėjusiojo kaltę kaip pagrindą atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 15 punktu, teigdamas, kad nukentėjęs R. L., prieš pradėdamas važiuoti Automobiliu, neatliko minėtame Kelių eismo taisyklių punkte nurodytų pareigų – neįsitikino, kad Automobilį vairuoti yra saugu. Teismas pažymi, kad atsakovas Kelių eismo taisyklių 15 punktu remiasi nepagrįstai. Šis Kelių eismo taisyklių punktas numato, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techniniai reikalavimai) neatitinkančią transporto priemonę; prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę; jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus Kelių eismo taisyklių 234 punkte nustatytus atvejus. Taigi, atsakovo nurodomas Kelių eismo taisyklių 15 punktas reglamentuoja vairuotojo pareigas, susijusias su jo vairuojamai transporto priemonei keliamais techniniais reikalavimais. Atsakovo ant Automobilio padėtas akmuo su Automobilio techniniais reikalavimais nėra susijęs, todėl teigti, kad R. L., nepastebėjęs ant Automobilio variklio dangčio atsakovo padėto akmens, pats pažeidė Kelių eismo taisykles, elgėsi itin neatsargiai teismas neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad kitų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti neprotingo ar išskirtinio rūpestingumo nebuvimą R. L. veiksmuose, 2020 m. rugsėjo 9 d. vairuojant Automobilį su ant variklio dangčio atsakovo padėtu akmeniu, apie kurį R. L. nežinojo, atsakovas nenurodė.

Kitos šalių nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 254,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė šioje byloje patyrė 20 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Įvertinus tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (74,40/100 dalimi), jos naudai iš atsakovo priteistinos 14,88 Eur (20 Eur x 74,40/100) bylinėjimosi išlaidos. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 26,72 Eur. Jos taip pat skirstytinos tarp šalių proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai: iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 19,88 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (26,72 Eur x 74,40/100), o likusios 6,84 Eur (26,72 Eur – 19,88 Eur) išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, naudai 254,10 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt keturių eurų 10 ct) nuostolius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 254,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,88 Eur (keturiolikos eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 19,88 Eur (devyniolikos eurų 88 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Priteisti iš ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, valstybės naudai 6,84 Eur (šešių eurų 84 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir