Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Pareiškėjos prekybos vietoje yra įrengta: kavos aparatas, šaldytuvai ledams, kokteilių plakimo aparatai (byloje pateiktos fotonuotraukos), iš ko darytina išvada, kad elektros instaliacija buvo įrengta, todėl manyti, kad pareiškėjai kasos aparato įdiegimas sukels akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą, nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad to paties Aprašo 1.4 punkte nustatyta, kad valstybinė mokesčių inspekcija tam tikrais atvejais gali priimti sprendimą ir leisti vykdyti veiklą be kasos aparato, įvertinusi objektyvias priežastis, dėl kurių kasos aparato naudojimas atitinkamoje prekybos vietoje yra negalimas, arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingos administracinės naštos. Tačiau šio punkto nuostatos pareiškėjai netaikytinos, kadangi Pareiškėja prieš pradėdama veiklą nesikreipė į valstybinę mokesčių inspekciją su atitinkamu prašymu, be to, atsižvelgiant į tai, kad jos prekybos vietoje yra elektros įrenginiai, vadinasi elektros instaliacija prekybos vietoje yra, iš ko darytina išvada, jog šiuo atveju neproporcingos administracinės naštos nebūtų buvę.

Šiuo atveju byloje nekilo ginčo, kad B. K. 2020 m. liepos 23 d. 19.00 val., autoparduotuvėje (duomenys neskelbtini), prekiavo maisto produktais, įsigijusi verslo liudijimą nuo 2020 m. sausio 31 d., tačiau prekybos vietoje pajamoms apskaityti nebuvo įrengtas kasos aparatas. Pareiškėja pagal verslo liudijimą prekiavo būdama įsitikinusi, kad jos prekybos vietai kasos aparato naudojimas nėra privalomas, kadangi jos autoparduotuvės viena konstrukcinė siena didžiąja dalimi atsidaro į lauko pusę.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Aprašo 4 punkte nustatyta, kad ūkio subjektai privalo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka naudoti Lietuvos Respublikos leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašas), nurodytų modelių kasos aparatus, išskyrus aprašo IV skyriuje nurodytus atvejus, kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų. Kasos aparatų modeliai įtraukiami į Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašą ir išbraukiami iš šio sąrašo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos nustatyta tvarka. To paties aprašo 7 punkte nustatyta, kad naudojami kasos aparatai turi būti įrengti tose vietose, kuriose asmenys už jiems parduodamas prekes arba suteikiamas paslaugas sumoka grynaisiais ir (arba) negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, arba kuriose asmenims už superkamas iš jų prekes sumokama grynaisiais pinigais. To paties aprašo 23 punkte išvardinti atvejai, kada kasos aparatų nereikalaujama naudoti. 23.23 papunktyje nustatyta, kad kasos aparato nereikia naudoti, kai prekiaujant lauko sąlygomis, t. y. ne pastatuose ar patalpose, taip pat ne kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuosiuose nameliuose, automobilinėse parduotuvėse. 23.25 papunktyje nustatyta, kad kasos aparato neprivaloma naudoti, kai kasos aparato naudoti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininkas 2012 m. balandžio 3 d. priėmė įsakymą Nr. VA-40 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą ir apskaitos dokumento išrašymo“ (redakcija 2012 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. VA-60) (toliau – Įsakymas), kurio 1 punkte yra nustatyta kokiais atvejais naudoti kasos aparato nereikalaujama (bet kiekvienam asmeniui išduodamas pinigų priėmimo kvitas arba kitas teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamas apskaitos dokumentas), kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą. Šio įsakymo 1 punkte nustatyta, kad kasos aparato naudoti neprivaloma kai: 1.1. individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, kurie prekiauja pastatuose ar patalpose, taip pat kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse, kurių siena (-os) arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką; 1.2. gyventojams, kurie per paskutinius dvejus metus pirmą kartą įregistravo prekybos individualią veiklą pagal pažymą arba įsigijo prekybos verslo liudijimą, arba keičia mokesčių sumokėjimo formą iš individualios veiklos su prekybos verslo liudijimu į prekybos individualią veiklą pagal pažymą, prekiauja pirmuosius šešis veiklos vykdymo mėnesius, skaičiuojamus nuo veiklos įregistravimo ar verslo liudijimo įsigijimo; 1.3. gyventojams, kurie įsigijo prekybos verslo liudijimą, kuriame numatyta veiklą vykdyti tik vieną dieną per savaitę, ir pasirinko veiklą vykdyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų savivaldybių teritorijose ar neribojant veiklos teritorijos prekiauja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų savivaldybių teritorijose, taip pat gyventojams, kurie prekiauja įsigiję prekybos verslo liudijimą, kuriame numatyta veiklą vykdyti ne daugiau kaip dvi dienas per savaitę kitų savivaldybių teritorijose, 1.4. konkrečiais atvejais, kai Valstybinė mokesčių inspekcija įvertina objektyvias priežastis ir priima individualius sprendimus, dėl kurių kasos aparato naudojimas atitinkamoje prekybos vietoje yra negalimas arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingas administracinės naštos pasekmes.

Nagrinėjamu atveju analizuojant minėto Įsakymo tekstą, matyti, kad Įsakymo 1 punkte yra apibrėžti 4 atvejai, kuomet naudoti kasos aparato nereikalaujama preziumuojant, kad nurodytais atvejais kasos aparato naudojimas neįmanomas dėl objektyvių priežasčių arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą. 1.1, 1.2, 1.3 punktuose išvardinti atvejai kuomet kasos aparato naudojimas nėra privalomas, gali būti taikomi tiesiogiai paties mokesčių mokėtojo nuožiūra ir rizika, nes Įsakymas nenumato, kad egzistuojant Įsakymo 1.1, 1.2 ir 1.3 papunkčiuose nurodytoms aplinkybėms, turėtų būti priimamas koks nors papildomas individualus mokesčių administratoriaus sprendimas ar išduodamas leidimas nenaudoti kasos aparato. Ketvirtuoju atveju, numatytu Įsakymo 1.4 papunktyje, yra reglamentuojama, jog mokesčių mokėtojas, manydamas, kad kasos aparato naudojimas prekybos vietoje yra negalimas arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą, turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių dėl objektyvių priežasčių, trukdančių naudoti kasos aparatą, įvertinimo ir individualaus sprendimo leisti nenaudoti kasos aparato priėmimo. Akivaizdu, jog yra neįmanoma numatyti ir teisiškai sureglamentuoti visų galimų atvejų, kuomet kasos aparato naudojimas neįmanomas dėl objektyvių priežasčių arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą. Todėl iš minimo Įsakymo prasmės ir išplaukia, jog visais likusiais atvejais, išskyrus išvardytus Įsakymo 1.1, 1.2 ir 1.3 papunkčiuose, prekybos vietoje nenaudoti kasos aparato nereikalaujama tik mokesčių administratoriui priėmus individualų sprendimą tuo klausimu (2020 m. vasario 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-30-557/2020).

Pareiškėja B. K. savo skunde nurodė, kad tiek raštiškai, tiek telefonu kreipėsi į valstybinę mokesčių inspekciją su paklausimu, ar jos vykdomai veiklai reikalingas kasos aparatas. Sutiktina su Institucijos argumentais, jog informacija, gauta iš valstybinės mokesčių inspekcijos yra bendro pobūdžio, nenurodant nei veiklos adresų, fotonuotraukų ir kitos detalesnės informacijos, kad būtų galima individualizuoti situaciją.