- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-176-640/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09906-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Jelena Šiškina, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- V. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovui V. G. dėl panaudos santykių nutraukimo ir įpareigojimo atstatyti išgriautą sieną bei iškeldinimo, ir atsakovo V. G. priešieškinį ieškovui V. N. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo byloje 377-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) nutraukti panaudos santykius - sutartį ir iškeldinti atsakovą V. G. su visais jo daiktais iš 377-je GSE (duomenys neskelbtini) esančio garažo bokso Nr. 197, įpareigojant atsakovą grąžinti šio garažo raktus; 2) įpareigoti atsakovą atstatyti jo išgriautą garažo bokso sieną tarp ieškovo ir V. G. garažų, - t.y. įpareigoti V. G. garažą grąžinti tokios būklės, kokios jis buvo perduodant atsakovui garažo raktą; 3) priteisti iš V. G. advokato paslaugų bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. liepos pabaigoje jis pradėjo tvarkyti ir valyti garažą, nes jį reikėjo remontuoti ir tiksliau išmatuoti. Bendrijos narys atsakovas, kurio garažas yra šalia, pasisiūlė padėti išvalyti ieškovo garažą, todėl tuo tikslu ieškovas jam davė garažo raktą. Atsakovas rakto negrąžino, o maždaug po mėnesio paaiškėjo, kad V. G. užgrobė garažą: išgriovė garažo sieną ir sujungė su savo dviem garažais. Ieškovas 2016 m. spalio 10 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl V. G. iškeldinimo iš garažo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje 2-43641-734/2016 nurodė, kad prieš kreipiantis į teismą V. G. turi būti įspėtas. 2016 m. lapkričio 5 d. ieškovas įspėjo atsakovą, tačiau atsakovas nei rakto, nei garažo negrąžino.
3. Atsakovas V. G. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį ieškovas ir atsakovas susitarė, kad ieškovas parduos atsakovui garažą Nr. 197, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą buvo atidarytas garažą, apžiūrėtas ir sutarta dėl jo pardavimo kainos. Garažas buvo apleistas, jį reikėjo remontuoti. Ieškovas atidavė atsakovui garažo raktus ir leido jį remontuoti bei pritaikyti savo reikmėms. Atsakovas pasiūlė sudaryti preliminarią daikto pirkimo-pardavimo sutartį ir sumokėti avansą, bet ieškovas pasakė, kad yra žodžio žmogus ir susitarimą vykdys. Juo atsakovas pasitikėjo, tuo labiau kad atsakovui girdint ieškovas paskambino bendrijos pirmininkui ir paprašė išrašyti pažymą notarui. 2015 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas buvo atvykęs į garažą atlikti matavimų su VĮ Registų centras darbuotojais. Garažas tuo metu buvo pilnai sutvarkytas, suremontuotas ir įrengtas. Kadangi atvykę matininkai pasakė, kad toks garažas vertas žymiai daugiau nei buvo sutarta pirkimo-pardavimo suma, ieškovas atsisakė parduoti garažą už sutartą sumą ir pradėjo reikalauti grąžinti jam jau įrengtą garažą. Atsakovui ieškovo veiksmais buvo padaryta žala - 2534 Eur nuostoliai (garažo suremontavimo darbai). Atsakovas nebepageidauja, kad su juo būtų sudaryta daikto pirkimo-pardavimo sutartis, tuo labiau, kad oficialiai ieškovas nėra garažo savininkas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė byloje priešieškinį, kuriuo reikalavo iš ieškovo priteisti 2534 Eur. Nurodė, kad tokia yra jo atliktų ieškovo perduotame garaže remonto darbų vertė, ją įrodinėja į bylą pateiktu 2016 m. gruodžio 18 d. atlikto statybos tyrimo aktu. Atsakovas aiškina, kad nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos, veikė sąžiningai, tuo tarpu ieškovas praturtėjo atsakovo sąskaita. Atsakovas sutiko atstatyti garažus skiriančią sieną, tuo tarpu jo patirtas išlaidas suremontuojant ieškovo garažą reikalauja jam priteisti iš ieškovo. Priešieškinyje taip pat prašė priteisti iš ieškovo 180 Eur už atliktą statybos tyrimą, 1,03 Eur pašto išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priešieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išlaidas advokato pagalbai bei sumokėtą žyminį mokestį.
5. Ieškovas atsiliepime su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad susitarimo dėl garažo pardavimo nebuvo. Ieškovas neprašė ir nesutiko, kad būtų remontuojamas jo garažas.
6. Trečiasis asmuo 377-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atsiliepime į ieškinį nurodė su juo sutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino – iškeldino atsakovą V. G. iš garažo Nr. 197, esančio 377-oje garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje, (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo atsakovą atiduoti garažo raktus ieškovui, bei atstatyti garažus Nr. 197 ir 198, esančius 377-ojoje garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje, skiriančia sieną. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 433,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, o priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė atsakovui iš ieškovo 1206,62 Eur už garažo pagerinimą, 181,03 Eur nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (1 387,65 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2017 m. gegužės 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 194,96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat, teismas priteisė iš ieškovo 4,09 Eur, o iš atsakovo 32,93 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai
8. Nustatė, kad ieškovas nuo 1987 m. sausio 14 d. valdo garažą Nr. 197 Vilniaus miesto 377-ojoje garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje. Nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą viešajame registre nėra įregistruotos. Šalys tarpusavyje nėra sudariusios jokių rašytinių sutarčių. 2016 m. lapkričio 5 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pranešimą, reikalaudamas grąžinti garažo raktus ir patį garažą tokios būklės, koks buvo, tačiau atsakovas garažo negrąžino. 2016 m. gruodžio 28 d. raštu atsakovas pareikalavo, kad ieškovas per 30 dienų sumokėtų 2714 Eur nuostolių, kuriuos atsakovas patyrė remontuodamas ieškovo garažą, tačiau ieškovas atsakovui nesumokėjo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš esmės nėra ginčo dėl to, kad ieškovas savo noru patikėjo atsakovui garažą, skiriasi tik šalių nurodomas tokio veiksmo tikslas. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiformavo faktiniai panaudos santykiai su tikslu ateityje sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.
9. Ieškovas 2016 m. lapkričio 5 d. išsiuntė atsakovui reikalavimą per 3 mėnesius grąžinti garažą. Tai reiškia, kad šalių sutartiniai santykiai baigėsi 2017 m. vasario 5 d., todėl pertekliniu laikytas reikalavimas nutraukti panaudos sutartį.
10. Pasibaigus panaudos teisiniams santykiams, atsakovui kilo pareiga daiktą grąžinti. Todėl jam to nepadarius, teismas tenkino ieškovo reikalavimą iškeldinti atsakovą iš garažo Nr. 197, esančio 377-ojoje garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje, (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atiduoti ieškovui jo raktus. Atsakovo argumentus apie tai, kad garažo ieškovui neatiduoda, nes pastarasis nesutinka jam kompensuoti garažo pagerinimo išlaidų, teismas laikė nesvarbiais sprendžiant ieškinio reikalavimus, nes panaudos gavėjas neturi jam perduoto daikto sulaikymo teisės. Siena, skirianti garažą nuo kito garažo, yra esminė konstrukcija, būtina daiktą naudoti savarankiškai pagal jo paskirtį, o jos išgriovimas iš esmės pablogino garažo, kaip atskiro vieneto būklę. Todėl reikalavimas įpareigoti atsakovą atstatyti išgriautą sieną į buvusią padėtį yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Tuo tarpu teismas nepagrįstais laikė atsakovo argumentus apie tai, kad jis nežinąs kaip tai padaryti, nes neliko duomenų, kur ir kokia siena buvo. Atsakovas patvirtino pats kartu su pagalbininku mūro sieną griovęs. Tai, kad gali sieną atstatyti, atsakovas ne kartą patvirtino tiek žodžiu, duodamas paaiškinimus teisme, tiek ir raštu. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, teismas sutiko su atsakovu, kad ieškovas turėjo ir galėjo žinoti apie garažą vykstančius darbus. Todėl, teismas darė išvadą, kad sutikimą atlikti garažo pagerinimus ieškovas atsakovui davė, atliekamiems darbams neprieštaravo. Atsakovo, liudytojo V. Š. paaiškinimais, į bylą pateiktu statybos tyrimu ir remonto darbų sąmata nustatyta, kad garaže buvo iškasta duobė, sutvarkytos grindys, apšiltintos sienos, įstatyti nauji vartai, uždengtas stogas. Byloje nustatyta, kad remonto darbus atsakovas atliko ūkio būdu, pasitelkęs pažįstamo žmogaus pagalbą. Liudytojas V. Š. patvirtino, kad atsakovo prašymu padėjo jam darbus atlikti, atlygio negavo. Teismas sprendė, kad tikėtinus realius atsakovo nuostolius sudarė garažo pagerinimams atlikti sunaudotų medžiagų ir naudotų mechanizmų kaina. Todėl vadovaujantis atsakovo pateiktais įrodymais yra pagrindas priteisti jam iš ieškovo 1206,62 Eur sumą už garažo pagerinimą. Atsakovo 180 išlaidas statybos tyrimui atlikti taip pat pašto išlaidas, siunčiant ieškovui laišką su reikalavimu garažo pagerinimo išlaidas atlyginti, teismas laikė pagrįstais atsakovo nuostoliais, kurie jam iš ieškovo priteistini. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovui iš ieškovo buvo priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 387,65 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2017 m. gegužės 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Patenkinęs ieškinį, teismas iš atsakovo ieškovui priteisė sumokėta 61 Eur žyminį mokestį, 250 Eur išlaidas už advokato pagalbą, i viso – 311 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo valstybės naudai priteista 21 Eur žyminio mokesčio. Priešieškinį patenkinus iš dalies (51,11 proc.), atsakovui iš ieškovo priteista 194,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui iš atsakovo – 122,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas byloje patyrė 16,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistos valstybei iš šalių proporcingai ieškinio bei priešieškinio reikalavimų patenkinimo daliai, t.y. iš ieškovo 4,09 Eur (16,02 Eur x 25,55 proc.), iš atsakovo - 11,93 Eur (16,02 Eur x 74,45 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
13. Nurodė, kad su atsakovu neturi jokios sutarties (nuomos, panaudos), todėl teismas netinkamai taikė panaudos sutartį reguliuojančius įstatymus, nepagrįstai ieškovą privertė patikslinti ieškinį dėl tariamos panaudos sutarties nutraukimo, bei nagrinėdamas ginčą pagal nesamos panaudos sutarties tariamus teisinius santykius. Ieškovas teigia, kad atsakovas pasisiūlė padėti išvalyti garažą, todėl ieškovas atsakovui davė garažo raktą, tačiau juo naudotis neleido. Ieškovo nuomone, atsakovas neteisėtai užvaldė garažą ir be ieškovo sutikimo išgriovė garažo mūrinę sieną, taip savavališkai prisijungdamas ieškovo garažą. Ieškovo teigimu atsakovas be ieškovo sutikimo remontavo garažą, o 2015 m. rugsėjo 8 d. be ieškovo žinios jį išnuomojo R. R.. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai patikėjo atsakovo į bylą pateiktu fiktyviu ir tariamai atliktu ieškovo garažo statybos 2016 m. gruodžio 18 d. tyrimu ir nepagrįstai juo rėmėsi priimdamas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą. Šį dokumentą T. B. surašė iš atsakovo žodžių, nesilankęs ieškovo garaže ir nekvietęs nei ieškovo, nei 377 GSEB atstovo, praėjus 1 metams ir 4 mėnesiams po garažo savavališko tariamo remonto, kai atsakovas sužinojo, kad ieškovas kreipėsi į teismą. 2016 m. gruodžio 18 d. tyrime yra ženkliai padidinta ieškovo garaže atliktų darbų vertė. Atsakovas nepateikė jokių medžiagų ir darbų įsigijimo kvitų ar kitokių dokumentų, kuriuose būtų nurodyti garažui remontuoti įsigytų medžiagų ar darbų datos, kainos ir kiekiai bei apimtys. Taip pat, teismas nepagrįstai į priteistą 1206,62 Eur sumą įtraukė atsakovo turėtas išlaidas savavališkai nugriaunant garažo Nr. 197 plytų mūro sieną, kurią atstatyti tuo pačiu sprendimu buvo įpareigotas atsakovas Jei teismas sprendimu pripažino, kad atsakovas garažo sieną nugriovė neteisėtai ir įpareigojo jį atstatyti sieną, tai jis negalėjo iš ieškovo priteisti neteisėtų atsakovo darbų, nugriaunant sieną vertės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė sumą už garažo vartų įrengimą, nes garažo vartų keisti nereikėjo ir šis darbas iš atsakovo užsakytas nebuvo. Atsakovas savavališkai nuardydamas garažo prieangio betoną sugadino įvažiavimą į garažą, todėl privalo atstatyti buvusį įvažiavimą. Atsakovas iškasė ir plytomis išmūrijo duobę, nors ieškovui tokia duobė nereikalinga, nes jis neužsiiminėja automobilių remontu. Tuo tarpu liudytojas V. Š. pas atsakovą dirbo nelegaliai ir nebuvo apdraustas, todėl remonto vertė nepagrįstai padidinta 110,81 Eur socialinio draudimo išlaidų, kurios niekam nebuvo mokėtos, bei 110,81 Eur pelno suma. Į 2016 m. gruodžio 18 d. tyrimą nepagrįstai įtrauktos mažosios mechanizacijos priemonės ir vibroplūktuvas, kurie apskirtai į 377 GSEB teritoriją ir ieškovo garažą nebuvo įvažiavę 2015 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais. Ieškovo nuomone, minėti darbai jo garaže nebuvo reikalingi, tuo labiau, kai jis gauna minimalią pensiją ir tokių išlaidų negali sau leisti. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas pavogė iš garažo sumontuotų ratų – 4 aliuminio diskų su padangomis komplektą automobiliui Ford Siera atsargines automobilio dalis, instrumentus ir baldus.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime atsakovas prašė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą galioti.
15. Nurodė, kad ieškovas turėjo antrą garažo raktą, todėl galėjo lankytis savo garaže ir kontroliuoti kas jame vyksta, tuo labiau, jei tariamai buvo susitaręs dėl garažo iškraustymo. Atsakovo teigimu, bylos šalys susitarė dėl garažo pardavimo, todėl jam buvo leista garaže daryti remontą ir buvo duotas garažo raktas. Garažų pirmininkas gali patvirtinti, kad atitinkama įranga buvo naudojama remonto darbams ir kad į jį kreipėsi ieškovas siekdamas gauti pažymą pardavimui. Kitą vertus, ieškovas negalėjo žinoti kokie mechanizmai buvo naudojami garažo remontui ir ar buvo atliktas statybos tyrimas, nes kaip pats nurodė, 2015 m. liepą - rugpjūtį garaže nesilankė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovo vardu garažas įregistruotas tik 2017 m. gegužės 11 d., o įregistravimo pagrindas yra 2016 m. gegužės 23 d. 377-osios GSEB pirmininko pažyma notarų biurui. Ieškovui priklausančiame garaže neatlikti kadastriniai matavimai, todėl atsakovas negali vykdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl jam nepateiktų garažo išmatavimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.
17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas V. N. įsigijo garažo boksą Nr. 197, esantį Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje Nr. 377 adresu (duomenys neskelbtini). Bendrijos nario biliete, ieškovė nuosavybė į garažą Nr. 197 įregistruota tuometiniame Vilniaus miesto 3 inventorizaciniame rajone 1977 m. vasario 15 d. įrašo numeriu 13734. Byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovas 2015 m. liepos mėnesio pabaigoje perėmęs ieškovo garažo bokso Nr. 197 raktus, jame išgriovė sieną ir sujungė garažo boksą Nr. 197 su jam nuosavybės teise priklausančiu garažo boksu Nr. 198. Ieškovas prašė nutraukti panaudos santykius – sutartį ir iškeldinti atsakovą iš garažo bokso Nr. 197, grąžinant šio garažo raktus, bei įpareigoti atstatyti išgriautą sieną tarp garažų, t.y. įpareigoti atsakovą garažą grąžinti tokios būklės, kokios jis buvo perduodant raktą. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje sutiko taikiai išspręsti kilusį ginčą, t.y. grąžinti ieškovui garažo raktus, tačiau reikalavo, kad ieškovas atlygintų atsakovui išlaidas susidariusias dėl garažo pagerinimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį – iškeldino V. G. iš garažo bokso Nr. 197, esančio (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo atsakovą atiduoti garažo raktus ieškovui, bei atstatyti garažus Nr. 197 ir 198, , skiriančia sieną. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 433,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, o priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė atsakovui iš ieškovo 1206,62 Eur už garažo pagerinimą, 181,03 Eur nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (1 387,65 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2017 m. gegužės 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 194,96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat, teismas priteisė iš ieškovo 4,09 Eur, o iš atsakovo 32,93 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Dėl tarp šalių susiformavusių teisinių santykių
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nesutaria dėl faktinių bylos aplinkybių, t.y. ieškovas teigia, kad garažą (garažo raktą) perdavė atsakovui su tikslu, kad jis padėtų garažą iškraustyti, tuo tarpu atsakovas teigia, kad ieškovas planavo garažą parduoti atsakovui ir dėl šios priežasties perdavė garažo raktus ir leido juo naudotis.
19. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.).
20. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys nėra sudarios jokios rašytinės sutarties. Nors ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad jokios sutarties su atsakovu nebuvo sudaręs, tačiau formuluoja reikalavimą nutraukti panaudos sutartį ir nepateikia duomenų patvirtinančių, jog 2015 m. savo garažo bokso raktą perdavė nepažįstamam asmeniui, t.y. atsakovui, tam, kad atsakovas garažą tik iškraustytų. Tuo tarpu atsakovas pateikė byloje duomenis įrodančius, kad jis garažo boksu naudojosi, į garažą buvo vežama technika, gerinama jo būklė. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiau tikėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo sudaryta panaudos sutartis su tikslu ateityje sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Tai patvirtina ir ieškovo byloje pareiktas reikalavimas nutraukti panaudos santykius, kurį pirmosios instancijos teismas laikė pertekliniu, nes kreipimosi į teismą metu, panaudos santykiai tarp šalių jau buvo pasibaigę.
Dėl iškeldinimo ir garažo raktų grąžinimo
21. Iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų galima tik esant įstatymo – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) nustatytiems pagrindams. CK 6.642 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato kitokio termino. LR civilinis kodeksas nenustato įspėjimo dėl panaudos sutarties nutraukimo formos bei turinio reikalavimų. Todėl įspėjimo turiniui keliamas vienintelis ir būtinas reikalavimas, kad panaudos davėjas aiškiai išreikštų savo valią nutraukti sutartį žodine arba rašytine forma. Suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių panaudos gavėjo įspėjimo apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui, panaudos sutartis pasibaigia ir panaudos gavėjas privalo išsikraustyti.
22. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. lapkričio 5 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pranešimą, reikalaudamas per 3 mėnesius grąžinti garažo raktą ir pati garažą tokios būklės, kokios jis buvo iki rakto atsakovui perdavimo. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas turėjo pareigą įsikraustyti iki 2017 m. vasario 5 d. Kadangi atsakovas ieškovui nuosavybės teise priklausančiu garažo boksu Nr. 197 naudojosi neatlygintinai, tačiau gavęs įspėjimą dėl patalpų grąžinimo, jo per tris mėnesius neįvykdė, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė asmenį iškeldinti ir įpareigoti grąžinti garažo bokso Nr. 197, esančio (duomenys neskelbtini) raktus.
Dėl daikto grąžinimo tokios būklės, kokios jis buvo perduotas naudotis ir teisės reikalauti patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo
23. CK 6.629 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta panaudos sutarties samprata. Pagal minėtą normą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos (CK 6.629 str. 2 d.). Atsižvelgiant į CK 6.629 straipsnio 1 dalies normą, t.y. kad panaudos gavėjas (atsakovas) įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino ieškinio reikalavimą dėl garažo sienos atstatymo ir įpareigojo atsakovą atstatyti garažo boksus Nr. 197 ir Nr. 198 skiriančią sieną.
24. Byloje kilo ginčas, ar atsakovas turi teisę reikalauti patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo iš ieškovo. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Viena būtinųjų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo leidimą. Ar buvo duotas leidimas atlikti nuomojamo daikto pagerinimus, yra fakto klausimas.
25. Apeliantas teigia, kad atsakovas garažo remonto darbus atliko savavališkai, t.y. ieškovas nedavė atsakovui sutikimo dėl garažo bokso Nr. 197, esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimo ir neprašė, kad atsakovas griautų garažo sieną, keistų vartus, betonuotų garažo grindis, nuardytų garažo prieangio betoną, garaže iškastų duobę ir plytomis ją išmūrytų. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad ketino garažo boksą Nr. 197 iš ieškovo nupirkti, todėl ieškovas sutiko, kad garažo boksas būtų pagerintas ir privalo atlyginti atsakovo išlaidas susijusias su garažo remonto darbais. Nors byloje nėra žodinių ar rašytinių įrodymų, kad atsakovas prieš atlikdamas remonto darbus ieškovui nuosavybės teise priklausančiame garaže gavo jo sutikimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pagristai pasivadovavo tikimybių pusiausvyros principu konstatuodamas, jog ieškovas turėjo ir galėjo žinoti apie garaže vykdomus darbus. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, garažo rekonstrukcija tęsėsi 2015 m. liepos-rugsėjo mėnesiais, todėl labiau tikėtina, jog per tokį laiką ieškovas turėjo ir galėjo sužinoti apie jo garaže vykdomus darbus. Įrodymų, jog ieškovas būtų prieštaravęs darbams, nėra, todėl galima teigti, jog savo konkliudentiniais veiksmais, t.y. pretenzijų dėl darbų atlikimo nepareiškimu, ieškovas sutiko su atliekamais darbais ir taip išreiškė savo pritarimą.
26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas argumentų dėl pačios atsakovo prašomos priteisti sumos pagrįstumo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiškė. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė naujus argumentus dėl atsakovo priešieškinio nepagrįstumo, t.y. jog tam tikri darbai nebuvo atlikti, mokesčiai nesumokėti. Tačiau šie argumentai nebuvo reiškiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliaciniame skunde negali būti keliami ir nagrinėjami, todėl kolegija dėl šių argumentų nepasisako (CPK 312 str.).
Dėl procesinio pažeidimo
27. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, nes neįtraukė į bylą Ž. G., kuri nuosavybės teise valdo garažą Nr. 198. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad Ž. G. yra garažo Nr. 198, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė, t.y. jai, kartu su atsakovu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso minėtas garažas, tačiau ji nėra susijusi su bylos dalyku - ieškovo ir atsakovo panaudos santykiais, šioje byloje priimtas teismo sprendimas nesukels pasekmių jos materialiosioms teisėms ar pareigoms. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukdamas Ž. G. į bylą procesinio pažeidimo, kuris turėtų įtakos sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinimo klausimą, nepadarė.
28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovo apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą galioti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.