Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-518-493/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-29
Bylos Nr.: 1A-518-493/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-45285-2019-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis: G. L., P. T.
Advokatai: Danius Svirinavičius

Kategorijos

1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-518-493/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45285-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei,nuteistajam G. L. ir jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,nuteistajam P. T. ir jo gynėjui advokatui L. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Ražanskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2019 m. spalio 22 d. veika), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 2 (dveji) metai laisvės apribojimo, įpareigojant auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta bausmė – 1 (vieni) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą.

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2019 m. lapkričio 22 d. veika), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 2 (dveji) metai laisvės apribojimo, įpareigojant auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė G. L. paskirta – 2 (dveji) metai laisvės apribojimo, įpareigojant auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 28 d., 12.35 val., iki 2020 m. balandžio 29 d., 16.37 val. (dvi paros), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1-3 dalimis, G. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota 70 Eur (septyniasdešimt eurų).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o kardomoji priemonė – dokumentų (paso) paėmimas – panaikinta paskelbus nuosprendį.

P. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės apribojimo, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir P. T. paskirta galutinė bausmė – 1 (vieni) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 16 d., 11.10 val., iki 2020 m. birželio 18 d., 9.10 val. (dvi paros), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinta paskelbus nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. L. (toliau – ir G. L.) ir P. T. (toliau – ir P. T.) pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai pardavė narkotines medžiagas – kanapes, kitam asmeniui, o būtent: 2019 m. spalio 22 d., apie 17.07 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Š.“, esančios (duomenys neskelbtini), už 50 eurų pardavė bendrininkams J. M. ir J. M. narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 2,591 g (?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose nuo 10,2 % iki 13,6 %) ir tokiu būdu jas platino.

2. Be to, G. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai pardavė narkotines medžiagas – kanapes, kitam asmeniui, o būtent - 2019 m. lapkričio 22 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie parduotuvės "Š.", esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 20 eurų pardavė S. B. narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,858 g. (?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose nuo 11,3% iki 18,6%) ir tokiu būdu jas platino.

3. Kauno apylinkės teismas, skirdamas G. L. ir P. T. bausmes, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad laisvės atėmimo bausmės, nurodytos straipsnio sankcijoje už padarytą veiką, paskyrimas G. L. ir P. T. šiuo atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir P. T. ir G. L. už veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, skirti švelnesnes bausmes – laisvės apribojimą.

4. Apeliaciniame skunde Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Ražanskienė prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendį pakeisti: G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (2019 m. spalio 11 d. veika), ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę; G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (2019 m. lapkričio 22 d. veika), ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes iš dalies sudėti ir paskirti subendrintą bausmę – 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 28 d., 12.35 val., iki 2019 m. balandžio 29 d., 16.37 val. (dvi paras). P. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienus) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. birželio 16 d., 11.10 val., iki 2020 m. birželio 18 d., 9.10 val. (dvi paras). Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

4.1. Skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į visas šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, kas nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir neteisingą bausmių paskyrimą nuteistiesiems G. L. ir P. T.. Teismas šiems asmenims paskyrė per švelnias bausmes ir taip pažeidė BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Teismo nurodyti motyvai nesuteikia pagrindo nuteistųjų atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tuo tarpu, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Baudžiamojo įstatymo sankcijos sukonstruotos taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą, padarytų veikų pavojingumą atitinkančią bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje numatytais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Prieš taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas pirmiausia turi įvertinti teisingos bausmės paskyrimo galimybę taikant BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, bei BK 55-61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, rodanti daug mažesnį asmenybės ir veikos pavojingumą ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, teismas gali pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

4.2. Prokurorė skunde atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra nustatęs tik griežčiausios rūšies bausmę – laisvės atėmimą ir pakankamai griežtą – nuo 2 iki 8 metų jos terminą, todėl apylinkės teismas, skirdamas pernelyg švelnią bausmę nuteistiesiems G. L. ir P. T., išeidamas už įstatymo leidėjo nustatytų ribų be pakankamai įtikinančių argumentų, nuvertino saugomos vertybės svarbą. Šiuo atveju gali susidaryti įspūdis, kad darant net sunkius nusikaltimus, galima sulaukti švelnios bausmės, todėl neveiktų nei individuali, nei bendroji prevencija. G. L. ir P. T. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Byloje nustatyta viena nuteistųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). G. L. atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Iš bylos duomenų matyti, kad G. L. nusikalto ne pirmą kartą, praeityje teistas aštuonis kartus (teistumas neišnykęs ir teismo nepanaikintas), sistemingai baustas administracine tvarka ir turi galiojančias nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tyčinį turto sugadinimą. Teismas, vertindamas P. T. asmenybę, nustatė, kad jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Iš bylos duomenų matyti, kad P. T. nusikalto ne pirmą kartą, praeityje teistas penkis kartus (teistumas neišnykęs ir teismo nepanaikintas), administracine tvarka baustas už tyčinį turto sugadinimą, smulkiąją vagystę, narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą.

4.3. Prokurorė skunde pažymi, kad teismas, taikydamas G. L. BK 54 straipsnio 3 dalį, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje skyrė vieną iš įpareigojimų – auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje neužsiminė apie šių vaikų amžių, ar su šiais nepilnamečiais vaikais gyvena kiti šeimos nariai, ar ši aplinkybė nuteistajam G. L. nebuvo žinoma anksčiau, iki nusikaltimų padarymo ir pan. Nei G. L., nei P. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyta nei viena BK 62 straipsnyje numatyta aplinkybė. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, rodančių mažesnį G. L. ir P. T. padarytų nusikalstamų veikų ar jų asmenybės pavojingumą, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. G. L. posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad jis turi šeimą, mažametį vaiką, legalų darbą, nėra kuo nors išsiskiriančios, jos yra įprastos, būdingos daugeliui asmenų. Iš tiesų, vienintelė sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė už neteisėtą narkotinių medžiagų platinimą yra tinkama bausmė tokį nusikaltimą padariusiems asmenims.

4.4. Skundo autorės nuomone, dėl visų aukščiau išdėstytų aplinkybių ir atsižvelgiant į G. L. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad jis padarė du sunkius nusikaltimus, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia ir užbaigti, taip pat įvertinus nuteistojo asmenybę – praeityje teistas 8 kartus, teistumas neišnykęs ir teismo nepanaikintas, teistas už tyčinius nusikaltimus ir yra laikytinas recidyvistu, šiuo metu inkriminuojamus nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, praėjus 9 mėnesiams po to, kai 2019 m. sausio 25 d. buvo paleistas iš Vilniaus pataisos namų, kas rodo jo nenorą taisytis ir tai, jog jis linkęs nusikalsti, sistemingai baustas administracine tvarka, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta nei viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, yra pagrindas jam skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

4.5. Atsižvelgiant į P. T. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, užbaigtas, taip pat įvertinus nuteistojo asmenybę – praeityje teistas 5 kartus, teistumas neišnykęs ir teismo nepanaikintas, teistas už tyčinius nusikaltimus ir yra laikytinas recidyvistu, šiuo metu inkriminuojamą nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, kas rodo jo nenorą taisytis ir tai, jog jis linkęs nusikalsti, baustas administracine tvarka, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta nei viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, yra pagrindas jam skirti laisvės atėmimo bausmę.

4.6. Prokurorės teigimu, siekiant, jog būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, tai yra sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo bei apriboti jo galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas numato, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė ir įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, į kurias privalu atsižvelgti parenkant bausmės rūšį ir jos dydį, G. L. ir P. T. turėtų būti paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė artima jos vidurkiui.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į prokurorės apeliacinį skundą nuteistojo G. L. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašo šį skundą G. L. atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą.

5.1. Atsiliepime advokatas nurodo, kad nors praeityje G. L. buvo teistas, tačiau daugumą nusikalstamų veikų padarė būdamas nepilnametis. Jo netinkamą elgesį, be kita ko, sąlygojo ir gyvenamoji aplinka – G. L. augo nepilnoje šeimoje, o galiausiai prarado abu savo tėvus. Visos nuteistajam anksčiau paskirtos bausmės yra atliktos. Šiuo metu jam inkriminuotos veikos nepasižymi kokiu nors išskirtiniu pavojingumu. Paskutiniuoju metu G. L. kardinaliai pakeitė savo gyvenimą – tapo tėvu, taigi, jis augina, auklėja bei išlaiko mažametį vaiką. Laisvės atėmimo bausmė atskirtų nuteistąjį nuo šeimos, kuri šiuo metu veikia kaip apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Gynėjo nuomone, laisvės apribojimo bausmė su konkrečiais įpareigojimais yra pakankamai rimta bausmė, kurios šiuo atveju pakanka siekiamiems tikslams įgyvendinti.

6. Atsiliepime į prokurorės apeliacinį skundą nuteistasis P. T. prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6.1. Atsiliepime nuteistasis nurodo, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pilnai pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, šios veikos vykdyme jis buvo tik tarpininkas, t. y. nežinojo, kur ir kokiu tikslu jį vežė G. L., narkotinės medžiagos jam nepriklausė, be to, šių medžiagų masė yra itin maža – 2,591 g. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nors anksčiau yra teistas, tačiau tuo metu buvo nepilnametis. Šiuo metu jis vykdo individualią veiklą, be to, galvos smegenyse turi įgimtą arachnoidinę cistą, dėl ko pastoviai lankosi pas gydytojus. P. T. nuomone, byloje esanti įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra tokia pavojinga, kad už jos padarymą būtų skirtina laisvės atėmimo bausmė. Apeliaciniame skunde prašoma skirti reali laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Be to, ir prokuroras baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu prašė jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

7. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Ražanskienės apeliacinis skundas atmestinas

9. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalis).

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems P. T. ir G. L. bausmes, tinkamai vadovavosi bausmės individualizavimo principu bei atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatęs, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui, vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalimi, ir skyrė nuteistiesiems švelnesnes bausmę nei už šį nusikaltimą įstatyme numatyta bausmė. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu, skiriant bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, prašo nuteistiesiems P. T. ir G. L. skirti laisvės atėmimo bausmes, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vertina šia apimtimi.

11. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta jokių išimtinių aplinkybių BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui, vis dėlto, pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes. Šios normos taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, ypatingai akcentuojant kaltininko asmenybę, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Tai ne kartą yra pažymėjęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-24-689/2019).

12. G. L. padarė dvi nusikalstamas veikas, o P. T. – vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Byloje nustatyta po vieną G. L. ir P. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), G. L. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas bei tai, kad 2019 m. spalio 22 d. veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas), atitinkamai P. T. atsakomybę taip pat sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad abu nuteistieji praeityje teisti, bausti administracine tvarka, priklausomybės ligų įskaitoje nėra įrašyti, užsiima individualia veikla. Be to, G. L. yra vedęs, augina mažametį vaiką, nurodo, jog išlaiko šeimą.

13. Nuteistųjų G. L. ir P. T. padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinių medžiagomis, neabejotinai yra pavojingos, žalojančios visuomenę, tačiau, vertinant nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei lyginant jį su rūšiniu nusikalstamos veikos pavojingumu, įvertintu įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes – narkotinių medžiagų, kuriomis neteisėtai disponavo nuteistieji, rūšį, kiekį, kitas aplinkybes. Kanapės, kuriomis neteisėtai disponavo nuteistieji G. L. ir P. T., yra augalinės kilmės medžiagos, jos priskiriamos prie narkotinių medžiagų, kurios kelia mažesnį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, lyginat jas su tokiomis narkotinėmis medžiagomis, kaip heroinas, kokainas ir pan. Narkotinės medžiagos - kanapių, kuria neteisėtai disponavo nuteistieji, kiekis yra nedidelis. Asmenys, kurie įsigijo narkotines medžiagas iš nuteistųjų, nurodė, kad kanapes yra rūkę ir anksčiau, aktyviai ieškojo, kur jų būtų galima įsigyti. Be to, minėtos narkotinės medžiagos ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtos, todėl nebuvo sunaudotos. Įvertinus visų nuteistųjų padarytų nusikaltimų pobūdį, jų skaičių, tęstinumą, nekyla jokių abejonių, kad toks elgesys yra neteisėtas ir nusikalstamas, tačiau dėl nurodytų aplinkybių nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos nėra tiek pavojingos, kad juos reikėtų izoliuoti nuo visuomenės, paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi būti vertinamas tiek veikų pavojingumas, nukentėjusiųjų interesai, tiek ir kaltininko asmenybė, jo socialiniai ryšiai bei ieškoma šių interesų pusiausvyros.

14. Nuteistieji G. L. ir P. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai, išsamiai atskleidė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji taip pat nurodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, pakeitė savo elgesį, siekia gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Iš paminėtų aplinkybių spręstina, jog šiuo metu G. L. ir P. T.supranta savo elgesio ydingumą, jo nepateisina ir smerkia, pažada daugiau nenusikalsti. Atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos buvo padarytos 2019 m. spalio – lapkričio mėnesiais. Po minėtų nusikalstamų veikų padarymo nuteistųjų atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės: nuteistieji po nusikalstamos veikos padarymo pradėjo vykdyti individualią veiklą ir tai leidžia įžvelgti tam tikrą teigiamą korekciją ir siekį pakeisti gyvenimo būdą. Pažymėtina, kad abu nuteistieji yra pakankamai jauno amžiaus, G. L. yra vedęs, augina mažametį vaiką, nurodo, išlaikantys šeimą. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis), ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Skiriant švelnesnę bausmę, atsižvelgtina ir į P. T. sveikatos būklę.

15. Taigi, nagrinėjamu atveju galima daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistųjų asmenybės nėra tiek pavojingos, kad būtų pagrįstas laisvės atėmimo bausmės šiems asmenims skyrimas. Šiuo atveju yra nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių laisvės atėmimo bausmė pasiektų iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra neteisingas. Teisėjų kolegijos nuomone, nubaudimo tikslas, net ir sunkių nusikaltimų padarymo atveju, pasiekiamas ne vien įkalinimu. Nuteistiesiems paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kartu paskiriant bausmės tikslus padėsiančius įgyvendinti įpareigojimus, neabejotinai sukels jiems neigiamas pasekmes ir padės pasiekti nubaudimą kaip bausmės tikslą, leis atitinkamą laiko tarpą produktyviai kontroliuoti nuteistųjų elgesį laisvėje, neardant turimų socialinių ir ekonominių ryšių, mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

16. Šiuo atveju prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskreciją nustatyti nuteistajam teisingą bausmę, tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį.

17. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies („Dėl bausmių skyrimo“) turinio akivaizdu, kad P. T. bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo skiriama, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas – vietoje BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės buvo paskirta švelnesnė laisvės apribojimo bausmė, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje tai nėra nurodyta. Ši pirmosios instancijos teismo padaryta rašymo apsirikimo klaida taisytina, rezoliucinėje dalyje nurodant, kad bausmė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistajam P. T. yra skiriama, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Ražanskienės apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad bausmė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį P. T. skiriama, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Teisėjai Danutė GiačaitėJurgis KiškisArūnas Paštuolis