Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-12-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-10089-892/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-15
Bylos Nr.
e2YT-10089-892/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02877-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Pluirienė
Pareiškėjas
J. M.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“, notaras T
Kategorijos
  • 2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-10089-892/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02877-2020-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.1.; 3.2.3.2.; 3.2.4.9.3.1.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 15 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, notaras T. P. V.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja J. M. patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo A. A. mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Nurodė, kad pareiškėjos tėvai A. A. ir F. A. nuosavybės teise lygiomis dalimis valdė: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). (toliau gyvenamasis namas); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu . (duomenys neskelbtini); sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); kiemo statinį (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) F. A. pareiškėjos dukrai (savo vaikaitei) T. S. 1996 m. rugpjūčio 1 d. padovanojo ¼ gyvenamojo namo ir po ½ ūkio pastatų. Po F. A. (duomenys neskelbtini) mirties, pareiškėja paveldėjo ¼ gyvenamojo namo. Po A. A. mirties (duomenys neskelbtini), jo paveldimą turtą sudarė ½ gyvenamojo namo ir ¼ ūkio pastatų. Nors gyvenamasis namas ir ūkio pastatai yra įregistruoti viešajame registre, tačiau A. A. priklausiusios šio nekilnojamojo turto dalys - ½ gyvenamojo namo ir ¼ ūkio pastatų, taip ir nebuvo įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka. Pastarajam mirus, šių nekilnojamojo turto dalių registravimas yra įmanomas procedūrą inicijavus tik naujam savininkui. Po tėvo mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė, o faktiškai mirusiojo palikimą priėmė pareiškėja, pradėdama jį valdyti. Jokių kitų asmenų, galinčių pretenduoti į palikimą, nėra. Po tėvo mirties dėl jo palikimo dalies į notarą nieks nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tiek iki tėvo mirties, tiek po jos, pareiškėja gyvena gyvenamajame name ir naudojasi ūkio pastatais, rūpinosi jų išlaikymu.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime prašė nagrinėti pareiškimą teisės aktų nustatyta tvarka, pažymėjo, jog teismui nusprendus, kad pareiškėjos reikalavimas yra tenkintinas, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus.

3. Suinteresuotas asmuo notaras Tomas P. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu, tačiau, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-657/2013).

5. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų – mirties liudijimų, gimimo liudijimo, Gyventojų registro tarnybos pažymos, (duomenys neskelbtini) mirė A. A., kuris buvo pareiškėjos J. M. tėvas. Pareiškėjos mama F. A. mirė (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai turėjo du vaikus – pareiškėją J. M. ir sūnų G. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenimis, palikėjas testamentų sudaręs nebuvo, po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir dėl palikėjo palikimo priėmimo niekas nesikreipė. 2019 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Mickūnų seniūnijos pažymoje nurodyta, kad pagal 1991-1998 metų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Mickūnų seniūnijos ūkinę knygą Nr. 9, namų ūkio Nr. 710 ½ gyvenamojo namo ir ½ ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė iki mirties priklausė A. A.. Nuosavybės teisės į minėtą turtą palikėjas nebuvo registravęs. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčo statiniai buvo pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktiką, įrašai ūkinėse knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teises įrodymais, jie padaryti iki 1991 m. liepos 25 d. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: civ. byla Nr. 3K-3-413/2003; civ. byla Nr. 3K-3-240/2007). Taigi, bylos duomenys pakankamai patvirtina, kad palikėjas valdė nekilnojamą turtą, todėl tokią teisę paveldėjo pareiškėja, nes po palikėjo mirties gyveno minėtame name, juo rūpinosi, naudojosi ūkiniais pastatais, kitais priklausiniais ir juos išlaikė. Pareiškėjos dukra T. S. raštu nurodė, kad po senelių mirties visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), valdo kartu pareiškėja, patvirtino, kad po senelio A. A. mirties pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti jam priklausiusį turtą. Taigi, remiantis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytomis aplinkybėmis, nustatyta, kad po A. A. mirties jo dukra J. M. palikimą priėmė faktiškai jį valdydama. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po A. A. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.

6. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant pagrindo netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis bei nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo tėvo A. A. mirties J. M. priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti palikėjo turtą, tai yra savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

7. Juridinis faktas šioje byloje nustatytinas pareiškėjos J. M. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po A. A. mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270, 444 straipsniais teismas,

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjos J. M. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė