Kauno apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1581-1043/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“ ieškinį atsakovams V. M. ir R. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

10.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl atsakovams priskaičiuotų kaupiamųjų lėšų laikotarpiu 2015 m. vasario – liepos mėnesiais. Administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. direktoriaus įsakymu Nr. A-788 patvirtintais „Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais“ (toliau Administravimo nuostatai) buvo numatyta administratoriaus teisė priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo. Daugiabučio namo butų savininkams nepriėmus sprendimo nustatyta tvarka, administratorius tokį sprendimą galėjo priimti pats, kadangi jo pareiga vykdyti privalomuosius reikalavimus numatyta tiesiogiai teisės aktuose. Net ir tuo atveju, jei teismas nelaikytų 2011 m. gegužės 22 d. dienos rašto tinkamai išreikštu savininkų sprendimu raštu, atsižvelgus į butų savininkų prašymą ir siūlomus kaupiamųjų lėšų tarifus remiantis teisės aktais administratorius galėjo priimti sprendimą dėl lėšų kaupimo išlaidoms, susijusioms su būtinais ir privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nes tokie darbai turi būti atliekami ir nesant savininkų sprendimo dėl jų atlikimo. Iki 2013 m. sausio 1 d. administratorius galėjo priimti sprendimą dėl lėšų kaupimo išlaidoms, susijusioms su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. 2011 m. gegužės 22 d. butų savininkų raštu bendraturčiai prašė užplanuoti namo laiptinės elektros judesio davikliams įrengti ir remontuoti pačią laiptinę. Tai, kad laiptinės būklė neatitiko saugaus naudojimo reikalavimų, o elektros instaliacija neatitiko elektrosaugos reikalavimų, patvirtina 2017 m. gegužės 5 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr.2 2-8-145. Atsakovams išrašytos sąskaitos už 2017 m. gegužės mėn. Iš surinktų kaupiamųjų lėšų buvo apmokėti atlikti darbai, susiję su privalomaisiais statinio naudojimo reikalavimais ir 2017 m. gegužės 5 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 22-8-145 nurodytų defektų šalinimu. Teismas darė nepagrįstą išvadą, kad 2015 m. vasario – balandžio mėnesiais, taikant 0,1448 Eur tarifą, kaupiamosioms įmokoms paskaičiuotos 91,72 Eur dydžio įmokos laikomos paskaičiuotomis nepagrįstai ir ši suma išskaičiuojama iš ieškovės prašomo priteisti skolos dydžio. Be to, teismas neteisingai nustatė, kad 2015 m. vasario – balandžio mėnesiais atsakovams priskaičiuota 91,72 eurų kaupiamųjų įmokų. Iš skolų valdymo ataskaitos ir atsakovams išrašytos sąskaitos už 2015 m. balandžio mėn. matyti, kad atsakovams buvo priskaičiuotos kaupiamosios įmokos tik už 2015 m. kovo ir balandžio mėn. sumoje 61,14 Eur, o ne 91,72 Eur.

10.2. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad 2015 m. gegužės – liepos mėnesiais skaičiuojant kaupiamąjį mokestį, turėjo būti taikomas tik 0,05 Eur dydžio tarifas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 390 įsigaliojo 2015 m. balandžio 22 d. Tačiau šiame nutarime numatyta galimybė ne tik minimaliąsias kaupiamąsias įmokas, bet ir kaupiamąsias įmokas, nustatytas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šiuo atveju kaupiamųjų įmokų rinkimas administratoriaus buvo nustatytas dar 2011 m. gegužės mėnesį, t. y. iki Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo, įvertinus namo būklę ir atsižvelgiant į daugumos butų savininkų nuomonę dėl kaupiamųjų įmokų dydžio. Kaip matyti iš skolų valdymo ataskaitos, atsakovams už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. viso buvo priskaičiuota (įskaitant kaupiamąsias įmokas) 676,26 Eur, o atsakovai visą šią sumą apmokėjo periodiniais mokėjimais, atliktais iki 2015 m. lapkričio 1 d., taigi, savo konkliudentiniais veiksmais pripažino jiems skaičiuojamus mokesčius. Vertinant, kad 2015 m. gegužės – liepos mėnesiais kaupiamosios įmokos buvo skaičiuojamos pereinamuoju laikotarpiu iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 390 taikymo, pagal teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus, ir įvertinant faktą, kad sukauptos įmokos buvo panaudojamos namui išlaikyti pagal privalomuosius reikalavimus (elektros skydų ir skydinės renovacija), teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškinį dalyje dėl atsakovams priskaičiuotų kaupiamųjų išmokų.

3. Nurodė, kad ieškovė ignoruoja kaupiamojo mokesčio rinkimo tvarką ir ieškovo veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovės argumentas, kad ji galėjo rinkti kaupiamąsias lėšas 2015 m. vasario – balandžio mėnesiais ir be patalpų savininkų sprendimo, yra nepagrįstas. Toks ieškovės tvirtinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 603 Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (galiojusių nuo 2001 m. gegužės 23 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d.) 8.7 straipsniui. Rinkti kaupiamąsias lėšas be patalpų savininkų sprendimo, nežinia kokiems darbams atlikti namo administratorius neturi teisės. Ieškovė neapsisprendžia, kokiu pagrindu ji rinko kaupiamąsias lėšas, ir nepateikė jokio namo administratoriaus sprendimo dėl namo privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, kuriame atsispindėtų, kokius privalomus namo išsaugojimui darbus namo administratorius planuoja atlikti, kiek tie darbai kainuos, kada bus atliekami ir pan. Ginčo dėl kaupiamųjų lėšų rinkimo laikotarpis yra 2015 m. vasario – liepos mėnesiai, o ne 2017 metai. Vyriausybės nutarimas Nr. 831 Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 390 numato, kad tiek namo apžiūra, tiek darbų būtinumo pagrindimas, tiek darbų planavimas bei rangovo parinkimas turi būti vykdomi dalyvaujant patalpų savininkų atstovams ar pritarus patalpų savininkų daugumai. Nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė skaičiavo per dideles kaupiamąsias lėšas. Abu ieškovės argumentai dėl kaupiamųjų lėšų skaičiavimo neturi jokios teisinės reikšmės. Atsakovai niekada nesutiko su skaičiuojamais mokesčiais, ką rodo byloje esantys raštai. Pati ieškovė pripažįsta, kad atsakovų prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio. Ieškovė pateikė teismui keletą patikslintų ieškinių, į kuriuos atsakovai turėjo rašyti atsiliepimus. Komunalinių mokesčių bylos yra pakankamai sudėtingos, apimančios daugybę mokesčius reglamentuojančių teisės aktų, formulių, skaičiavimų bei skaičiavimams naudojamų duomenų, todėl teisinei pagalbai sumokėta suma yra tikrai pagrįsta. Ieškovės advokatas už itin nesudėtingo apeliacinio skundo rašymą pateikė 120,00 Eur sąskaitą, įrodydamas, kad advokato darbas imlus laikui ir pastangoms.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5. Nei apeliantė apeliaciniame skunde, nei atsakovai atsiliepime neginčija fakto, kad atsakovai privalo mokėti už bendro naudojimo objektų priežiūrą, t. y. už bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas, teritorijos priežiūrą. Ginčas, nagrinėjamu atveju, yra kilęs dėl kaupiamųjų įmokų skaičiavimo pagrįstumo. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių namo gyventojų pareigą mokėti kaupiamąsias įmokas namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti (toliau – kaupiamoji įmoka), aiškinimo ir taikymo.

- ieškovė UAB „Nemuno būstas“ yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas, veikdama pagal 2008 m. rugpjūčio 20 d. susitarimą su Kauno miesto savivaldybės administracija dėl 2003 m. rugpjūčio 20 d. Sutarties Nr. 37 pakeitimo Nr. 53-10-12, bei pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. A-1863;

- iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad V. M. ir R. M. yra butų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčiai, kurie suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, padalijus 211,14 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas – paštą, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurias atsakovai įgijo 2015 m. vasario 4 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu;

- pagal pateiktą skolų valdymo ataskaitą, ieškovė nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. atsakovams priklausančioms patalpoms išrašė PVM sąskaitas – faktūras bendrai 432,36 Eur sumai. Laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. atsakovai ieškovei sumokėjo 139,74 Eur bendrą sumą, likęs įsiskolinimas teiktas bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas nurodytu laikotarpiu sudaro 292,62 Eur.

Dėl pareigos mokėti kaupiamąsias įmokas

7. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalis butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

8. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų ir tokios išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Toks reglamentavimas reiškia, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Tuo tarpu lėšų kaupimas namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti numatytas ir kituose teisės aktuose.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrijos lėšas sudaro tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti. Pajamos, gautos naudojant butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams paskirstomos proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų daliai ir (arba) naudojamos pastatui (pastatams) atnaujinti (25 str. 2 d.).

10. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (toliau – Nuostatai) 5.4 punkte nurodyta, kad administratorius, vadovaudamasis darbų planais, rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos, kaupiamųjų įmokų namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti dydžio ir teikia juos tvirtinti patalpų savininkams susirinkime ar balsuojant raštu. Sukauptos lėšos namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti laikomos atskiroje banko sąskaitoje, atskirtoje nuo administratoriaus lėšų (redakcija galiojusi nuo 2010 m. kovo 19 d.). Nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. galiojančios šio nutarimo redakcijos 4.4. punkte nustatyta, kad vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – kaupimo tvarkos aprašas), rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti.

11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturėjo namo gyventojų sutikimo rinkti kaupiamąsias įmokas ir 2011 m. gyventojų pasirašyto pareiškimo nepripažino pakankamu įrodymu, patvirtinančiu tokį sutikimą.

12. Pažymėtina, kad Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 str., 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovės už suteiktas paslaugas – kaupiamosios lėšos, priežiūra / eksploatacija, todėl ieškovė turėjo pareiga pateikti įrodymus, kad šalis sieja tam tikri teisiniai santykiai, kaip sudaro įsiskolinimas, o atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu, privalėjo įrodyti, jog šalių teisiniai santykiai nesieja arba tai, jog už tiektas paslaugas atsiskaitė tinkamai.

13. Ieškovė reikalavimui dėl kaupiamųjų įmokų skaičiavimui pagrįsti pateikė namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojų prašymą, pateiktą ieškovei 2011 m. gegužės 23 d. Nr. 11-, iš kurio matyti, kad 35 namo gyventojai 2011 m. kreipėsi į namo administratorę (ieškovę) prašydami rinkti kaupiamąsias lėšas namo laiptinės elektros judesio davikliams įrengti, plastikiniams langams ir laiptinės remontui – šildymo sezono metu – rinkti po 0,50 ct, kitu metu – po 1,00 Lt (el. b., T.3, b.l. 13-14). Atsakovai byloje nėra pateikę jokio įrodymo, paneigiančio šio prašymo pagrįstumą ar nebuvimą, arba patvirtinantį aplinkybes, kad jie, 2015 m. vasario mėnesį įsigiję patalpas, būtų ginčijo administratorės, atsakovų teigimu, be teisinio pagrindo skaičiuojamą kaupiamąją įmoką. Vien ta aplinkybė, jog nėra namo gyventojų susirinkimo nutarimo, pritariančio šios įmokos skaičiavimui iki 2015 m. balandžio mėnesio, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl tokios įmokos nebuvo nuspręsta. Teismas, konstatuodamas, kad name yra 80 gyvenamųjų patalpų, o pareiškimą pasirašė tik 35 namo gyventojai, nesiaiškino, kiek tuo laiku buvo namo gyventojų, ar atsakovai, įsigiję patalpas 2015 m. vasario mėnesį, turėjo teisę reikšti (t. y. įgijo daugiau teisių, nei buvę patalpų savininkai) ir reiškė nesutikimą su 2011 m. namo gyventojų sutikimu mokėti nurodyto dydžio mokestį bendro naudojimo objektams eksploatuoti.

Dėl priteistinos sumos dydžio

14. Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 (toliau – Aprašas) taip pat nustatyta, kad sukauptos kaupiamosios lėšos naudojamos ilgalaikiame plane numatytiems ir nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti (14 punktas). Aprašo 11.1 punkte nustatyta, kad iki tol, kol bus parengtas ir patvirtintas ilgalaikis planas, o kartu su juo – mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas, apskaičiuojant mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį taikomas 0,05 Eur minimalus kaupiamosios įmokos tarifas už vieną kvadratinį metą per mėnesį, kai daugiabučio namo naudingasis plotas mažesnis nei 3 000 kv. m.

15. Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateikto Bendrabučio tipo gyvenamųjų namų sąrašo matyti, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendras naudingasis plotas neviršija 3 000 kv. m, todėl nuo 2015 m. balandžio 22 d. taikomas kaupiamosios įmokos tarifas už vieną kvadratinį metrą turėjo būti 0,05 Eur, kas atsakovų atžvilgiu sudarytų 10,56 Eur per mėnesį (0,05 Eur/kv.m/mėn. x 211,14 kv. m). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal pateiktą skolų valdymo ataskaitą, atsakovams laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. per mėnesį priskaičiuojamas kaupiamosios įmokos dydis buvo 10,12 Eur, kas atitiktų 202,45 kv. m plotą. Atsakovų teigimu, jiems priklausančių gyvenamųjų patalpų plotas – 181,87 kv. m. Šių aplinkybių, nuo kokio ploto administratorė skaičiavo mokesčius, pirmosios instancijos teismas netyrė.

16. Kaip matyti iš pateiktos skolų valdymo ataskaitos per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. įsiskolinimas ieškovei sudarė 292,62 Eur, kurį sudaro mokesčiai už bendro naudojimo objektų priežiūrą/eksploataciją, teritorijų ir laiptinių valymą, šilumos ūkio priežiūrą, administravimą ir kaupiamosios įmokos. Pagal pateiktą skolų valdymo ataskaitą, įsiskolinimas yra susidaręs per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. Pradiniame ieškinyje nurodytas įsiskolinimo laikotarpis nurodomas nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., patikslintame ieškinyje nurodomas įsiskolinimo laikotarpis nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. Nei iš skolų valdymo ataskaitos, nei iš pateiktų sąskaitų už suteiktas paslaugas, nėra galimybės nustatyti už kokį laikotarpį susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas. Ieškovė jokių skaičiavimų, kad minėta skola susidarė per laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., o ne laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d., ar nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. byloje nepateikė. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė.

17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje šalys savo pozicijas grindė byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (skolų valdymo ataskaita, sąskaitomis už suteiktas paslaugas). Pirmosios instancijos teismas šiuos rašytinius įrodymus įvertino ir darė teismo sprendimo išvadas, tačiau iš byloje pateiktų dokumentų nesant galimybės nustatyti už kurį laikotarpį susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas, kokią sumą prašomoje priteisti sumoje sudaro kaupiamosios įmokos, kokią mokesčiai už kitas paslaugas, koks yra atsakovams priklausantis apmokestinamas patalpų plotas, taip pat nustatyti ar atsakovai 2015 m. vasario mėnesį įgiję patalpas įgijo ir daugiau teisių ir pareigų nei turėjo ankstesni patalpų savininkai (neaiškus ieškinio pagrindas ir dalykas), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neatskleista bylos esmė, ir dėl šių procesinių teisės normų pažeidimų, kurie negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teismes galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 327 str., 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties bei reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą.

18. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.