Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio atstovui Stasiui Šilkui, atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui dėl Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimo ir 2016 m. sausio 8 d. narių visuotinio susirinkimo sprendimo dalies pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalis) ir konvencinė žmogaus teisė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 11 straipsnyje įtvirtintos dvi lygiavertės teisės – asmens teisė netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybė nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje dėl Konvencijos 11 straipsnio pažymėta, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip uždedantis asociacijoms ar organizacijoms pareigą priimti į savo gretas bet kurį asmenį, kuris to pageidauja. Ten, kur asociacijos yra suformuotos iš žmonių, kurie palaikydami konkrečias vertybes ar idealus, ketina siekti bendrų tikslų, neturėjimas jokios galimybės kontroliuoti asociacijų narystės klausimų prieštarautų šios laisvės efektyvumui (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007). Susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario – konvenciniams interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra. Teismas, vertindamas bet kokį valstybės įvykdytą konvencinių teisių suvaržymą, remiasi savo jurisprudencijoje išplėtotomis skundžiamo ribojimo pateisinimo sąlygomis – teisėtumo, būtinumo demokratinėje visuomenėje (siekiant teisėto tikslo) ir proporcingumo. Teismas yra pažymėjęs, kad nors pliuralizmas, tolerancija ir plačios pažiūros yra demokratinės visuomenės požymis ir kartais individo interesai turi būti subordinuoti grupės interesams, demokratija nereiškia, jog daugumos nuomonė visada turi pirmenybę: kiekvienu atveju nustatytina pusiausvyra, garantuojanti teisingą ir tinkamą mažumų traktavimą ir vengiant bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymint klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą bei individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę, išaiškinta, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Šias garantijas, nors ir tiesiogiai neįtvirtintas norminiuose teisės aktuose, lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą terminą iki visuotinio narių susirinkimo iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, ir kitiems nariams pasirengti nagrinėti šį klausimą ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-470/2009).

Kaip bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytojai S. R., M. S., E. Z. ir R. R., 2015 m. lapkričio 21 d., Oleskos miške, prieš (duomenys neskelbtini) būrelio narių medžioklę rikiuotės/instruktažo metu, 25 (duomenys neskelbtini) būrelio medžiojai, susirinkę į medžioklę, tarp kurių buvo ir ieškovas, buvo informuoti, apie iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gautą raštą, kuriame pateikiama informacija apie ieškovo padarytus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus, apie būrelio valdybos priimtą sprendimą taikyti M. K. visuotinio poveikio priemonę – pašalinimą iš būrelio, bei apie 2015 m. gruodžio 23 d. šaukiamą neeilinį visuotinį narių susirinkimą, kuriame bus svarstomas ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimas. Pats ieškovas patvirtino, kad apie šaukiamą visuotinį būrelio narių susirinkimą jis sužinojo medžioklės metu, be to, byloje pateikti (duomenys neskelbtini) būrelio medžioklės lapai už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. (b. l. 100, 117–131), patvirtina, kad būtent 2015 m. lapkričio 21 d. buvo vienintelė medžioklė, į kurią buvo susirinkę visi bylos metu apklausti asmenys, t. y. pats ieškovas, (duomenys neskelbtini) būrelio atstovas S. Šilkas, liudytojai S. R., M. S., E. Z. ir R. R.. Taigi, iš šių nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovui buvo tinkamai pranešta apie šaukiamą neeilinį visuotinį būrelio narių susirinkimą (prieš ne mažiau, kaip 30 dienų, kaip to reikalauja būrelio įstatų 5.3 punktas), jam buvo tinkamai ir laiku pranešta, kad susirinkimo metu bus svarstomas jo pašalinimo iš būrelio klausimas, be to, buvo pateikta informacija, dėl kokių priežasčių būrelio valdyboje buvo nutarta skirti jam visuomeninio poveikio priemonę – pašalinimą iš būrelio narių. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015 m. lapkričio 21 d. dienraštyje „Šiaulių kraštas“ buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos skelbimas, kad 2015 m. gruodžio 23 d., 18:00 val., adresu Turgaus g. 2, Joniškyje, kviečiamas MŽD (duomenys neskelbtini) būrelio neeilinis visuotinis susirinkimas, kurio darbotvarkė: 1. LR AM Šiaulių regiono apsaugos departamento informacija; 2. Kiti einamieji klausimai (b. l. 101). Visos aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko, t. y. šiek tiek daugiau nei 30 dienų, kad galėtų tinkamai pasiruošti neeiliniam visuotiniam būrelio narių susirinkimui, pateikti susijusią informaciją, pasiruošti atsikirtimus ir pan.

Į 2015 m. gruodžio 23 d. neeilinį visuotinį būrelio narių susirinkimą, į kurį atvyko ir ieškovas, nesusirinko reikiamas būrelio narių skaičius, todėl tuo pat metu buvo nuspręsta pakartotinį neeilinį visuotinį būrelio narių susirinkimą šaukti 2016 m. sausio 8 d., ir palikti tą pačią darbotvarkę. Taigi, ieškovui buvo žinoma ir apie pakartotinį neeilinį visuotinį būrelio narių susirinkimą, kurio darbotvarkėje buvo klausimas dėl jo pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) būrelio narių. Taip pat, 2015 m. gruodžio 29 d. dienraštyje „Šiaulių kraštas“ buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos skelbimas, kad 2016 m. sausio 8 d., 18:00 val., adresu Turgaus g. 2, Joniškyje, kviečiamas MŽD (duomenys neskelbtini) būrelio pakartotinis neeilinis visuotinis susirinkimas, kurio darbotvarkė: 1. LR AM Šiaulių regiono apsaugos departamento informacija; 2. Kiti einamieji klausimai (b. l. 102). Ir apie pakartotinį neeilinį visuotinį būrelio narių susirinkimą ieškovui buvo tinkamai pranešta, o kadangi susirinkimo darbotvarkė nebuvo keičiama, tai ieškovui buvo žinoma, kad 2016 m. sausio 8 d. bus svarstomas jo pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) būrelio klausimas.

Tai, kad 2016 m. sausio 8 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokole Nr. 1 nebuvo užfiksuota, kad keli (duomenys neskelbtini) būrelio nariai siūlė ieškovui skirti švelnesnes visuomeninio poveikio priemones, nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, nes tai galutinio būrelio visuotinio susirinkimo sprendimo pašalinti ieškovą iš būrelio narių nebūtų pakeitę, o toks siūlymas būtų buvęs svarstomas tuo atveju, jei į susirinkimą susirinkę būrelio nariai būtų nubalsavę prieš ieškovo pašalinimą iš (duomenys neskelbtini) būrelio.

Ieškovas teigia, kad jam buvo paskirta pati griežčiausia būrelio įstatuose nustatyta visuomeninio poveikio priemonė – pašalinimas iš būrelio, nors savo padarytus pažeidimus jis laiko tik formaliais, nesukėlusiais padarinių.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-308-874/2015, buvo nustatyta, kad 2014 m. spalio 27 d., tarp 17-18 val., Joniškio rajone, prie Blauzdžiūnų gyvenvietės, greta Latvijos Respublikos sienos, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, medžiotojas A. K. medžioklės metu, tykojant su jam priklausančiu medžiokliniu graižtviniu šautuvu, neteisėtai sumedžiojo suaugusią stirną, neturėdamas licencijos stirnai sumedžioti. Medžioklės vadovas M. K. nesilaikė Medžioklės taisyklių nustatytos tvarkos, nes, žinodamas apie neteisėtai sumedžiotą suaugusią stirną, apie tai 2014 m. spalio 15 d. nepažymėjo medžioklės lape ir nedelsiant neinformavo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento apie medžioklės metu padarytą šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą. Neteisėtai sumedžiotą suaugusią stirną medžiotojas A. K., neturėdamas licencijos stirnai sumedžioti, dorojo nušovimo vietoje, tai yra Joniškio rajone, prie Blauzdžiūnų gyvenvietės, prie Latvijos Respublikos sienos, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete. Medžioklės vadovas M. K. tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24.1, 24.2, 24.10 punktus. Už tokį pažeidimą ieškovui, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 1 dalį, buvo paskirta 57 Eur bauda (b. l. 24–29). Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24.1, 24.2. 24.10 punktus, medžioklės vadovas privalo turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą, reikiamas licencijas medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti ir Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka užpildyti medžioklės lapą ir pažymėti sumedžiotus licencijuojamus gyvūnus, organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka, nedelsiant (nesišalinant iš įvykio vietos) informuoti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus. Aukščiau minėto administracinio teisės pažeidimo bylos metu buvo nustatyta, kad ieškovas, nedalyvaudamas jo vadovaujamoje medžioklėje, nepranešdamas apie medžioklės metu neteisėtai sumedžiotą žvėrį Šiaulių reginio aplinkos apsaugos departamentui, neįrašydamas šių duomenų į medžioklės lapą, padarė aukščiau paminėtus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus.

(duomenys neskelbtini) būrelio įstatų 3.1 punkte yra įtvirtinti (duomenys neskelbtini) būrelio svarbiausia tikslai, t. y. ugdyti taurų medžiotojų ir žvejų požiūrį į gamtą, saugoti ir gausinti laukinių žvėrių, paukščių ir žuvų išteklius, rūpintis populiacijų struktūromis, produktyvumu, sąveika su aplinka, ekologine pusiausvyra, puoselėti medžioklės ir žūklės kultūrą bei tradicijas, kelti medžiotojų ir žvejų kvalifikaciją; 4.4 punktas nustato, kad nariai, kurie nesilaiko medžioklės taisyklių ir įstatų yra šalinami iš būrelio; 4.5 punkte įtvirtinto būrelio narių pareigos, kad būrelio nariai privalo laikytis šių įstatų, aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų, puoselėti Lietuvos gamtą ir jos fauną (b. l. 34–39).

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo padarytus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus, į svarbiausius (duomenys neskelbtini) būrelio tikslus bei į būrelio narių pareigas, daro išvadą, kad ieškovui paskirta visuomeninio poveikio priemonė – pašalinimas iš būrelio narių, yra teisėta, sąžininga ir proporcinga jo padarytiems pažeidimams, ieškovo veikla ir jo padaryti pažeidimai prieštarauja (duomenys neskelbtini) būrelio svarbiausiems tikslams. Jei ieškovas būtų tinkamai įgyvendinęs Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatytas pareigas, galimai būtų išvengta neteisėto žvėries sumedžiojimo, nebūtų padaryta žala laukinei gyvūnijai.

Konstatavus, kad neeilinio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė ieškovui buvo žinoma ir byloje nesant nustatytų (duomenys neskelbtini) būrelio įstatuose reglamentuojamos pašalinimo tvarkos pažeidimų, teismas konstatuoja, kad nepadaryta tokių procedūrinio pobūdžio pažeidimų, kurie galėjo sukliudyti ieškovui pasinaudoti savo teisėmis – tinkamai pasirengti svarstymui, pateikti susijusią informaciją, atsikirtimus ir pan. Minėta, kad asmens teisė būti asociacijos nariu ir asociacijos teisė kontroliuoti narystės klausimus yra lygiavertės. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pašalinus ieškovą iš būrelio narių, buvo pažeista šių teisių pusiausvyra. Atsakovas buvo nusistatęs tam tikras veiklos taisykles, narių teises ir pareigas, tarp jų – pareigą laikytis aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų, įstatų (įstatų 4.5.1, 4.5.3 punktai). Byloje nustatyta, kad neeiliniame pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime ieškovo veiksmus svarstė 28 būrelio nariai, iš kurių 14 balsavo už ieškovo pašalinimą iš būrelio (2016 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini) būrelio slapto balsavimo protokolas Nr. 1, b. l. 103). Taigi dauguma susirinkime dalyvavusių būrelio narių tokiu būdu įgyvendino asociacijos narystės kontrolės teisę, išreikšdami nepasitikėjimą ieškovu, siekiant būrelio nusistatytų tikslų ir vykdant iškeltus uždavinius (įstatų 3.1 ir 3.2 punktai).

Taigi, teismas įvertinęs visus bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad priimant sprendimą pašalinti ieškovą iš (duomenys neskelbtini) būrelio narių, nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų, o jam paskirta visuomeninio poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytiems pažeidimams, todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas.

Dėl ieškinio senaties termino

Kasacinio teismo praktika dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo yra pakankamai gausi ir nuosekliai išplėtota. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2010). Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais (CK 2.82 straipsnio 4 dalis) yra taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas 2016 m. sausio 8 d. dalyvavo pakartotiniame neeiliniame visuotiniame būrelio narių susirinkime, sulaukė balsavimo dėl jo pašalinimo iš būrelio narių rezultatų, vadinasi, jis žinojo apie susirinkimo sprendimą nuo pat jo priėmimo momento, jam taip pat buvo žinomas ir būrelio valdybos nutarimas dėl jo atžvilgiu taikytinos visuomeninio poveikio priemonės – pašalinimo iš būrelio narių. Ieškovui buvo suteikta galimybė pasisakyti, atsakyti į kitų būrelio narių užduodamus klausimus, balsuota buvo ieškovui matant, be to, kaip jau buvo minėta aukščiau, ieškovas sulaukė balsavimo rezultatų ir tik tada pasišalino iš susirinkimo. Ieškovas ieškinį pareiškė tik 2017 m. kovo 1 d., t. y. žymiai praleidęs sutrumpintą ieškinio senaties terminą, kuris pasibaigė 2016 m. balandžio 8 d. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jam atsakovo atstovas nepateikė 2016 m. sausio 8 d. pakartotinio neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokolo, 2015 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolo, nestabdo ir nenutraukia ieškinio senaties termino. Ieškovo nurodoma aplinkybė – dokumentų negavimas nebuvo kliūtis kreiptis į teismą, juo labiau, kad ieškovas 2017 m. kovo 1 d. į teismą kreipėsi būtent neturėdamas šių dokumentų, todėl dokumentų negavimas nėra svarbi priežastis praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti.

Taip pat ieškovas nurodo, kad ieškinio senaties terminą jis praleido dėl kaltų advokato P. L., su kuriuo 2016 m. kovo 16 d., sudarė atstovavimo sutartį, veiksmų, nes minėtas advokatas vis teigė, kad ieškinys pateiktas teismui, byla vyksta, ieškovo dalyvavimas byloje neprivalomas, o kaip pasirodė vėliau, visa tai buvo netiesa, minėtas advokatas neatsiliepinėjo į ieškovo telefoninius skambučius ir pan. Tačiau teismas, įvertinęs ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl senaties termino praleidimo dėl advokato P. L. kaltės, daro išvadą, kad pats ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus, nesiėmė visų priemonių, savo galimai pažeistoms teisės ir teisėtiems interesams apginti, dėl ko buvo praleistas ieškinio senaties terminas, o ieškovo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, todėl ir dėl praleisto ieškinio senaties termino ieškovo ieškinys yra atmestinas. Be to, ieškovas savo patikslintame ieškinyje nesuformavo aiškaus reikalavimo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis). Atsakovo (duomenys neskelbtini) būrelio atstovė pateikė prašymą ir tai patvirtinančius dokumentus priteisti 968 Eur išlaidas advokato pagalbai, kurias sudaro atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį parengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas teismo posėdžiuose (b. l. 134–137). Atsakovo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl prašymas dėl išlaidų priteisimo tenkintinas visiškai.

Tokiu būdu, ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui – 968 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a. s. LT20 7044 0600 0435 8045, AB SEB banke, 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.