Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgijęs (duomenys neskelbtini), šeimos nesukūręs, dirbantis MB „A.“ (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 2 d. 6 p. numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. U. elgdamasis itin žiauriai nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

2025-02-19 apie 20 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,69 prom. girtumo laipsnis), užpylęs degųjį skystį ant A. R. dešinės kojos, tyčia ją padegė, tuo sukėlė nukentėjusiajam A. R. dideles fizines kančias bei skausmą ir padarė dešinės blauzdos tolimosios dalies IIA laipsnio nudegimą, vertinamą nesunkiu sveiktos sutrikdymu.

Tokiais savo veiksmais T. U. įvykdė BK 138 str. 2 d. 6 p. numatytą nusikaltimą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. U. pripažino kaltė visiškai ir paaiškino, kad jam pareikštuose kaltinimuose faktinės aplinkybės nurodytos teisingai. Pažymėjo, kad 2025-02-19 apie 20 val. jis su A. R. ir S. K. buvo pas A. R., name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vartojo alkoholį. Nukentėjusysis pakankamai išgėrė ir nuėjęs į kambarį atsigulė į lovą. Kūrenamas pečius buvo užgesęs, todėl paėmė degaus skysčio užpylė gulinčiam A. ant kojos ir padegė. Po to paėmė antklodę ir bandė užgesinti liepsną. J. atbėgo su bakeliu vandens ir užpylė A. ant kojos. Nežino, kodėl taip pasielgė, būdamas blaivas taip nebūtų pasielgęs. Nebuvo jokio pykčio su nukentėjusiuoju, nemanė, kad bus tokia didelė ugnis ir nukentėjusiajam bus sukeltas toks didelis nudegimas, galvojo, kad sužalojimai bus mažesni. Taip pat paaiškino, kad turi priklausomybę alkoholiui, sutinka ir nori gydytis. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau negali iš karto atlyginti, tam reikia 4–5 mėnesių; uždirba iki 1 500 Eur per mėnesį. Dėl savo elgesio labai gailisi.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. R. apklaustas dėl civilinio ieškinio parodė, kad ieškinį palaiko. Paaiškino, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes turėjo rūpintis gydymu, dėl patirtų sužalojimų nemiega naktimis, nes labai skauda koją, vartoja vaistus nuo skausmo, sunku vaikščioti. Gydytojai liepė mažiau judėti, o gulėti lovoje arba sėdėti, nes nuo vaikščiojimo ant kojos atsiveria žaizdos. Vaikščiojo ramentų pagalbą, dabar stengiasi judėti be jų, po kelių dienų dėl kojos sužalojimų vėl turės gultis į ligoninę, jau antrą kartą. Iš karto po padegimo dėl girtumo skausmą jautė mažesnį, vėliau ligoninėje nuo skausmo vartojo vaistus. Kiek tęsis gydymas pasakyti negali.

Kadangi kaltinamasis T. U. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, kuriais nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu prokuroras sutiko prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat pačios veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

2025-02-20 ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamuoju T. U. teikti parodymai, kad dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta iš dalies. Narkologinėje įskaitoje neįrašytas, psichiatrinėje įskaitoje taip pat neįrašytas, galvos traumų neturėjo. Dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta iš dalies, prisipažįsta kad jis padegė A. R. koją, tačiau neprisipažįsta, kad tai buvo padaryta tyčia, kaip nurodyta įtarime. Nori paaiškinti, kad 2025-02-19 apie 20 val. jis kartu su savo draugais – A. R. ir S. K. buvo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, šį namą A. nuomojasi. Minėtu adresu jie tiesiog sėdėjo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Jis su S. sėdėjo viename kambaryje ir vartojo alkoholinius gėrimus, o kitame kambaryje ant lovos gulėjo A. Tame kambaryje kur sėdėjo jis su S., yra pečius, jam pasidarė šalta ir jis sugalvojo pakurti pečių. Žinojo, kad A. visada užkuria pečių su degiu skysčiu ir žinojo, kur A. laiko jį, tad nuėjo pasiimti skysčio į tą kambarį, kur gulėjo A. Su savo kaire ranka paėmė buteliuką su degiu skysčių, o dešinėje rankoje laikė žiebtuvėlį ir vis žaidė su juo. Tuomet priėjo prie lovos, kur gulėjo A. ir paprašė jo cigaretės. Tuo metu, matyt, buteliukas su degiu skysčiu nebuvo pilnai užsuktas ir pagal jį skystis lašėjo ant A. kojų, ir kadangi jis vis žaidė su žiebtuvėliu, staiga pamatė, kad užsidegė A. koja. Jis greitai paėmė „kaldrą“, užgesino tą liepsną ir išėjo į kitą kambarį, kur sėdėjo S. A. ramiai į viską sureagavo, niekuo nesiskundė ir liko toliau gulėti lovoje. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir GMP, ir jį išvežė į areštinę. Labai gailisi, kad taip įvyko ir tikrai nepadarė to tyčia, nenorėjo sužaloti draugo. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neturi. (b. l. 142).

2025-03-19 ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamuoju T. U. teikti parodymai, kad kaltę prisipažįsta iš dalies. Prisimena savo anksčiau duotus parodymus, lieka prie jų. Prisipažįsta, kad uždegė A. koją, tačiau tai padarė netyčia. Lietuvių kalbą supranta, moka rašyti ir skaityti lietuvių kalba. Nori papasakoti, kad, 2025-02-19 buvo pas A. namie, adresu (duomenys neskelbtini), jie kartu gėrė. Su jais buvo ir S. Jie visi bendrai išgėrė gal du litrus degtinės ir gal 3-4 litrus alaus. Prisimena, kad alkoholio namie dar buvo, jie jo viso neišgėrė. Kažkuriuo metu norėjo užsikurti pečių ir nuėjo į miegamąjį, kur gulėjo A., norėdamas paimti degųjį skystį. Tuo metu virtuvėje buvo S. Paėmė skystį, šiuo metu neprisimena, ar jis buvo atsuktas, ar išvis be dangtelio. Jis paprašė A. cigaretės, jis jam ją davė, tačiau jis gulėjo ant lovos, tad jis atsitūpė prie jo, norėdamas paimti cigaretę, ir jo veido pozicija buvo prie jo kojų. Jis nežino kokiu būdu, kada, tačiau degusis skysti išsipylė ant A. kojų. Nežino, ar jis išsipylė jam besilenkiant, ar tik atėjus prie A. Jam pasilenkus prie A. paimti cigaretę, rankoje turėjo žiebtuvėlį, su juo degė cigaretę ir jam ją bedegant pamatė, kad užsidegė A. kelnės (jis gulėjo be „kaldros“, tiesiog su kelnėmis). Jis iš karto paėmė „kaldrą“ ir su ja pradėjo gesinti jo koją. Neprisimena ar A. tuo metu kalbėjo telefonu. Cigaretę, kurią užsidegė, begesinant ugnį, turėjo burnoje ir ją po to surūkė. Prisimena, kad A. kelnės degė iki minutės. Jis užgesino ugnį apvyniojęs A. koją „kaldra“, kodėl ji neapdegė, jis nežino. Užgesinęs nuėjo į virtuvę toliau gerti, kai grįžo į virtuvę, S. virtuvėje nebuvo. A. nesakė išvis nieko, nesakė net kad jam skauda. Jis nekvietė A. greitosios pagalbos, nes jis net nesakė jam, kad jam skauda, galvojo, kad apdegė tik jo kelnės. Po kažkiek laiko (nežino po kiek) į namus atvyko policija, greitoji, A. draugė J. Nežino, kas atvyko pirmas, neprisimena. Nori paminėti, kad įvykio metu buvo neblaivus, tačiau įvykį prisimena gana aiškiai. Apskritai jie su A. sutaria gerai, jis po įvykio jo atsiprašė, paaiškino jam, kad tai įvyko netyčia. Jis apskritai dažnai būna pas A., dažnai ten vartoja alkoholinius gėrimus, pažiūri filmą ar pažaidžia kortomis. Prieš A. fizinio smurto naudojęs nėra. Pajamas jis gauna oficialiai dirbdamas (duomenys neskelbtini) įmonėje ,,A.“, iš A. pinigų neprašo. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 150–151).

2025-03-21 A. R. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2025-02-19 apie 20 val. jo name, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), T. U. degiu skysčiu apipylė jo dešinę koją ir su žiebtuvėliu padegė (b. l. 11).

2025-02-19 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytoju A. R. teikti parodymai, kad jis jau maždaug (duomenys neskelbtini) metus gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kartu su savo draugu S., šis namas yra kaip ir išregistruotas, tačiau ankščiau jo adresas buvo (duomenys neskelbtini), šio namo savininkas, kurio duomenų dabar pasakyti negali leido jam čia gyventi, kad prižiūrėtų namą. Name, kuriame jis gyvena nėra elektros, šildosi kūrendami krosnį malkomis, krosnį užkuria degiu skysčiu įsigytu prekybos centre, kurio namuose visada yra. 2024 metų gruodžio mėnesio pabaigoje ar tai 2025 metų sausio pačioje pradžioje pas jį į namus atvažiavo neblaivus jo buvęs draugas, dabar jau tiesiog pažįstamas T. U., kuris paprašė, kad leistų jam pernakvoti vieną naktį pas save namuose, nes jis susipyko su drauge, leido jam, tačiau jis pasiliko jo namuose iki pat dabar, 2025-02-19. Nuo to laiko kai jis atvyko pas jį jis kiekvieną dieną vartoja alkoholį, dažnai jo prašo, kad duotų jam pinigų ant alaus, kartais duoda, bet ne visada. 2025-02-19 nežino kelintą tiksliai valandą gal apie 15 val. jis namo parsinešė sau gal 2 ar 3 skardines alaus, buvo savo kambaryje, gulėjo lovoje, gurkšnojo alų po truputį, T. turėjo sau degtinės, todėl kitame kambaryje gėrė degtinę. Maždaug apie 19.30 val. jam gulint lovoje pas jį į kambarį atėjo T., jis nuklojo nuo jo antklodę ir ant jo kojų užpylė degaus skysčio, kurį naudoja krosniai užkurti, užpylęs skysčio, nepastebėjo su kuo, bet iškart T. degų skystį esantį ant jo kojų uždegė ir rusiškai pasakė „ar gerai kūrenasi pečius?“. Pamatęs, kad dega jo dešinė koja ties blauzda jis pradėjo su antklode gesinti ugnį, o T. tiesiog stovėjo šalia jo lovos ir žiūrėjo kaip dega jo koja, ar jis tuo metu ką nors sakė jis neprisimena, nes buvo šoke. Neprisimena kuriuo metu, bet maždaug iškart jis rėkdamas paskambino savo draugei J. K. ir liepė kviesti greitąją, nes dega, J. iškvietė policiją ir greitąją, beveik iš karto pas jį atėjo J., nes buvo netoliese. J. atėjus T. nuėjo į virtuvę ir prie jo nelindo. Galimai dėl streso jis sunkiai prisimena įvykio aplinkybes. Atvykę pas jį namo greitosios medicinos pagalbos medikai sutvarstė jo apdegusią dešinę koją ties blauzda ir išvežė jį į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jam suteikė pirmąją pagalbą, nudegimus patepė vaistais, nuėmė apdegusią odą ir sutvarstė. Gydytojai jam nurodė kiekvieną dieną vykti pas savo šeimos gydytoją nudegimų pertvarstymams. Prie surinktos medžiagos savanoriškai pateikia ambulatorinio apsilankymo aprašymą iš gydymo įstaigos. Dėl kokių priežasčių T. jį padegė, jis nežino, nes jokio konflikto tarp jų nebuvo, tačiau jis dažnai būdamas neblaivus konfliktuoja, taip pat dideli konfliktai būna tuomet, kai baigiasi alkoholis ir jo norisi daugiau. Jis taip pat turi problemų su alkoholio vartojimu, kasdien išgeria po 2–3, gal 4 skardines alaus, o ankščiau labai daug vartodavo alkoholio, tačiau į konfliktus nesivelia. Tai, kad T. jį sužalojo jam sukėlė daug skausmo, jis negali normaliai vaikščioti, šlubuoja, kasdien turės lankytis gydymo įstaigoje, kad jam pertvarstytų nudegimus. Taip pat nori paminėti, kad tik šiandien grįžo iš gydymo įstaigos kurioje jam buvo atlikta akies (duomenys neskelbtini) operacija, o rytoj turi vykti į kitos akies (duomenys neskelbtini) operaciją, tačiau nežino ar galės būti operuojamas dėl patirtų nudegimų. Šiuo metu jis nedirbantis, tačiau planavo vykti registruotis į užimtumo tarnybą. Dėl tokių savo pažįstamo T. veiksmų turi pretenzijų ir bijo, kad tai nepasikartotų, nes įtaria, kad T. arba pavartojo per daug alkoholio, arba jam buvo jo per mažai ir dėl to jam kažkas pasivaideno ir jis jį padegė. Šiuo metu daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali, prastai jaučiasi ir nori eiti ilsėtis, kaip ir minėjo dėl patirto šoko daug ko neprisimena, šiuo metu taip pat yra pavartojęs alkoholio, išgėrė šią dieną 4 skardines 4,5 % stiprumo alaus (b. l. 61–62).

2025-02-19 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. K. parodė, kad 2025-02-19 buvo nuėjusi pas savo draugą S., kurio pavardės neprisimena ir tikslaus adreso S. pasakyti negali, nes neprisimena, kad iš jo namų paimtų nešiojamąjį pakrovėją ir grįždama pas draugą A. R., kuris gyvena adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) ir šalia A. namo apie 19.32 val., kalbėjo su juo telefonu A., ir jai bekalbant su A., jis pradėjo garsiai rėkti, kad jam skauda, ir tada ji greitai nubėgo į namus, tada virtuvėje matė stovintį S., tačiau jam nieko nesakė ir miegamojo kambaryje pamatė, kad A. dešinė koja dega ir šalia A. stovėjo buvęs draugas T. U., kuris jai įėjus pradėjo sakyti „A., kodėl tu padegei sau koja?“ Ji iškart nubėgo į virtuvę ir iš lentynos paėmė plastikinį butelį, kuriame buvo vanduo, ir pradėjo pilti ant kojos, kad užgestų ugnis. Ir jai bepilant vandenį, prie jos priėjo name buvęs pažįstamas vyras T. U., kuris ją nustūmė ir pasakė, cituoja: „Ką tu suka darai?“ ir ji jam atsakė, kad jis atstotų nuo jos ir prie jos nelystu, tačiau nesuprato kaip viskas įvyko, tik po to pamatė, kad miegamojo kambaryje po kėde stovi atidarytas plastikinis butelis degaus skysčio, tačiau koks pavadinimas pasakyti negali. Tada paėmė telefoną ir išėjo į lauką, ir paskambino greituoju pagalbos telefonu 112, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Tada grįžo į vidų ir prisėdo prie draugo A., ir jam tyliai pasakė, kad iškvietė greitąja medicinos pagalbą ir policiją, nes nenorėjo garsiai kalbėti, kad neišgirstų kitame kambaryje sėdintis T. Tada nuėjo prie T. ir jis jai nieko nesakęs su savo dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė į jos dešinį žandą, po smūgio T. nieko nesakė ir nuėjo prie draugo A., ir jam pasakė, kad jis ant žaizdos užsidėtų šlapią paklodę, kad A. būtų lengviau ir laukė atvykstančios policijos. Atvykus policijos pareigūnams, jiems paaiškino visą situaciją, kad T. paėmęs degų skystį užpylė jos draugui A. ant dešinės kojos, ir jį uždegė. Dar nori pasakyti, kad T. pas draugą A. gyvena nuo Sausio 4 dienos ir namuose mėgsta vartoti alkoholinius gėrimus, ir prisigėręs, dažnai konfliktuoja, ir būna piktybinis. Taip pat nori pasakyti, kad T. jokių pretenzijų neturi dėl to, kad jis jai trenkė į veidą (b. l. 49–50).

2025-03-19 liudytojo S. K. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jie gyvena su A. dviese. T. pas juos dažnai būna taip pat. 2025 m. vasario 19 d. buvo namie su A. ir T., vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų ir degtinę, kiek išgėrė nežino. Tarp jų nebuvo jokių konfliktų, T. su A. nesipyko taip pat. Kažkuriuo metu (valandos neprisimena), jiems begeriant, užsimanė į tualetą, tad nusprendė išeiti į lauką. T. tuo metu buvo virtuvėje, o A. miegamajame ant lovos. Jis išėjo į lauką ir būnant lauke išgirdo namie belojantį šunį. Turi problemų su kojomis, lėtai vaikščioja, tad pradėjo po truputį eiti atgal iki namų. Atėjo namo ir į namus įeidinėjo policijos pareigūnai, jie prašė jo uždaryti šunį. Jis uždarė šunį į kambarį ir visą laiką buvo prie kambario, žiūrėjo, kad šuo nepabėgtų, Nematė, kaip įvyko padegimas, nežino apskirtai jokių aplinkybių apie įvykį. Kol buvo lauke, negirdėjo iš namų sklindančio triukšmo, negirdėjo, kad kažkas pyktųsi ar rėktų. Nemano, kad T. galėjo specialiai padegti A. koją, nes tarp jų nebuvo visiškai jokių konfliktų tuo metu. Apskritai tarp jų visų būna buitinių konfliktų, tačiau prie jo T. prieš A. nėra naudojęs fizinio smurto. Po įvykio, kai A. grįžo iš ligoninės (tą pačią dieną), jis jam pasakojo, kad T. tiesiog paprašė jo cigaretės ir ją bedegant užsidegė A. koja. A. jam nesakė, kad T. tą padarė tyčia, jis sakė tiesiog, kad T. galėjo pažiūrėti prieš imdamas degų skystį ar jis užsuktas (b. l. 55–56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 686/2025(01), kurioje nurodyta, kad: 1. A. R. nustatytas dešinės blauzdos tolimosios d., IIA laipsnio nudegimas. Sužalojimas padarytas lokaliu aukštos temperatūros poveikiu ar atvira liepsna, iki suteikiant medicininę pagalbą 2025-02-19. 2. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų padarymo metu jaučiamas fizinis skausmas. 3. Labiausiai tikėtina, kad nustatytas sužalojimas padarytas vienmomentiškai lokaliu aukštos temperatūros poveikiu ar atvira liepsna. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 4. Sužalojimas padarytas lokaliu aukštos temperatūros poveikiu ar atvira liepsna (b. l. 82–83).???

2025-02-20 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2025-02-19 apie 20.13 val. dirbant Vilniaus mieste kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos (toliau aps. VPK RV) 6-ojo skyriaus tyrėju R. L. iš Vilniaus aps. VPK operatyvaus valdymo skyriaus (toliau OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad reikia vykti adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), kur pranešėjos pažįstamas apipylė kaimyno (duomenys neskelbtini) amžiaus kojas žibalu ir padegė. Kojas užgesino, yra nudegimų. Apie įvykį pranešė Vilniaus GMP operatorė, informaciją gavo iš vietoje esančios nukentėjusio draugės. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja J. K., (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad pažįstamas T. (kaip vėliau nustatyta T. U.) apipylė jos vaikinui A. R., gim. (duomenys neskelbtini), kojas degiu skysčiu ir jas padegė. Užėjus į namą kambaryje ant lovos gulėjo A. R., kurio dešinė koja ties blauzda buvo akivaizdžiai apdegusi, vyriškis buvo kiek susijaudinęs, paaiškino, kad jo pažįstamas, kuris svečiuojasi jo namuose, be jokios priežasties A. R. gulint lovoje, apipylė jo kojas degiu skysčiu ir padegė, įvykio metu apdegė A. R. dešinė koja ties blauzda. Į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri A. R. iškart išgabeno į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Įvykio vietoje akivaizdžiai neblaiviam T. U. nustatytas 2,69 prom. girtumas. Po kurio laiko A. R. grįžus iš gydymo įstaigos, jam buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas, tačiau asmuo bendravo adekvačiai, papasakojo įvykio aplinkybes. Įvykio vietoje taip pat buvo A. R. draugas, gyvenantis kartu S. K., kuris paaiškino, kad įvykio nematė, nes tuo metu buvo išėjęs į kiemą (b. l. 24).

2025-02-19 - 2025-02-20 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas yra vieno aukšto mūrinis gyvenamasis namas, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Link namo patenkame pro neasfaltuotą kelią, kuris yra šalia (duomenys neskelbtini) gatvės. Gyvenamasis namas yra mūrinis į, kurį patenkame nuo vidinio kiemo pusės pro medines rudos spalvos duris. Užėjus į vidų patenkame į koridorių, kurio kairėje matome baltos spalvos medines duris ant, kurių yra užklijuotas lipdukas su žodžiais „Praėjimo nėra“. Užėjus pro baltas duris patenkame į gyvenamojo namo svetainę/virtuvę, kurios kairėje matome prie sienos sustatytas lentynas, kuriose yra sudėti įvairūs daiktai. Paėjus toliau į svetainę kambario viduryje matome pastatytą medinį stalą ant, kurio matome padėtus įvairius daiktus šalia stalo matome sustatytą iš trijų dalių sofą ant, kurios matome baltos spalvos plastikinį butelį šalia jo matome tualetinį popierių. Už sofos prie sienos matome padėta lovą ant, kurios yra padėta patalinė. Lovos dešinėje prie sienos matome padėtą medinę spintelę ant, kurios yra padėti metaliniai termosai ir, kiti įvairūs daiktai. Virš spintelės matome pritvirtintą medinę spintelę. Šalia stalo prie sienos matome padėtas tris medžiaginiais kėdes. Kambario dešinėje matome krosnį šalia, kurios yra sudėti medžio pagaliai. Ant krosnies matome padėtus du metalinius puodus, krosnis yra atidaryta ir šalia jos ant žemės matome padėtus mėlynos spalvos džinsus, kurių dešinės kojos apačia yra apdegusi, džinsai buvo paimti ir supakuoti į voką Nr. 1. Šalia džinsų matome patekimą į miegamąjį kambarį, kurio kairėje matome prie sienos padėta lovą ant, kurios yra paklota patalinė. Šalia lovos matome medžiaginį fotelį ant, kurio yra padėti įvairūs spalvoti drabužiai. Kambario viduryje prie lango matome juodos spalvos medžiaginę kėdę po, kuria ant žemės yra padėtas juodos spalvos plastikinis butelis pavadinimu „Boker“, kurio viduje yra degus skystis butelis buvo paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 2. Miegamojo kambario dešinėje matome juodos spalvos spintelę ant, kurios matome uždegtą žvakę ir padėta mėlyną skardinę pavadinimu „Kalnapilio alus“, šalia spintelės ant žemės matome padėtą mėlynos spalvos žiebtuvėlis pavadinimu „Pako“, kuris buvo paimtas su supakuotas į voką Nr. 3. Šalia spintelės matome lovą ant, kurios yra paklota patalinė ir ant jos, matome padėta kaldrą, kuri yra apvilktą baltos spalvos paklodę ant, kurios matome rudos ir mėlynos spalvos dėmės, paklodė buvo paimta ir supakuota į maišą Nr. 4. Daugiau įvykiui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nebuvo rasta ar paimta. Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 26–27).?

2025-02-19 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2025-02-19 apie 20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio T. U., gim. (duomenys neskelbtini), degiu skysčiu apipylė A. R., gim. (duomenys neskelbtini), dešinę koją ties blauzda ir su nenustatyta priemone ją padegė, po ko A. R. dėl patirto nudegimo blauzdos srityje su greitosios medicinos pagalbos brigada buvo išgabentas į (duomenys neskelbtini) ligoninę (b. l. 1).

2025-03-17 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas garso įrašas pavadinimu ,,BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2025-02-19 20_08_45)“. Įrašo trukmė - 1 min. 26 sek.

BPC darbuotojas: 112.

Pranešėja: Greitoji pagalba, labas vakaras. Reikalinga policija Vilniaus mieste.

Pranešėja: (duomenys neskelbtini).

Pranešėja: Ten paskambino moteris ir sakė, kad jos draugui, (duomenys neskelbtini) metų vyrui, kažkoks tai neblaivus ar tai kaimynas, ar pažįstamas apdegino koją. Užpylė ant kojos ten žibalo, ar kažkokio degaus skysčio ir uždegė. Dabar koja yra apdeginta, užgesinta, bet prašo ir policijos, kadangi vyras yra agresyvus, sako aš bijau ir eiti į tą namą.

BPC darbuotojas: Tai tenais tas nukentėjęs yra kartu su tuo, kuris ir padegė?

Pranešėja: Nu jisai sakė šalia kažkur to namo.

BPC darbuotojas: Viskas šalia, aha.

Pranešėja: Taip ir jinai ten išėjus iš to namo...

Pranešėja: Tai ką tik, dabar turbūt viskas įvyko, aš pasakiau, kad ten...

Pranešėja: Nu va dabar, ką tik priėmiau, tai išvyksta greitoji.

Pranešėja: Dar matau tik tai perduoda...

BPC darbuotojas: Aha, supratau, tuoj aš pasižiūrėsiu, (duomenys neskelbtini), čia nuosavas namas bus?

Pranešėja: Nu sakė namas, taip.

Pranešėja: Nieko, aš galiu tiktai telefoną pasakyti.

BPC darbuotojas: Taip, pasakykit.

Pranešėja: Tos moters, kuri kvietė, tai (duomenys neskelbtini).

BPC darbuotojas: Taip.

Pranešėja: (duomenys neskelbtini).

BPC darbuotojas: Taip.

Pranešėja: (duomenys neskelbtini).

BPC darbuotojas: Taip.

BPC darbuotojas: (duomenys neskelbtini). Gerai, informuoju pareigūnus.

Pranešėja: Gerai, ačiū.

BPC darbuotojas: Viso (b. l. 89–90).

2025-03-17 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20250219-201753UTC+0200.mp4“. Vaizdo įrašas daromas iš policijos pareigūno kūno kameros. Vaizdo įrašo trukmė - 30 min. Matoma, kaip policijos pareigūnai išlipę iš tarnybinio automobilio kalba su moterimi, moteris kalba labai neaiškiai, nerišliai, girdisi, kaip ji sako žodžius ,,girtas, paėmė, uždegė“. Policijos pareigūnai nueina į namą, jame tamsu. Policijos pareigūnė prieina prie lovos, ant kurios guli vyras (vyras Nr. 1, jis yra be kelnių, ant akies baltos spalvos raištis, vilki tamsios spalvos megztinį) ir paklausia, kas čia uždegė. Moteris, stovinti prie vyro, atsako ,,va, šitas va“, tačiau nesimato, kur moteris rodo. Policijos pareigūnas su žibintuvėliu pašviečia į šalia esantį kambarį, jame prie stalo sėdi vyras (vyras Nr. 2), jis rūko, kažką kalba, tačiau jo žodžių nesigirdi. Policijos pareigūnas paklausia moters, kas buvo, moteris paima kažką nuo žemės į ranką, o pareigūnas atsako ,,nu su degiu skysčiu, aš suprantu“. Policijos pareigūnas paklausia vyro Nr. 1, gulinčio ant lovos, ar jis tiesiog užpylė ant jo skystį ir uždegė, vyras Nr. 1 atsako, kad taip ir priduria, kad kai vyras būna girtas, daro nesąmones. Vyras Nr. 1 pasako, kad jį uždegė todėl, kad vyrui, jį apipylusiam degiu skysčiu neužteko alkoholio. Pareigūnui paklausus, kas vyrui Nr. 1 ir moteriai yra tas vyras (vyras Nr. 2), jie atsako, kad jis tiesiog čia gyvena, yra pažįstamas. Į namus įeina medikai, apžiūri nukentėjusįjį. Policijos pareigūnas įeina į kambarį, kuriame prie stalo sėdi vyras Nr. 2 ir kalbasi:

Policijos pareigūnas: tai kas, gert neužteko, kad čia durniuojat?

Vyras: užteko, viskas gerai.

Vyras: Neužpyliau, degino pečiuką, ir tas, nu, kur šašlam kept...

Policijos pareigūnas: Taigi taip iš oro ant kojos neužsipils. Pats supranti, kad nelogiškai skamba.

Vyras: (neaiškiai) aš jį paleidau, aš esu čia, irgi logiška, ane?

Policijos pareigūnas: Tai koks skirtumas, vis tiek žino jie tave. tai tu čia gyveni kartu su jais?

Vyras: Ne.

Vyras: Ne.

Vyras: (duomenys neskelbtini) (nesigirdi).

Po to policijos pareigūnas pašviečia į šalia esantį pečių ir toliau kalbasi su vyru:

Policijos pareigūnas: Tai jis kur pylė. čionai pylė? taigi čia net neprilaistyta, ką tu čia meluoji? Kaip jis pylė, jeigu nepripilstyta niekur?

Vyras: Pasidarykit analizę, ką žinau...

Policijos pareigūnas: Man nereik analizių, aš pats matau, nu. Net lašiuko ant žemės nėra, nu, tai kaip jis tada pylė, jeigu sugebėjo pats apsipilt?

Policijos pareigūnas nuvedą vyrą Nr. 2 į tarnybinį automobilį. Einant policijos pareigūnas paklausia vyro Nr. 2, ar jis pylė, ar ne. Vyras Nr. 2 atsako: ,,nepyliau (nesigirdi, ką sako toliau)“.

Matoma, kaip medikai su nukentėjusiuoju išeina, o moteris pareigūnams pasakoja, kad ji įvykio metu telefonu kalbėjo su vyru (vyru Nr. 1), vardu A.: ,,aš su juo kalbėjau, karočia, ir pradėjo jis rėkti, aš taip prie namų, atbėgu, jis čia kelnes jau degina, jis paėmė šitą patalynę, pradėjo va, aš šitą pačioką paėmiau, šitą va pačioką paėmiau ir ėjau vandens pyliau, nes sako mane paėmė, ištraukė mane, sako ką tu darai, sakau, tu nori, kad (nesuprantamai) nu šitas stovėjo čia (nesimato kur rodo) man su kuloku...“

Policijos pareigūnė paklausia dar vieno name esančio vyro (vyro Nr. 3), ar jis buvo namie, vyras Nr. 3 atsako, kad buvo lauke ir nieko nematė. Moteris parodo, kad kai atėjo į namus, žiebtuvėlis gulėjo prie lovos, bet ji nematė, ar koją padegė su žiebtuvėliu. Policijos pareigūnai apžiūri, užfiksuoja įvykio vietą, vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20250219-201751UTC+0200.mp4“. Vaizdo įrašas daromas iš policijos pareigūno kūno kameros. Vaizdo įrašo trukmė - 30 min. Vaizdo įraše matomas toks pats vaizdas, kaip ir anksčiau aprašytame vaizdo įraše. Girdisi, kaip policijos pareigūnė kalba su ankstesniame vaizdo įraše aprašytu vyru Nr. 2:

Policijos pareigūnė: Jūs uždegėt jam koją? Nesupratau.

Vyras: Ne, jis prie pečiuko čia (nesigirdi) sakau, nereikia, o jisai su tuo, su tuo skysčiu.

Vyras: Jo, nu, skystis.

Vyras: Ne, ne, ne, jūs ką, ponia, čia, va, aš sėdėjau, jisai, jisai...

Policijos pareigūnė: Galit garsiau šiek tiek man? Negirdžiu jūsų. Prie pečiuko sėdėjo?

Vyras: Jo ir pylė tą skystį, nu, deguonies (nesigirdi), nu va ir apsidegino.

Vyras: Ne čia, ten kažkur.

Vyras: Gal pusvalandis kažkur.

Policijos pareigūnė paprašo vyro dokumentų, prisistatyti, vyras atsako, kad jis yra T. U.

Vyras Nr. 2 pasako, kad čia gyvena jo draugai - anksčiau aprašyti vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 3, jie kartu gėrė.

Policijos pareigūnė įėjusi į kambarį, kur medikai apžiūrinėjo vyrą Nr. 1, paklausia vyro, ar vyras Nr. 2 specialiai apipylė jį, vyras Nr. 1 atsako: ,,aš gulėjau ramiai, jis atėjo išgėręs jau, pradėjo pilti tuo skysčiu ir paėmė, uždegė. Aš bandžiau nurengti kelnes, kad užgesint, jisai neleidžia man.“ Policijos pareigūnė paklausią vyro Nr. 1, kur jis buvo, kai jį padegė, jis atsako, kad ,,lovoj, čionais“. Vyras Nr. 1 priduria, kad vyrui Nr. 2 nepatiko, kad jis nedavė jam pinigų ant alkoholio. Policijos pareigūnė bendrauja su medikais, apžiūrinėja lovą, ant kurios gulėjo vyras Nr. 1 ir moteris pasako: ,,aš paėmiau, karočia, bačiofką, su vandens, karočia, ir pyliau, karočia, sako, nepilk, man, rėkia, karočia“. Policijos pareigūnė paklausia vyro Nr. 1, ar jį apipylė todėl, kad jis nedavė vyrui Nr. 2 pinigų ant alkoholio, vyras atsako, kad pareigūnė suprato teisingai. Moteris pradeda pasakoti pareigūnei, kad kai jos nėra namie, vyras Nr. 2 muša vyrą Nr. 1. Ji prideda, kad kai ji gesino vyro Nr. 1 koją, vyras Nr. 2 sakė jai ,,nepilk, tu durna“. Toliau matomas toks pats vaizdas, kaip anksčiau aprašytame vaizdo įraše (b. l. 92–94).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo motyvai ir išvados

BK 138 str. 2 d. 6 p. nustatyta, kad tas, kas kankindamas ar kitaip itin žiauriai sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu iki 5 metų.

Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 str. 2 d. 6 p. kvalifikuojamas pagal šią normą, kai kaltininko veika sukeliant nesunkų sužalojimą ar susargdinant dėl jos įvykdymo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kvalifikuojant veiką pagal BK 138 str. 2 d. 6 p., taip pat būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nesunkaus sužalojimo ar susargdinimo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nesunkiai sužaloja ar susargdina kitą žmogų itin žiauriai. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-235-222/2016, 2K-271-976/2020 ir kt.). Itin žiaurų nusikalstamos veikos pobūdį taip pat gali lemti kaltininko veiksmų kryptingumas ir tyčia (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-507/2015). Bylose dėl sveikatos sutrikdymo itin žiaurus nusikaltimo padarymo būdas paprastai konstatuojamas, kai kitas žmogus sunkiai sužalojamas, pavyzdžiui, pilant jam ant kūno verdantį vandenį, apipilant veidą sieros rūgšties tirpalu, daug kartų duriant peiliu į veidą, kaklą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-333/2011, 2K-213/2014, 2K-193-507/2015). Taigi, požymis „itin žiauriai“ BK 138 str. 2 d. 6 p. nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtyje apibūdina nusikalstamos veikos padarymo būdą, kai kaltininkas ne tik sutrikdo nukentėjusiojo sveikatą, bet tai padaro elgdamasis ypač žiauriai ir taip nukentėjusiajam sukeldamas papildomas labai dideles fizines kančias (itin didelį skausmą ar daug kūno sužalojimų) ir (ar) dvasines kančias (veika padaroma tyčiojantis iš nukentėjusiojo, trukdant suteikti pagalbą, sužalojant artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems didelius dvasinius išgyvenimus ir pan.). Kankinimu teismų praktikoje laikomi tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.) (kasaciniė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–454/2009).

Byloje esantys įrodymai – paties kaltinamojo T. U. teisminio nagrinėjimo metu teikti parodymai; nukentėjusiojo A. R. ir liudytojų J. K., S. K. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką; 2025-03-21 A. R. pareiškimas; 2025-02-20 tarnybinis pranešimas; įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolai – yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus bei patvirtina, kad nagrinėjamu atveju T. U. 2025-02-19, apie 20 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užpylęs degųjį skystį ant A. R. dešinės kojos, tyčia ją padegė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 686/2025(01) konstatuota, kad nustatytas dešinės blauzdos tolimosios dalies, IIA laipsnio nudegimas. Sužalojimas padarytas lokaliu aukštos temperatūros poveikiu ar atvira liepsna, iki suteikiant medicininę pagalbą 2025-02-19; sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teismo vertinimu, nukentėjusysis A. R. nagrinėjamu atveju buvo sužalotas itin žiauriu būdu. O ir aptartoje teisminėje praktikoje išaiškinta, kad itin žiaurus nusikaltimo padarymo būdas paprastai konstatuojamas, kai kitas žmogus sužalojamas panašiais būdais (pvz., pilant jam ant kūno verdantį vandenį, apipilant veidą sieros rūgšties tirpalu ir pan.). Tokios teismo išvados dėl nagrinėjamu atveju itin žiauraus T. U. elgesio nepaneigia ir kaltinamojo teismo posėdžio teikti paaiškinimai, jog dėl girtumo jis neįvertino, kad nukentėjusysis patirs didelius sužalojimus. Akivaizdu, kad bet koks asmuo, protingai vertindamas situaciją, turi suvokti, kad žmogaus padegimas apipylus jį degius skysčiu sukels jam skausmą, dideles kančias, taip pat sveikatai neprognozuojamas ir galimai tragiškas pasekmes.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad T. U. tyčiniais veiksmais ir elgdamasis itin žiauriai nesunkiai sutrikė A. R. sveikatą ir taip įvykdė BK 138 str. 2 d. 6 p. numatytą nusikaltimą.

Kaip minėta aptartoje teismų praktikoje, BK 138 str. 2 d. 6 p. numatytu požymiu – kankinimu, laikomi tam tikrą laiką trunkantys veiksmai (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.), kuriais padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nagrinėjamu gi atveju, T. U. nusikalstamą veiką įvykdė vienu veiksmu, kuris nors ir buvo itin žiaurus, nesitęsė, truko neilgai, todėl jam pareikštuose kaltinimuose šis požymis – sveikatos sutrikdymas kankinant – inkriminuojamas nepagrįstai ir šalintinas iš kaltinimų. Tačiau toks kaltinimų tikslinimas neturi įtakos kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Bausmės skyrimo ir paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo motyvai

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju T. U. įvykdė baigtą, tyčinį, apysunkį, smurtinį nusikaltimą.

T. U. prisipažino padaręs nusikalstamą veika, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamasis nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip pats patvirtino teismo posėdžio metu, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Taigi, jo girtumas turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams ir ši aplinkybė pripažintina atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam T. U. taip pat atsižvelgia į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: teistas, teistumas išnykęs; per pastaruosius 5 metus ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (pasirodymo viešoje vietoje esant neblaiviam, naudojimosi viešuoju transportu ir kelių eismo taisyklių pažeidimus), paskirtų baudų nemoka (b. l. 114–121); dirbantis (b. l. 125–125).

Įvertinęs visas aptartas ir baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti T. U. paskiriant BK 138 str. 2 d. 6 p. numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio trukmė yra mažesnė negu sankcijoje numatyta vidutinė, t. y. 1 metų laisvės atėmimo buasmę.

T. U. iškelta baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina 1/3 d., t. y. iki 8 mėnesių laisvės atėmimo.

Pagal BK 75 str. 8 d., skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

BK 75 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tačiau teisminėje praktikoje pažymėta, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius, ar konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, ar pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Bylos duomenys liudija, kad T. U. neteistas (teistumas išnykęs), dirbantis, savo nusikalstamus veiksmus vertino kritiškai, gailėjosi, atsakomybės nevengė, patvirtino, jog nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą atlygins. Kaltinamasis suvokia savo nusikalstamo elgesio priežastis, t. y. alkoholio vartojimą ir po to sekantį nekontroliuojamą elgesį, patvirtino, kad sutinka ir nori gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, ypač paties T. U. patvirtinimus, kad nori keisti gyvenimo būdą, gydytis priklausomybę nuo alkoholio, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant jos vykdymą 1 metams 6 mėnesiams ir paskiriant kaltinamajam BK 75 str. 6 d. 3, 5, 9 p. numatytus įpareigojimus ir draudimus: gydytis priklausomybę nuo alkoholio; tęsti dirbtą arba būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje; nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įvertinus nusikaltimo padarymo ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, intensyvi priežiūra neskirtina.

T. U. BPK 140 str. nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025-02-19 20.30 val. iki 2025-02-20, 14.20 val. Todėl realiu bausmės atlikimo atveju šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vadovaujantis BK 66 str. 1–2 d., įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, 1 laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

Dėl A. R. pareikšto civilinio ieškinio

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos d. ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš d. patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusysis A. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašoma priteisti iš kaltinamojo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl kojos skausmų negali naktimis miegoti, beveik negali vaikščioti, kasdien turi lankytis poliklinikoje dėl kojos žaizdos perrišimo, pirkti vaistus, dėl jam padarytos nusikalstamos veikos patyrė didelį stresą. (b. l. 70). Teismo posėdžio metu A. R. paaiškino, kad ligoninėje buvo gydomas 4 dienas, kiek dar truks gydytas, negali pasakyti.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos str. 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius; teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinio teismo 2011-05-10 nutartis baudžiamosiose bylose. Nr. 2K-191-942/2021, 2K-227/2011 ir kt.). Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021). Taip pat pažymėta, kad analizuojant anksčiau minėtus kasacinio teismo vertintus atvejus dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sutrikdymo atveju, būtina atsižvelgti ir į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-181-611/2020, e3K-3-344-701/2021 ir kt.).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad T. U. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam A. R. buvo apdeginta koja (dešinės blauzdos tolimosios d., IIA laipsnio nudegimas; viso odos storio nudegimas), taip padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų A. R. buvo gydomas ligoninėje, nors nuo patirtų sužalojimų jau praėjo daugiau kaip 4 mėnesiai, nukentėjusysis iki šiol sunkiai vaikšto, kaip pats patvirtino teismo posėdžio metu planuojamas gydymo tęsimas stacionariai, iki šiol vartoja vaistus, dėl skausmo negali naktimis miegoti.

Teismo vertinimu, akivaizdu, jog dėl kaltinamojo veiksmų ir patirto sveikatos sutrikdymo A. R. apribotos judėjimo galimybės, jis patyrė skausmą ir tokius neigiamus emocinius išgyvenimus, kurie vertintini kaip neturtinė žala.

T. U. pripažintas kaltu įvykdęs BK 138 str. 2 d. 6 p. numatytą nusikaltimą, todėl privalo atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą. Kaltinamasis ieškinį pripažino, ginčo dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dydžio nėra, todėl ieškinys tenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

1) mėlynos spalvos džinsai, degus skystis „Boker“, žiebtuvėlis „Pako“, baltos spalvos paklodė, kurie perduoti saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių – grąžintini daiktų savininkui A. R. pagal pareikalavimą, o per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, savininkui daiktų nepareikalavus – sunaikintini;

2) kompaktinis diskas, esantis voke prisegtame prie galinio bylos viršelio, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

T. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nesilankyti nukentėjusiojo A. R. gyvenamojoje vietoje ir nesiartinti prie nukentėjusiojo– paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. U. , a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 6 p. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., T. U. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d., 6 d. 3, 5, 9 p., T. U. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros ir nustatant tokius įpareigojimus ir draudimus:

1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis nuo priklausomybės alkoholiui;

2) tęsti darbą arba būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje;

3) nesilankyti nukentėjusiojo A. R. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Realiu bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 str. 1–2 d. į T. U. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme nuo 2025-02-19, 20.30 val. iki 2025-02-20, 14.20 val. (t. y. 1 parą) išbūtą laiką, 1 laikinojo sulaikymo parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nesilankyti nukentėjusiojo A. R. gyvenamojoje vietoje ir nesiartinti prie nukentėjusiojo – palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo A. R. ieškinį tenkinti ir priteisti jo naudai iš T. U. 5 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

1) mėlynos spalvos džinsus, degų skystį „Boker“, žiebtuvėlį „Pako“, baltos spalvos paklodę, kurie perduoti saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių – grąžinti A. R. pagal pareikalavimą, o per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepareikalavus grąžinti daiktų – šiuos daiktus sunaikinti;

2) kompaktinį diską palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti T. U., kad jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo sąlygų vykdymą kontroliuoja nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje; telefono numeris: (+370) 672 88 430, (+370) 672 94 080, (8 5) 212 3551), su kuria jis privalo susisiekti per 5 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.