Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. M. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. 2016 m. spalio 12 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyresniosios specialistės L. M. (toliau – Institucija) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹⁷ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 216 Eur bauda už tai, kad 2016 m. rugsėjo 11 d. 23.30 val. (duomenys neskelbtini) miške, kelyje (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto D. J. teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi atmetė J. M. skundą, netenkino prašymo dėl Institucijos 2016 m. spalio 12 d. nutarimo panaikinimo ir bylos grąžinimo Institucijai tirti iš naujo.Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo nutartimi, apeliaciniu skundu J. M. aukštesnės instancijos teismo prašo panaikinti šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį ir administracinio teisės nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde teigia, kad teismo posėdžio metu jis nurodė, jog pažeidimo nepadarė. 2016 m. rugsėjo 11 d, buvo su draugu T. G., su kuriuo apie 22 val. išsiskyrė ir jis nuėjo namo. Automobilis „Audi 100 Avant“ prieš tris dienas buvo parduotas K. K., kuris teisme patvirtino pirkimo faktą ir nurodė, kad paliko jį aikštelėje, kadangi pats tą ir sekančias dienas vartojo alkoholinius gėrimus, todėl automobilio nenaudojo. Automobilio rakteliai buvo palikti viduje, kas jį vairavo – nežino.Skunde J. M. nurodo, kad į Instituciją buvo iškviesta jo motina Z. M., su kuria jis vyko kartu. Dėl minėto pažeidimo iš pradžių buvo apklausiama motina, kuri pareigūno buvo kaltinama padariusi pažeidimą, t.y. vairavusi įvykio metu, tačiau tik išsiaiškinęs, kad ji nemoka vairuoti automobilio – pareigūnas pakvietė jį ir pareiškė kaltinimus jam. Atkreipia dėmesį, kad D. J. atliko jo apklausą, kurios metu aiškiai matė, todėl kelia klausimą, kada pareigūnas galėjo pakankamai gerai jį įsidėmėti, kad atpažintų: naktį, apakintas automobilio šviesa, matyti neapšviestame pravažiuojančio automobilio salone sėdint asmenį ar dieną kabinete, atlikinėdamas apklausą. Apeliantas skunde nurodo, jog byloje nėra pašalintos visos abejonės. Teigia, kad be pareigūnų parodymų, daugiau nėra surinkta jokių objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius pažeidimą, o nagrinėjant bylą teisme visos abejonės buvo vertinamos ne jo naudai. Nutartis grindžiama prielaidomis, todėl naikintina.Institucija atsiliepimu prašo J. M. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. priimtą nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.ATPK 51¹⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepaklusimas uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą nuo 144 iki 289 eurų. ANK 426 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nepaklusimas uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno ar Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, užtraukia baudą nuo 850 iki 1200 eurų, o šios straipsnio 8 dalyje nurodyta ir tai, kad už šio straipsnio 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyta žymiai griežtesnė atsakomybė nei ATPK 51¹⁷ straipsnio 1 dalyje, nagrinėjamuoju atveju taikomos ATPK nuostatos.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.Šiame kontekste pažymėtina, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu), kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.Atsižvelgiant į šiuos duomenis ir analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamos nutarties turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais J. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti pareigūno nutarimą ir apylinkės teismo nutartį remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įvykio aplinkybių vertinimais, tvirtinimais apie padarytus esminius procesinius administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, papildomai apklausė liudytojus, patikrino surinktus įrodymus, ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek Institucija, tiek Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs J. M. skundą, pagrįstai konstatavo, kad byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, kad jis padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Nors pats J. M. savo skunde nurodo, kad jo kaltė pagrįsta tik prielaidomis ir pareigūno parodymais, kad jį matė įvykio vietoje, nors jį galėjo įsidėmėti ir apklausos metu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojas D. J. dar savo tarnybiniame pranešime 2016 m. rugsėjo 22 d. nurodė, jog J. M. atpažino kaip asmenį, 2016 m. rugsėjo 11 d. vairavusį transporto priemonę (b. l. 18). 2017 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu šiuos savo paaiškinimus patvirtino ir nurodė, kad yra tikras, jog tai J. M. vairavo įvykio metu, tik tuo metu jis buvo trumpiau apsikirpęs, kadangi nors ir tamsiu paros metu, tačiau stipriu automobilio halogenu buvo jį apšvietęs ir matė 2 metrų atstumu (b. l. 51-53). Be to, kitas pareigūnas, dalyvavęs transporto priemonės stabdyme, R. Š., apklausiamas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad pastebėjo asmenį, kuris buvo už vairo, ir nurodė į posėdžių salėje sėdinti J. M., tik teigė, kad tuo metu jis buvo trumpiau kirptas (b. l. 51-53). Taigi net ir kitas pareigūnas, kuris neapklausinėjo J. M., nurodė, kad jį atpažįsta kaip asmenį, vairavusį transporto priemonę, kas paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog D. J. jį galėjo įsiminti iš apklausos, o ne iš įvykio vietos.Aplinkybė, jog automobilis tuo metu nebepriklausė J. M. motinai, taip pat nepatvirtina jog, J. M. jo įvykio metu negalėjo vairuoti, kadangi kaip ir nurodė automobilio savininkas, automobilio raktelius jis buvo palikęs viduje, todėl automobiliu galėjo pasinaudoti bet kas, tame tarpe ir netoli gyvenantis J. M.. Nors apeliantas nurodo, kad jis nevairavo transporto priemonės, tuo metu buvo namuose, tačiau pažymėtina, jog jo motinos ir jo paties parodymai nesutapo, jie vėliau buvo koreguojami. Z. M. savo paaiškinime nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 11 d. sūnaus namie nebuvo, jis buvo pas draugą, vardu V., grįžo namo apie 01 val. nakties (b. l. 15), tuo tarpu J. M. tvirtino, kad įvykio dieną buvo su T. G., vartojo alkoholinius gėrimus, namo grįžo apie 22 val. (b. l. 16). Teismo posėdžio metu liudytojas T. G. taip pat nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 11 d. buvo kartu su J. M. ir teigė, jog namo išsiskirstė apie 22-23 val. (b. l. 51). Tačiau apeliaciniame skunde J. M. jau nurodo naujas papildomas aplinkybes, kad rugsėjo 11 d. apie 23:30 val. buvo namuose su patėviu E. U. (b. l. 64). Sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad natūralu, jog asmuo, žinodamas apie jo atžvilgiu gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas išvengti su jos taikymu susijusių pasekmių, neatskleis tikrųjų aplinkybių. Teismas nepatikimais laiko ir liudytojo T. G. duotus parodymus, kadangi jis, būdamas geras J. M. draugas, galimai buvęs įvykio metu kartu su J. M., gali siekti draugui padėti išvengti atsakomybės. Abejones dėl šio liudytojo parodymų patikimumo sustiprina ir tai, jog teismo posėdžio metu jis tvirtino, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo pildoma prie jo, šeštadienį po pietų, apie 14-15 val. ir automobilis iš karto buvo perduotas pirkėjui, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, automobilio pirkimo pardavimo sutartis pasirašyta 2016 m. rugsėjo 9 d., t.y. penktadienį, 18 val. Išanalizavus bylos duomenis akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes. Tai, kad J. M. neigia savo kaltę, nesudaro pagrindo abejoti liudytojų, pareigūnų parodymais, kurie neturi byloje jokio suinteresuotumo, taip pat jo paties motinos pirminiu paaiškinimu, kuriam nurodė, kad įvykio metu jos sūnaus namuose nebuvo, o paties J. M. ir jo draugo T. G. pateiktos įvykio versijos vertintinos kaip siekis išvengti nuobaudos. Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje apklaustų asmenų duotus parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią nei keisti, nei tuo labiau naikinti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutarė:

palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį nepakeistą ir J. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.