Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjui A. J., jo atstovėms advokatėms Ligitai Ramanauskaitei ir Rūtai Didikei, atsakovės Žurnalistų etikos inspektorės atstovei Rasai Zdanevičiūtei, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Š. Č., trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Delfi“ atstovui advokatui Andžejui Čaikovskiui (Andžej Čaikovski), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektorei (tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Delfi“, Š. Č.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektorės (toliau – ir Inspektorė) 2013-12-16 sprendimą Nr. SPR-146; 2) patenkinti pareiškėjo 2013-08-06 Inspektoriui pateiktą skundą (t. 1, b. l. 1–6).

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad 2013-01-21 UAB „Delfi“ (toliau – ir Bendrovė) priklausančiame interneto portale www.delfi.lt (toliau – ir Delfi), buvo paskelbtas straipsnis „J. žygiai energetikoje: žlugusi valstybinė įmonė ir saviems perleistas verslas“ (toliau – ir Straipsnis), kurio autorius Š. Č.. Straipsnyje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, pareiškėjo garbę ir orumą bei Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas pažeidžianti informacija.

Pažymi, kad 2013-03-26 kreipėsi į Bendrovę su prašymu paneigti jo garbę ir orumą žeminančią informacija, pašalint Straipsnį, taip pat užtikrinti, kad šiame prašyme aptarta tikrovės neatitinkanti informacija nebūtų skleidžiama ir naudojama kitose „Delfi“ publikacijose, ar suteikiama teisė kitoms žiniasklaidos priemonėms ir/ar tretiesiems asmenims cituoti minėtą Straipsnį. Tačiau Bendrovė 2013-04-10 rašte nurodė, kad pareiškėjo prašymo netenkins.

Pareiškėjas kreipėsi į Inspektorę su prašymu: 1) įspėti Bendrovę apie Įstatymo 3 str. 3 d., 19 str. 2 d., 22 str. 8 d. 2 p. ir 4 p., 41 str. 2 d. 1 p. ir 4 p. pažeidimus; 2) įpareigoti Bendrovę Įstatymo nustatyta tvarka paneigti Straipsnyje paskleistą tikrovės neatitinkančią bei pareiškėjo garbę ir orumą žeminančią informaciją ir paskelbti interneto portale www.delfi.lt paneigimą, išdėstytą šio skundo priede; 3) įpareigoti Bendrovę pašalinti Straipsnį iš interneto portalo www.delfi.lt archyvų ir kitų Bendrovei priklausančių portalų bei duomenų bazių.

Inspektorė 2013-12-16 priėmė sprendimą Nr. SPR-146, kuriuo nusprendė pripažinti pareiškėjo skundą dėl Straipsnyje paskelbtos informacijos nepagrįstu. Pareiškėjas nurodo, kad su skundžiamo sprendimo argumentais nesutinka.

Pažymi, kad pareiškėjas su skundu į Inspektorių kreipėsi dėl Įstatymo 3 str. 3 d., 19 str. 2 d., 22 str. 8 d. 2 p. ir 4 p., 41 str. 2 d. 1 p. ir 4 p. įtvirtintų teisės normų pažeidimo. Šios Įstatymo nuostatos įpareigoja viešosios informacijos rengėjus ir žurnalistus viešąją informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, draudžia platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, viešosios informacijos rengėjams ir žurnalistams būti objektyviais, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais, neskelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų, teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais (jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje) bei vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų.

Skundžiamame sprendime, nors ir pripažįstama, jog Straipsnyje paskelbta informacija, jei ji neatitinka tikrovės, gali žeminti pareiškėjo ir su juo susijusių asmenų garbę ir orumą, nes ja suponuojama išvada apie šių asmenų netinkamą, gerai moralei prieštaraujantį elgesį, tačiau, Inspektorės vertinimu, pateikiama informacija yra viešojo intereso objektas, todėl, Straipsnyje pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir, nesant pakankamai įrodymų jiems pagrįsti, svarbiausiu dalyku yra patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai. Taigi, Inspektorė tokiu būdu, siekdama pateisinti melagingą Straipsnio informaciją ir šios informacijos neišsamumą, netikslumą ir nepatikimumą, visiškai ignoruoja minėtas Įstatymo 3 str. 3 d., 19 str. 2 d., 22 str. 8 d. 2 p. ir 4 p., 41 str. 2 d. 1 p. ir 4 p. nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią sudėtine viešosios informacijos (skleidėjo) sąžiningumo pareigos dalimi yra laikoma teisėtos, teisingos, tikslios ir nešališkos informacijos skleidimas. Pareiškėjas būtent ir kreipėsi į Inspektorių dėl to, jog Straipsnyje yra pateikta melaginga, neteisinga, netiksli ir šališka informacija. Pagal Civilinio kodekso 2.24 str. 1 d. preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Todėl, vadovaujantis šia Civilinio kodekso nuostata bei Įstatymo 50 str. 1 d. 5 p., Inspektorius, atlikdamas nagrinėjamą tyrimą, privalėjo pareikalauti, jog tiek viešosios informacijos rengėjas (Bendrovė), tiek ir žurnalistas pateiktų Straipsnyje išdėstytų teiginių teisingumą patvirtinančius įrodymus. Akivaizdu, jog šiuo atveju tai padaryta nebuvo, kadangi Skundžiamame sprendime konstatuojama, jog neva dėl Straipsnyje pateikiamos informacijos buvimo viešojo intereso objektu nėra svarbūs Straipsnyje pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir įrodymų nepakankamumas jiems pagrįsti. Be to, skundžiamame sprendime konstatuojama, jog Straipsnio informacija apie pareiškėją neigiamą atspalvį įgyja tik ją vertinant visos paskelbtos informacijos kontekste, tačiau neva atsižvelgiant į pareiškėjo sąryšį su Straipsnyje minimais fiziniais ir juridiniais asmenimis bei įvykiais darytina išvada, kad jo minėjimas ginčo publikacijoje yra suprantamas ir pagrįstas. Taigi Inspektorius konstatuoja, jog nebuvo pažeista įstatymo 19 str. 2 d., draudžianti platinti informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, t. y., Inspektorius vertinimu, nebuvo pažeista pareiškėjo gerbė ir orumas.

Inspektorė skundžiamame sprendime konstatuoja, jog Straipsnyje paskelbta schema ir teiginiai suponuoja išvadą apie pareiškėjo netinkamą, gerai moralei prieštaraujantį elgesį. Tačiau, nepaisant to, iš pastarojo sprendimo motyvų galima suprasti, jog pareiškėjo paminėjimas neigiamame Straipsnio kontekste yra pagristas ir tuo nebuvo pažeista A. J. garbė ir orumas. Šie skundžiamo sprendimo teiginiai leidžia daryti išvadas: Inspektorius Skundžiamame sprendime pats sau prieštarauja; vertinant Straipsnio teksto konstrukcijas, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdus, loginius duomenų sąsajumo aspektus bei, apskritai, visą Straipsnio kontekstą, akivaizdu, jog pareiškėjas yra siejamas su neigiamai aprašoma neva nusikalstama verslo schema, nesąžiningai ir gerai moralei prieštaraujančia veika.

Tokiu būdu, Straipsnio konteksto loginis sąsajumas skaitytojams suponavo išvadą, jog būtent pareiškėjas vykdė aptariamas netinkamas nesąžiningas veikas, nors nei Straipsnyje, nei Inspektoriaus atlikto tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kurie patvirtintų tokios informacijos teisingumą.

Pažymi, kad aukščiau minėtos teisinės ir faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas A. J. ne tik minimas Straipsnio, kuriame aprašoma neva nusikalstama verslo schema, kontekste, bet ir yra įvardijamas kaip „kertinė figūra šioje verslo schemoje“. Tačiau, išskyrus R. J. poziciją, Straipsnyje nebuvo pateikta nei pareiškėjo, nei kitų šioje publikacijoje minimų asmenų pozicija, nors Įstatymo 16 str. yra numatyta, jog gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių.

Tuo tarpu, skundžiamame sprendime daroma išvada, jog laikytina, kad Straipsnyje pateikta ir kitos šalies pozicija, kadangi pareiškėjo skunde nurodyta pozicija apie tai, jog ginčo publikacija yra užsakomoji, kuria siekiama sukompromituoti, yra ta pati paskelbtai R. J. pozicijai, prieštarauja Įstatymo 22 str. 8 d. 2 p. nuostatai, kuri įpareigoja viešosios informacijos rengėjus pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais. Juk Inspektorė skundžiamame sprendime konstatuoja, kad Straipsnyje pateikiama informacija yra viešojo intereso objektas, nes ji susijusi su visuomenei aktualiais klausimais. Todėl, jeigu Inspektorė daro tokią išvadą, tokiu atveju akivaizdu, jog turėjo būti konstatuotas akivaizdus Įstatymo 22 str. 8 d. 2 p. pažeidimas, nes Straipsnyje buvo pateikta tik vienpusiška ir šališka pozicija gvildenamais visuomenei aktualiais klausimais. Tačiau šį akivaizdų pažeidimą Inspektorė ignoravo. Akivaizdu, jog netinkamai ištyrė pareiškėjo skunde nurodytą Įstatymo 22 str. 8 d. 2 p. pažeidimą.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamas sprendimas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatytus pagrįstumo bei objektyvumo kriterijus, nes Inspektorė neatliko išsamaus tyrimo dėl tų Įstatymo nuostatų pažeidimo, dėl kurių kreipėsi su savo skundu pareiškėjas.

Skundą pareiškėjas pagrindė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pateiktais išaiškinimais.

Atsakovė Inspektorė teismui pateiktame atsiliepime (t. 1, b. l. 51–56) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad, priešingai, negu teigia pareiškėjas, jokio teismo praktikoje nėra išaiškinta, kad viešosios informacijos rengėją (skleidėją)/žurnalistą galima pripažinti sąžiningu tik tuomet, jeigu jie skleidžia teisingą ir tikslią informaciją. Vertinant, ar nebuvo peržengtos saviraiškos laisvės ribos, svarbu įvertinti visumą faktorių: ginčo objektu esančių teiginių paskelbimo aplinkybes, šių teiginių raiškos stilių, ar viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), žurnalistai sąmoningai neiškraipė ir nenutylėjo informacijos, ar jie nepiktnaudžiavo teise skleisti informaciją ar konkrečios informacijos paskelbimu buvo siekiama teisėtų ir pagrįstų tikslų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-22 nutartis adm. b. Nr. A858-1309/2012). Atribojimas, ar atitinkama paskelbta informacija laikytina žinia ar nuomone, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atliktas ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes, atlikus įvairiapusę analizę, atsižvelgus į teiginių patikimumo, įrodomumo kriterijus, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėje bylose Nr. A556-1314/2012, A858-1309/2012).

Kai kuriais atvejais gali būti sunku atskirti faktų priskyrimą ir vertinamuosius teiginius, bet diskusijų viešojo intereso klausimais metu jų atskyrimas tampa mažiau svarbus (2001-02-27 EŽTT sprendimas Jermalem v. Austrija; 2004-11-17 EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimas Cumpana ir Mazare v. Rumunija; LAT 2009-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009).

Tvirtinimai spaudoje negali būti prilyginami kaltinimams baudžiamajame procese ir būtų nepagrįsta iš asmens reikalauti savo paskleistą informaciją patvirtinti ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. laukti, kol ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas arba priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Negalima daryti asmenų, paskleidusių informaciją, likimą priklausomą nuo to, ar baudžiamojo persekiojimo institucijos nusprendžia palaikyti kaltinimus, ar pajėgia užtikrinti asmens, prieš kuriuos žiniasklaidos atstovai pateikė teiginius spaudoje, nuteisimą. Kasabova byloje EŽTT pažymėjo, kad nepriimtina tai, jog apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog vienintelis kelias patvirtinti teiginį, jog kažkas padarė nusikaltimą, buvo reikalavimas įrodyti, kad jis arba ji buvo dėl to nuteistas. Nors apkaltinamasis nuosprendis iš esmės prilygsta nenuginčijamam įrodymui, kad asmuo įvykdė nusikaltimą, tokiu būdu, apriboti teiginių apie nusikalstamą elgesį įrodinėjimo būdą šmeižto byloje yra aiškiai nepagrįsta, net jeigu reikalaujama atsižvelgti į tokio asmens nekaltumo prezumpciją. Situacijose, kai yra pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti, o žurnalistas diskutuoja apie „tikrą" viešąjį, visuomeninį interesą, pirmaeiliu dalyku tampą patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai (EŽTT 2008-07-29 sprendimas byloje Flux v. Moldova (Nr. 6), Nr. 22824/04, 2009-11-24 sprendimas byloje Flux v. Moldova (Nr. 7), Nr. 25367/05, LAT 2012-02-13 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-32/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-22 nutartis adm. b. Nr. A85'⁸-1309/2012, EŽTT 2011-04-19 sprendimas byloje Kasabova v. Bulgaria, Nr. 22385/03). Žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą, hiperbolizavimą, ar net provokaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-29 nutartis adm. b. Nr. A858-13 04/2012, 2012-06-25 nutartis adm. b. Nr. A143-l892/2012).

Atsižvelgdama į ginčo publikacijos kontekstą, teksto sandarą, sakinių konstrukcijas, jų loginius ryšius, pareiškėjo nurodytą informaciją ir viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pateiktus paaiškinimus, Inspektorė nustatė, jog Straipsnyje paskelbta schema ir teiginiais pateikta informacija apie tai, kad R. J. ir (ar) su juo susijusių asmenų (V. J., A. Ž., B. G., pareiškėjo) veiksmai turėjo įtakos valstybės valdomo juridinio asmens (UAB „Visagino energetikos remontas“) bankrotui ir lėmė ne valstybės valdomo juridinio asmens (UAB „Elektrėnų energetikos remontas“) iškilimą/nenuostolingą veiklą toje pačioje sferoje (energetikoje). Kartu inspektorius nustatė, kad tokia informacija, jei ji neatitinka tikrovės, gali žeminti R. J. ir su juo susijusių asmenų garbę ir orumą, nes ja suponuojama išvada apie šių asmenų netinkamą, gerai moralei prieštaraujantį elgesį.

Pažymi, jog A. J. skunde netinkamai nurodo, kad Inspektorė Sprendime teigė, jog publikacijoje nėra įvardyta, kad pareiškėjas įvykdė netinkamas ir nesąžiningas veiklas, ir taip teigdama pati sau prieštarauja. Inspektorė Sprendime nurodė visai ką kitą: „<...> publikacijoje nėra kategoriškai ir tiesiogiai įvardinta, jog pareiškėjas įvykdė netinkamas, nesąžiningas veikas. Informacija apie pareiškėją neigiamą atspalvį įgyja tik ją vertinant visos paskelbtos informacijos kontekste“. Inspektorė visame Sprendime neginčija savo padarytos išvados, jog ginčo publikacijoje paskelbta informacija gali žeminti R. J. ir su juo susijusių asmenų (tarp jų, ir pareiškėjo) garbę ir orumą, nes ja suponuojama išvada apie šių asmenų netinkamą, gerai moralei prieštaraujantį elgesį. Kartu pabrėžtina, jog publikacijoje (priešingai nei skunde teigia pareiškėjas) viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neformulavo konstatuojamojo pobūdžio išvados (žinios) apie tai, jog R. J. ir (ar) su juo susiję asmenys (tarp jų, ir pareiškėjas) savo veiksmais atliko nusikalstamas veikas, jog buvo sukurta nusikalstama verslo schema. Publikacijoje aiškiai identifikuota, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, pateikta jam vadovaujančio prokuroro pozicija, be to, informacija apie galimą pinigų plovimą ir „turto išpumpavimą“ pateikta nekategoriškai, neformuluojant savarankiškų įtarimų („<...> prokurorams įtarimų sukėlusio <...>“, „<...> įmonių atskyrimo, kurį Energetikos ministerija vadino pinigų plovimu“, „<...> ministerija tuomet vadino „dar viena pinigų plovimo schema“).

Pareiškėjas skunde netinkamai nurodo ir tai, kad Inspektorė Sprendime konstatavo, jog dėl ginčo publikacijoje pateiktos informacijos buvimo viešojo intereso objektu nėra svarbūs publikacijoje pateikti faktinio pobūdžio teiginiai ir įrodymų nepakankamumas jiems pagrįsti. Pažymėta, jog Inspektorė Sprendime konstatavęs, kad publikacijoje paskelbta informacija yra viešojo intereso objektas, pažymėjo tokiam atvejui aktualią EŽTT ir LVAT praktiką: „Situacijose, kai yra pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti, o žurnalistas diskutuoja apie „tikrą“ viešąjį, visuomeninį interesą, pirmaeiliu dalyku tampa patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai“.

Pabrėžė, jog Inspektorė atlikto tyrimo metu nustatė, kad ginčo publikacijoje paskelbta informacija (apie tai, jog R. J. ir [ar] su juo susijusių asmenų veiksmai turėjo įtakos valstybės valdomo juridinio asmens (UAB „Visagino energetikos remontas“) bankrotui ir lėmė ne valstybės valdomo juridinio asmens (UAB „Elektrėnų energetikos remontas“) iškilimą/nenuostolingą veiklą toje pačioje sferoje (energetikoje) buvo pagrįsta žurnalistinio tyrimo metu surinktais įrodymais bei įvykusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjo skunde vis akcentuojamas teiginys „A. J. – kertinė figūra šioje verslo schemoje“ yra pagrįstas tikrovėje egzistuojančiais sąryšiais tarp jo ir UAB NBP, UAB „Pilada“, UAB ENG, UAB „RAY Investments“, V. J., R. J., UAB „Visagino energetikos remontas“ bei UAB „Elektrėnų energetikos remontas“, kurie papildomai parodyti (paaiškinti) publikacijoje pateikta schema. Atkreiptinas dėmesys, jog Inspektorė atlikto tyrimo metu nustatė, kad publikacijoje nurodyti ryšiai yra objektyviai pagrįsti tiek VĮ „Registrų centras“ pateiktais duomenimis, tiek kita žurnalistinio tyrimo metu surinkta informacija.

Atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir teismų suformuotą praktiką atsakovė padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo laikyti, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) Bendrovė ar žurnalistas Š. Č. peržengė informacijos (saviraiškos) laisvės ribas. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, jog yra visiškai neaišku, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu remiantis inspektorius padarė išvadą, jog informacijos (saviraiškos) laisvės ribos nebuvo peržengtas, turėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas ir atmestinas.

Pažymėtina, jog Įstatymo nuostatose nėra nurodyta, jog publikacijose turi būti pateiktos visų jose minimų asmenų nuomonės, o akcentuojamas siekis pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. Ginčo publikacijoje joje nagrinėjamais klausimais buvo pateikti viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), Energetikos ministerijos, vykusiam ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro ir R. J. komentarai. Vien dėl šių aplinkybių pareiškėjo argumentas, jog publikacijoje pateikta vienpusiška ir šališka pozicija, yra atmestinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė teismui pateiktame atsiliepime (t. 2, b. l. 34–36) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Poziciją pagrindė iš dalies analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovės pateiktame atsiliepime. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija, jog Straipsnyje pateikta informacija sąmoningai nebuvo iškraipyta, o deklaratyviai teigia, kad publikacijos herojus yra ne R. J., o pareiškėjo pozicija apie tariamai užsakomąjį publikacijos pobūdį yra tapati publikacijoje pateiktai R. J. pozicijai. Bendrovės teigimu, absurdiška pareiškėjo pozicija, kad straipsnyje buvo būtina pateikti visų publikacijoje minimų asmenų pozicijas – tuo labiau, kad, išskyrus pareiškėją, joks asmuo savo teisių pažeidimo neįžiūri.

Nurodo, kad Straipsnio paskelbimo metu tebevyko ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Visagino energetikos remontas“ istorijos. Tačiau 2013-02-12 tas pats žurnalistas publikavo išsamią publikaciją apie sprendimą nutraukti šį ikiteisminį tyrimą: „Prokurorė: steigiant „Elektrėnų energetikos remontą“ galėjo būti viršyti įgaliojimai, bet nusikaltimo požymių nerasta“ (http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/prokurore-steigiant-elektrenu-energetikos-remonta-galejo-buti-virsyti-igalioimai-bet-nusikaltimo-pozymiu-nerasta.d?id::=60652491). Šioje publikacijoje portalo Delfi skaitytojai informuojami apie tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir, remiantis prokurorės pateiktais duomenimis, išdėstyti ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvai bei prokurorės pastebėjimai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovės patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti. Atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu tretieji suinteresuoti asmenys prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Bendrovei priklausančiame interneto portale Delfi 2013-01-21 buvo paskelbtas žurnalisto Š. Č. straipsnis „Juozaičių žygiai energetikoje: žlugusi valstybinė įmonė ir saviems perleistas verslas“ (toliau – ir Straipsnis) (t. 1, b. l. 7–10).

A. J. 2013-08-06 kreipėsi į Inspektorę su skundu, kuriame prašė: 1) įspėti Bendrovę apie Įstatymo 3 str. 3 d., 19 str. 2 d., 22 str. 8 d. 2 p. ir 4 p., 41 str. 2 d. 1 p. ir 4 p. pažeidimus; 2) įpareigoti Bendrovę Įstatymo nustatyta tvarka paneigti Straipsnyje paskleistą tikrovės neatitinkančią bei pareiškėjo garbę ir orumą žeminančią informaciją ir paskelbti interneto portale www.delfi.lt paneigimą, išdėstytą šio skundo priede; 3) įpareigoti Bendrovę pašalinti Straipsnį iš interneto portalo www.delfi.lt archyvų ir kitų Bendrovei priklausančių portalų bei duomenų bazių (t. 1, b. l. 21–27).

Iš A. J. Inspektorei kartu su skundu pateikė paneigimo tekstą, kuris turėtų būti paviešintas Delfyje (t. 1, b. l. 139).

Inspektorės 2013-12-16 sprendimu Nr. SPR-146 pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstas (b. l. 28–42).

Byloje spręstinas ginčas dėl A. J. skundo reikalavimų panaikinti Inspektorės 2013-12-16 sprendimą bei įpareigoti atsakovę priimti sprendimą, kuriuo būtų patenkintas pareiškėjo 2013-08-06 skundas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant A. J. reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Inspektorės 2013-12-16 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad, nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-17 nutartis adm. b. Nr. A492-163/2013 ir kt.).

Taigi, šioje administracinėje byloje teisminis ginčo nagrinėjimas ir ginčijamo sprendimo tyrimas yra apibrėžiamas tik tokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais pareiškėjas grindžia skundo reikalavimus, taip pat nurodo kaip pažeidžiančius jo teises, vertinimu.

Iš A. J. teismui skunde nurodytų argumentų matyti, kad pareiškėjas nekelia ginčo dėl visų Straipsnio teiginių, kurie buvo ginčijami Inspektorei teiktame skunde, teisingumo, o nesutikimas su Inspektorės sprendimu grindžiamas tuo, jog: 1) Straipsnio teiginiu „A. J. – kertinė figūra šioje verslo schemoje. Jis Juozaičių versluose toli gražu nėra naujokas, įvairias pareigas šis kaunietis ėjo daugelyje su R. J. susijusių įmonių“ yra paskleista informacija apie tai, kad pareiškėjo, R. J. ir (ar) su juo susijusių asmenų veiksmai turėjo įtakos valstybės valdomo juridinio asmens VĮ „Visagino energetikos remontas“ (toliau – ir VER) bankrotui ir lėmė ne valstybės valdomo juridinio asmens UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ (toliau – ir EER) iškilimą/nenuostolingą veiklą toje pačioje sferoje (energetikoje); 2) šis sprendimas yra prieštaringas, nes vienoje dalyje teigiama, kad Straipsnyje paskelbta schema ir teiginiai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo veiksmai turėjo įtakos valstybės valdomo juridinio asmens (VER) bankrotui ir lėmė ne valstybės valdomo juridinio asmens (EER) iškilimą/nenuostolingą veiklą toje pačioje sferoje, tuo tarpu kitoje dalyje nurodoma, kad Straipsnyje nėra įvardijama, jog pareiškėjas vykdė netinkamas, nesąžiningas veikas; 3) įvertinus Straipsnio teksto konstrukcijas, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdus, loginius duomenų sąsajumo aspektus, visą Straipsnio kontekstą, akivaizdu, jog pareiškėjas siejamas su neigiama straipsnyje aprašoma nusikalstama verslo schema, nesąžininga ir gerai moralei prieštaraujančia veika; 4) Inspektorės 2013-12-16 sprendimas nelaikytinas pagrįstas Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. prasme. Pažymėtina ir tai, jog Inspektorei 2013-08-06 kartu su skunde pateiktame paneigimo tekste, pareiškėjas, be kita ko, siekė jog būtų paneigta ne tik patį pareiškėją A. J., tačiau ir R. J., liečianti informacija. Tačiau iš teismui pateikto skundo motyvų matyti, jog Straipsnyje nurodyti ir šioje byloje ginčijami teiginiai iš esmės sietini su tik su pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų galimu pažeidimu.

Įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Pagal Įstatymo 22 str. 8 d. 1 p., viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams, viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Ši teisė yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena iš svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų. EŽTT, aiškindamas teisės skleisti informaciją turinį (Konvencijos 10 str.), yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Taigi, Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, t. y., neperžengdamas Konvencijos 10 str. 2 d. nustatytų šios teisės ribų. Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog žurnalistų teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą), tačiau pabrėžė, kad spauda negali peržengti jai nustatytų ribojimų, kurių reikia kitų asmenų garbei ir orumui garantuoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai: Handyside v. United Kongdom, 1976; Obsertver & Guardian v. United Kingdom, 1991; De Haes & Gijsels v. Begium, 1997; Lingens v. Austria, 1986 bylose).

EŽTT formuojama praktika patvirtina, kad, sprendžiant konfliktą, kilusį tarp teisės skleisti informaciją ir teisės į garbės ir orumo gynimą, būtina vadovautis šių teisių pusiausvyros ir tarpusavio derinimo principais.

Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad asmens garbės ir orumo, gero vardo suabsoliutinimas ir teisių gynimas, esant menkiausiam netikslumui, reikštų visuomenės teisės žinoti pažeidimą, nes teisė skleisti informaciją apima ir visuomenės teisę žinoti, kas vyksta šalyje ir pasaulyje, išskyrus atvejus, kai tai liečia informaciją, kurią skelbti draudžia įstatymas. Taip pat pažymėta, kad nuomonė yra subjektyvi ir jai nėra taikomas tiesos kriterijus, tačiau nuomonės autorius privalo užtikrinti, kad ji būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų (2000-11-22 nutartis civ. b. Nr.3K-3-1251/2000; 2000-11-29 nutartis civ. b. Nr.3K-3-1286/2000).

Vertinant A. J. keliamo ginčo pobūdį, taip pat tai, ar Straipsnyje paskelbta informacija bei jame nurodytų faktinių aplinkybių vertinimu nėra sąmoningai iškraipomi duomenys, pažymėtina, kad žurnalistas Š. Č. rinkdamas, analizuodamas bei apibendrindamas Straipsnyje panaudotą medžiagą rėmėsi gauta bei viešai skelbiama valstybės įmonių ir pareigūnų (VĮ Registro centras, Energetikos ministerijos, teismų procesiniais dokumentais, prokuroro) informacija bei duomenimis (t. 1, b. l. 7–10, 167–177, 181–199; t. 2, b. l. 1–32).

Byloje esantys įrodymai liudija, kad Energetikos ministerijos oficialioje svetainėje 2010-05-19 buvo paskelbtas straipsnis „Bus narpliojama dar viena pinigų plovimo schema“ (t. 1, b. l. 167, 169–170), kuriame, be kita ko, keliamos abejonės dėl VER atliktų veiksmų, perimant šios įmonės kontrolinį akcijų paketą veiksmų teisėtumo; nurodoma, jog Generalinei prokuratūrai sąrašas dėl VER veiksmų, kuriuose gali būti nusikalstamų veikų, ar kuriais padaryta didelė žala Lietuvos Respublikai. Taip pat pažymima, kad tarp VER ir EER buvo sudarytos sutartys dėl konsultacijų, pagal kurias EER buvo mokama net iki 9 proc. pasirašytų sutarčių kainos, o 2009 m. EER išmokėta 1,66 mln. litų.

Nustatyta, kad VER kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su ieškiniu, kuriame, be kita ko, buvo prašoma pripažinti VER ir EER 2008–2010 m. sudarytus sandorius niekiniais; priteisti solidariai iš EER, V. J., A. Ž., A. A. ir B. G. padarytą žalą (t. 1; b. l. 181–199).

Straipsnyje pažymėta, kad dėl VER ir EER sąsajų, sudarytų sutarčių bei veiksmų perleidžiant VER kontrolę privatiems asmenims, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, pateikiamas trumpas tyrimą atliekančios prokurorės A. G. komentaras apie šio tyrimo eigą; nurodoma, kad tarp VER ir EER vyksta teisminiai ginčai dėl turto.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Straipsnio teiginiu „Beje, prie VER bankroto prisidėjo ir EER“ nėra tvirtinama, kad būtent EER ir VER verslo sąryšiai tiesiogiai sąlygojo pastarosios bendrovės bankrotą. Kita vertus, atsižvelgus į tas aptartas aplinkybes, jog VER pagal sudarytas sutartis mokėjo EER didelius nuošimčius nuo sutarčių vertės, tai, jog 2008–2010 m. sudarytų sutarčių vyksta ginčai, Straipsnio išvada, jog su EER sudaryti sandoriai iš dalies galėjo apsunkinti VER finansinę padėtį, yra pagrįsta.

Iš Straipsnyje pateiktos schemos bei joje nurodytų sąsajų tarp asmenų (R. J., E. P., V. J. (per apsirikimą nurodyta netiksli pavardė „V. J.“) ir bendrovių (UAB „ENG“, UAB „NBP“, UAB „Pilada“, UAB „RAY Investmens“ VER ir EER), akivaizdu, kad šie fiziniai asmenys, taip pat atskirų juridinių asmenų veikla, yra gana glaudžiai susiję (t. 1, b. l. 9). Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl šioje schemoje pateiktų duomenų teisingumo bei išsamumo. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra ginčo ir dėl tų aplinkybių, jog R. J. ir E. P. yra susiję svainystės ryšiais, o R. J. ir A. J. – giminystės ryšiais (šią aplinkybę pareiškėjas patvirtino teismo posėdžio metu). Teismo nuomone, tai, jog A. J. dalį UAB „NBP“, kuri straipsnio paskelbimo metu buvo vienintelė EER akcininkė, akcijų įsigijo jau po to, kai VER parleido turėtas EER akcijas, nėra esminė aplinkybė vertinant straipsnio turinį bei joje pateikiamą informaciją.

Vertinant straipsnio teiginį, kad „A. J. – kertinė figūra šioje verslo schemoje“ pažymėtina, jog pareiškėjas bei kiti Straipsnyje nurodyti asmenys nėra kaltinami tuo, jog pateiktos jų ar jų valdomų bendrovių sąsajos yra nusikalstamos, tačiau šis teiginys iš esmės yra siejamas su tarp pareiškėjo ir kitų asmenų (UAB „NBP“, UAB „Pilada“, UAB „RAY Investmens“, UAB „ENG“, V. J. ir R. J.) esamais (ar buvusiais) ryšiais, kurie pagrįsti žurnalistinio tyrimo metu surinkta informacija, VĮ Registrų centras pateiktais duomenimis. Taigi, nors Straipsnyje nurodytos aplinkybės gali suponuoti neigiamą požiūrį apie jame nurodytų asmenų veiklą, tokį vertinimą lemtų ne pačios informacijos pateikimo būdas, o tie objektyvūs faktai, jog dėl VER ir EER sąsajų bei veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, Straipsnio schemoje nurodyti duomenys apie glaudžius asmenų verslo, taip pat svainystės ir giminystės ryšius. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės yra aptartos skundžiamame Inspektorės sprendime, todėl, priešingai negu teigia pareiškėjas, jokių prieštaravimų tarp sprendimo motyvų ir jo išvadų nėra. Be to, Delfyje 2013-02-12 buvo patalpintas straipsnis „Prokurorė: steigiant „Elektrėnų energetikos remontą“ galėjo būti viršyti įgaliojimai, bet nusikaltimo požymių nerasta“, kuriame nurodoma, kad buvo baigtas tyrimas dėl EER steigimo, tyrimo metu aptikta duomenų, kad Ūkio ministerijos vadovybė šios bendrovės steigimo procese galimai viršijo įgaliojimus, tačiau terminas, per kurį gali būti taikoma atsakomybė už įgaliojimų viršijimą, yra pasibaigęs (t. 1, b. l. 156). Taigi, minėtoje publikacijoje paskelbta informacija, dėl kurios teisingumo nėra ginčo, papildo Straipsnyje nurodytos informacijos bei duomenų vertinimą, taip pat nepaneigia tos aplinkybės, jog dėl EER steigimo galėjo būti taikoma atsakomybė atitinkamiems asmenims.

Įstatymo 16 str. 1 d. nurodoma, kad, gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių.

Kaip minėta, ginčo Straipsnyje pateikiama informacija buvo renkama, analizuojama ir vertinama naudojantis įvairių šaltinių duomenimis (Energetikos ministerijos paskelbta informacija apie kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą, prokurorės vykdančios ikiteisminį tyrimą komentaru, VĮ Registro centro duomenimis, procesiniais teismų sprendimais), ginčo klausimais suteikta galimybė pateikti paaiškinimus R. J.. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Įstatymo 16 str. 1 d. įtvirtintas nuomonių įvairovės principas iš esmės nebuvo pažeistas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgusi į tai, jog Straipsnyje nurodyta informacija yra viešo intereso objektu ir iš esmės toje dalyje, kuri yra nagrinėjamos bylos dalykas, esminių netikslumų neturi, yra pagrįsta bei teisinga, sprendžia, jog viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas informacijos (saviraiškos) laisvės ribų neperžengė. Taip pat pripažintina, kad Inspektorė 2013-12-16 sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Inspektorę priimti pareiškėjo 2013-08-06 skundą tenkinantį sprendimą yra išvestinis reikalavimo panaikinti Inspektorės 2013-12-16 sprendimą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo A. J. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.