Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 4 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. R. priklausančio garažo) – laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams,pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. V. priklausančio garažo) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams,pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš L. S. priklausančio garažo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams,pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, S. K. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Remiantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 9 dalimis S. K. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) nuteistas ir M. K., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. K. nuteistas už tai, kad jis: laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d., 8.00 val., iki 2016 m. vasario 20 d., 14.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su M. K., įsibrovė į garažą Nr. 74, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą turtą: 217 eurų vertės valties variklį „Minnkota Endura C2 32LBS“, 100 eurų vertės valties variklį, 72 eurų vertės benzininį generatorių, tris karpines meškeres, bendros 130 eurų vertės, tris spiningines meškeres, bendros 120 eurų vertės, devynias paprastas teleskopines meškeres, bendros 100 eurų vertės, 180 eurų vertės spininginę meškerę „Sakura Sportism cast“ su rite „Sakura“, žvejybinę dėžę su masalu, bendros 300 eurų vertės, 4 automobilio ratus su padangomis R16, bendros 200 eurų vertės, 4 ratus su padangomis „R15“, bendros 150 eurų vertės, aštuonis vienetus vasarinių padangų „R15“, bendros 160 eurų vertės, 260 eurų vertės guminę valtį „Mariner“, du valties akumuliatorius, bendros 350 eurų vertės, tris automobilio akumuliatorius, bendros 200 eurų vertės, 100 eurų vertės ekscentrinį šlifuoklį „Bosh“, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. R. 2639 eurų turtinę žalą;veikdamas bendrininkų grupėje su M. K., laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio, tiksliau nenustatytu laiku, sugadindamas pakabinamą spyną, įsibrovė į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą, A. V., priklausantį turtą 4 vienetus lengvo lydinio ratlankių su padangomis „Dunlop“, bendros 300 eurų vertės;veikdamas bendrininkų grupėje su M. K., laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2016 m. kovo 27 d., nupjaudamas pakabinamą spyną, įsibrovė į garažą Nr. 22, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą, L. S. priklausantį turtą: kirvį „Fiskars“, šašlykinę ir meškerę, bendros 170 eurų vertės;laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėnesio iki 2016 m. birželio mėnesio, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), nuimdamas nuo automobilio „Audi 80“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) keturis ratus, pagrobė nedidelės vertės svetimą, D. S. priklausantį turtą: 4 vienetus ratlankių su padangomis, bendros 140 eurų vertės.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį konstatavo, kad S. K. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, įrodyta surinktų ir ištirtų įrodymų visetu.Apeliaciniame skunde nuteistasis S. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendį ir prašo sušvelninti bausmę.Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skyrė apeliantui 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra būtent tokią, kokios prašė prokuroras. Be to, teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė, kad pirmos veikos atveju atiduota daugiau nei pusė pasisavintų daiktų, o antros, trečios ir ketvirtos veikų atvejais buvo atiduoti visi pasisavinti daiktai. Todėl, anot skundo autoriaus, jo veiksmais buvo padaryta minimali žala. Apelianto teigimu, teismas, neatsižvelgęs į paminėtas aplinkybes skyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuosprendis buvo skelbiamas skundo autoriui nedalyvaujant, dėl ko buvo pažeistos jo teisės. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamų veikų padarymo faktas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tačiau prašoma paskirti švelnesnę bausmę. Kadangi nuteistasis iš esmės prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų.BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.Skundžiamu nuosprendžiu Kauno apylinkės teismas S. K. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš A. R. priklausančio garažo), padarymą paskyrė 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš A. V. priklausančio garažo), padarymą – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš L. S. priklausančio garažo), padarymą – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą – 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, S. K. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. K. paskirta galutinė bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. K. bausmę už visas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti trys apysunkiai nusikaltimai ir baudžiamasis nusižengimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos tyčia; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų (siekiant neteisėtai įgyti svetimą turtą); į nusikalstamų veikų stadiją – nusikaltimai baigti; į kaltininko kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį – apysunkius nusikaltimus padarė, veikdamas bendrininkų grupe su M. K.; į kaltinamojo asmenybę – S. K. baustas administracine tvarka, teistas 7 kartus, nevedęs, slapstėsi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę ir išvardintas aplinkybes, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, o už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą - arešto bausmę. Taip pat vertintina ir tai, kad S. K. anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su smulkaus turto pagrobimu, jam skirtos baudos, tačiau informacijos apie jų sumokėjimą nėra. Taip pat nuteistasis ne kartą teistas už analogiškus nusikaltimus nuosavybei, jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis vėl nusikalto, kas rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. K. yra linkęs nesilaikyti įstatymų, jis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės taisykles, nuolat elgiasi nusikalstamai ir nesistengia pasitaisyti, nusikaltimai daromi sistemingai ir tai jau tapę jo gyvenimo būdu. Todėl bausmės (BK 41 straipsnio 2 dalis) paskirčiai įgyvendinti, už padarytus apysunkius nusikaltimus švelnesnės nei laisvės atėmimas rūšies bausmių – baudos, laisvės apribojimo ar arešto – šiuo atveju nebepakanka. O už padarytą baudžiamąjį nusižengimą nepakanka švelnesnės nei areštas rūšies bausmių – viešųjų darbų, baudos ar laisvės apribojimo.Apylinkės teismas, skirdamas S. K. bausmę, pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apylinkės teismas įvertinęs visas paminėtas aplinkybes teisingai S. K. paskyrė bausmes už apysunkius nusikaltimus, mažesnes nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą paskyrė bausmę, artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam arešto vidurkiui. Taip pat teismas BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies pagrindu pagrįstai šias bausmes subendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad S. K. prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, tuo pagrindu jo atžvilgiu taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam skirtą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad dalis pasisavintų daiktų grąžinti jų savininkams, priešingai nei nurodo nuteistasis, nereiškia, jog jo padarytomis nusikalstamomis veikomis padaryta minimali žala. Be to, tai, kad dalis pavogtų daiktų buvo grąžinta, lėmė ir policijos pareigūnų veiksmai. Tuo tarpu aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė sutampa su prokuroro prašyta paskirti bausme, nereiškia, jog bausmė neteisinga, kadangi, kaip minėta, teismas įvertino nusikalstamų veikų pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, t. y. bausmės skyrimo pagrindus. Nors nuosprendis buvo paskelbtas, nedalyvaujant nuteistajam, tačiau nuosprendis jam buvo įteiktas, jo teisė skųsti šį procesinį dokumentą apeliacine tvarka nebuvo apribota. O be šių paminėtų aplinkybių, jokių naujų, reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, skunde nėra pateikta. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad S. K. paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga, todėl švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas S. K. paskirtą bausmę, teisingai taikė BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 9 dalies nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę subendrino apėmimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta 28 parų arešto bausme ir S. K. paskyrė galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, S. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos terminas neprieštarauja teisingumo principui ir yra ne per griežta, todėl S. K. skundas atmetamas ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.