Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-08-26 · Civilinė byla Nr. 2A-522-278/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-26
Bylos Nr.
2A-522-278/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05751-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Birutė Valiulienė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Generalinės prokuratūros, Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, LR Generalinės prokuratūros
Ieškovas
J. L.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-522-278/2013

Teisėjas Eigirdas Činka Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05751-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija (S) 44.5.2.5; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-162-755/2013 pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos ir LR Generalinės prokuratūros dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės 34 028 Lt turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad žala atsirado dėl nepagrįstai jam pareikšto įtarimo ir kaltinimo nusižengimais valstybės tarnybai bei dokumentų klastojimo, dėl neteisėto kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir užstato paskyrimo, nepagrįsto sulaikymo, kratų ir nušalinimo nuo pareigų. Nurodė, jog dėl pareikštų kaltinimų jis buvo išteisintas, todėl patirtą žalą turi atlyginti dėl to atsakinga valstybė, kurios pareigūnų veiksmais ji padaryta.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį iš dalies tenkino: priteisė iš atsakovės 600 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas, 235 Lt atstovavimo išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas buvo įtariamas korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, kurią įvykdė eidamas VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro vyr. gydytojo ir viešųjų pirkimo komisijos nario pareigas ir pasinaudojo šių pareigų teikiamosiomis galimybėmis, jų pagrindu atsiradusiais ryšiais su kitais asmenimis. Teismas konstatavo, jog surinkti įrodymai patvirtina, jog nusikaltimų tyrimo institucijoms buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą bei pateikti įtarimus J. L., nes tyrimas pradėtas atlikus operatyvinės veiksmus įstatymo nustatyta tvarka. Nurodė, jog teikiant įtarimą, jį tikslinant, buvo pateikti duomenys apie įstaigos vadovo neskaidrų viešųjų pirkimo procedūrų atlikimą, apie užsakovo vadovo namų valdos, kurioje jis gyvena, dalinai atliktą remontą, viešuosiuose pirkimuose dalyvavusio asmens sąskaita. Darė išvadą, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir užstatas ieškovui skirti tikslu užtikrinti jo, kaip įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdyti ikiteisminiam tyrimui, bylos nagrinėjimui teisme ir nuosprendžio įvykdymui. Teismas konstatavo, jog J. L. taikytų kardomųjų priemonių neskundė, jų panaikinti neprašė, o prašymas dėl pasižadėjimo pakeitimo buvo patenkintas. Darė išvadą, jog buvo pagrindas taikyti procesinės prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų, atlikti kratą ieškovo namuose bei jo darbovietėje. Konstatavo, jog teismo nutartyse nurodyta, kokių konkrečiai daiktų turi būti ieškoma, jie pagrįstai laikyti reikšmingais bylai ir buvo pateikti į bylą. Nurodė, kad atlikusiems kratą namuose ir neradus ieškomų įrodymų, o juos vėliau ieškovo prašymu suradus ir pateikus jo žmona, nereiškia, jog krata buvo neteisėta ar bereikšmė. Tokia ji netapo ir dėl to, kad ieškantieji ieškojo ieškovo nuomone formaliai ar neatidžiai. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog procedūrinių pažeidimų dėl kratos atlikimo nenustatyta, o pagrindo ieškovo sulaikymui BPK 140 str. 1 d. ir 2 d. pagrindu bei BPK 122 str. numatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų, nebuvo. Teismas konstatavo, jog nebuvo pagrindo sulaikyti ieškovą ir pagal BPK 123 str. 2 d., nes krata atlikta anksti ryte darbo dieną, asmuo sulaikytas apie 14 val., tyrimo veiksmai pradėti planingai, jiems pasirengus. Nurodė, kad įrodytas nepagrįstas laikino sulaikymo ieškovui paskyrimas, o kiti teiginiai dėl nepagrįstai pareikšto įtarimo ir kaltinimo, dėl neteisėtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir užstato paskyrimo, nušalinimo nuo pareigų, kratų atlikimo neįrodyti. Konstatavus, jog teisėsaugos institucijų pareigūnai nepagrįstai dviems paroms sulaikė ieškovą, jis yra išteisintas, darė išvadą esant pakankamam pagrindui pripažinti J. L. teisę į baudžiamojo proceso metu dalies turėtų išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovo sulaikymo metu gynėjas dalyvavo tik viename tyrimo veiksme, pagrįstu atlygintinu dydžiu dalį pripažino 200 Lt išlaidų. Darė išvadą, jog nušalinimą nuo pareigų pripažinus pagrįstu, jo metu vyr. gydytojo atlyginimas nemokėtas pagrįstai, todėl negautas darbo užmokestis nepripažintinas patirta žala dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pripažinęs žalos padarymą dėl neteisėto sulaikymo įrodytu ir nesant įrodytam priežastiniam ryšiui dėl ligų paūmėjimo ir atsiradimo su sulaikymu, teismas konstatavo, jog dėl neteisėto sulaikymo priteistina ieškovui po 200 Lt neturtinės žalos už kiekvieną sulaikymo dieną.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Generalinės prokuratūros, prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės 2013 m. balandžio 3 d. teismo sprendimą dalyje dėl patenkintų ieškovo reikalavimų ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad skundžiamoje sprendimo dalyje teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepakankamai objektyviai vertino bylos įrodymus. Teigia, jog kratos metu ieškovo elgesys sąlygojo abejones dėl galimo proceso trukdymo, o dėl didelės kratos metu paimtų ir ieškovo žmonos pateiktų dokumentų apimties, nebuvo galimybės skubiai kreiptis į teismą dėl J. L. suėmimo. Nurodo, jog prokurorui nebuvo galimybės įvertinti aplinkybių visumos ir 2010-01-19 parinkti tinkamą kardomąją priemonę, o ieškovas nepasinaudojo teise apskųsti jam skirtą procesinės prievartos priemonę – sulaikymą. Be to, byloje, kurioje įtariamuoju buvo patrauktas ieškovas, nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų veiksmų neteisėtumą, nėra jokio procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą ieškovo atžvilgiu. Teigia, jog teismas nenurodė, kokios teisės normos buvo pažeistos, paskiriant ieškovui sulaikymą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. L. prašo skundą atmesti. Teigia, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra visos būtinos sąlygos. Nurodo, kad nebuvo pagrindo skirti jam sulaikymą ir nors neskundė suėmimo teisėtumo, aukštesniųjų prokurorų raštu prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Teigia, kad nebuvo pagrindo manyti, jog jis gali trukdyti procesui, nes ieškomi dokumentai buvo rasti darbovietėje, o dalį dokumentų pateikė jo žmona. Pažymi, kad nesant duomenų apie BPK ir ATPK pažeidimą, neįrodo apelianto teiginio dėl civilinės atsakomybės buvimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą LR Teisingumo ministerija, atstovaudama Lietuvos valstybę, sutinka su skundo dalyku ir pagrindais ir prisideda prie jo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Iš bylos dokumentų matyti, kad 2010-01-19 14.20 val. - 2010-01-21 14.20 val. laikotarpiu J. L. buvo sulaikytas, siekiant užtikrinti netrukdomą ikiteisminio tyrimo eigą (baudž. b. Nr. 1-115-768/2011, 3 t., b. l. 151-156). 2010-01-19 nutarime laikinai sulaikyti asmenį nurodoma, jog J. L., įtariamas padaręs apysunkį nusikaltimą, gali trukdyti procesui pasinaudodamas savo kaip vyr. gydytojo pareigomis VšĮ Panevėžio Fizinės medicinos ir reabilitacijos centre, bandyti paveikti viešųjų pirkimų komisijos narius, statybos įmonių vadovus, asmenis, remontavusius jo namus, gali sunaikinti, slėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus. Konstatuota, jog nėra galimybės BPK 123 straipsnio 2 dalies tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo, todėl būtina jį laikinai sulaikyti (baudž. b. Nr. 1-115-768/2011, 3 t., b. l. 151-156). Sulaikymo teisėtumas nebuvo skundžiamas. Nustatyta, kad 2010-01-20 ieškovui J. L. buvo įteiktas 2010-01-19 įtarimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 225 str. 2 d., padarymo ir dėl to jis apklaustas (1 t., b. l. 28-29; baudž. b. Nr. 1-115-768/2011, 3 t., b. l. 113-120). Patikslintas įtarimas pagal BK 228 str. 2 d., 300 str. 1 d. 1 d. ieškovui įteiktas ir įtariamuoju jis apklaustas 2010-07-16 bei 2010-08-20 (1 t., b. l. 43-46; baudž. b. Nr. 1-115-768/2011, 3 t., b. l. 130-142). Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir 10 000 Lt užstatas ieškovui paskirti 2010-01-21, pasižadėjimas pakeistas 2010-02-12 prokuroro nutarimais (1 t., b. l. 35-36, 38). Byla su kaltinamuoju aktu teismui buvo perduota 2010-09-16, o Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-05-16 nuosprendžiu J. L. buvo išteisintas konstatavus, jog nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacine ir kasacine tvarka išnagrinėjus bylą, nuosprendis nepakeistas, skundai atmesti (1 t., b. l. 99-104, 113-116; baudž. b. Nr. 1-115-768/2011, 3 t., b.l. 71-83 4 t., b. l. 71, 221-231, 264-271).

Ieškovas nurodė, jog dėl sulaikymo jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą ir reikalavimą priteisti žalą grindžia CK 6.272 straipsnio 1 dalimi. Minėta įstatymo nuostata nustato, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šioje normoje nustatytas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis – valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinio veiksmo baudžiamajame ir administraciniame procese. Įstatymo nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-364/2008; Nr. 3K-3-200/2010; kt.). Kadangi prievolės atlyginti žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų atsiradimo viena iš būtinų sąlygų yra neteisėtų veiksmų konstatavimas, todėl svarbu nustatyti, kokie veiksmai pripažintini neteisėtais, kokie neteisėtumo konstatavimo kriterijai. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju būtina išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą, kokiu pagrindu nutrauktas ikiteisminis tyrimas; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Šių aplinkybių vertinimas atliekamas civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir gali prieiti prie priešingos išvados, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-215/2008; Nr. 3K-3-5-2009).

Kaip nurodyta aukščiau, 2010-01-19 nutarime laikinai sulaikyti asmenį nurodoma, jog nėra galimybės pagal BPK 123 straipsnio 2 dalies nuostatas itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo, todėl būtina J. L. laikinai sulaikyti (baudž. b. Nr. 1-115-768/2011, 3 t., b. l. 151-156). Apeliantė teigia, jog buvo pagrindas skirti J. L. laikinąjį suėmimą pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 142 straipsnio 2 dalį. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, galimas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu tik išimtiniais atvejais, kai yra visos šios sąlygos: 1) paaiškėja, kad yra kodekso 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos; 2) tuoj pat būtina suvaržyti asmeniui laisvę, siekiant kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų; 3) nėra galimybės kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 1-115-768/2011 duomenų, Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras 2010-01-15 pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui prašymus priimti nutarimus dėl kratos Panevėžio apskrities fizinės medicinos ir reabilitacijos centre bei J. L. gyvenamajame name ir pagalbinėse patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (baudž. b. Nr. 1-115-768/2011, 1 t., b. l. 125, 2 t., b. l. 136). Minėtuose prašymuose buvo nurodyti ieškotini dokumentai: 2008-2009 metų statybos ir remonto darbų viešųjų pirkimų konkurso, kurį laimėjo L. R. firma „Statybos tempas“ bei ieškovo gyvenamojo namo 2008-2009 metų remontą patvirtinantys dokumentai. Panevėžio miesto apylinkės teismui 2010-01-15 patenkinus prašymus, 2010-01-19 6,40 val. – 7,05 val. laikotarpiu ieškovo gyvenamajame name buvo atlikta krata ir kratos protokolu užfiksuota, kad nerasti ir nepaimti ieškomi dokumentai (baudž. b. Nr. 1-115-768/2011, 1 t., b. l. 126, 2 t., b. l. 137-139). Minėtos kratos atlikimo metu ieškovas nurodė, kad ieškomi dokumentai laikomi jo darbovietėje. 2010-01-19 8 val. - 10 val., atlikus kratą ieškovo darbovietėje, (duomenys neskelbtini), surasti ir paimti ieškomi dokumentai bei nešiojamas kompiuteris (baudž. b. Nr. 1-115-768/2011, 1 t., b. l. 130-131). Nustatyta, kad 2010-01-19,11 val. 30 min. ieškovo žmona B. L. savo noru pateikė ieškotus ir nerastus namuose dokumentus, susijusius su 2008-2009 metų ieškovo gyvenamojo namo remontu, kurių procesinis pateikimo įforminimas vyko iki 13 val. 50 min. (baudž. b. Nr. 1-115-768/2011, 2 t., b. l. 151-153). Šie faktai leidžia konstatuoti, jog iki 2010-01-19 13 val. 50 min. kratos nutartyse nurodyti dokumentai ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo surasti ir paimti, kas leidžia konstatuoti, jog iki 14 val. ikiteisminio tyrimo pareigūnai išėmė arba jiems buvo pateikti dokumentai, reikalingi tyrimui.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi buvo pradėtas 2009-07-08 - 2009-09-10 laikotarpiu atlikus operatyvinius veiksmus operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka, t.y., išanalizavus mobiliojo ryšio priemonių telekomunikacijų tinklais perduotą informaciją (baudž. byla, 1 t., b.l. 9-51). Minėti duomenys leidžia konstatuoti, jog apie galimai įvykdytą nusikaltimą tyrimo organams buvo žinoma gerokai anksčiau nei buvo kreiptasi į teismą dėl nutarimo atlikti kratas priėmimo, todėl 2010-01-19 14 val. 20 min. paskelbtas nutarimas laikinai sulaikyti ieškovą J. L. tuo pagrindu, kad ieškovas gali trukdyti ikiteisminio tyrimo procesą, laikytinas nepagrįstu (CPK 178 str.). Šią išvadą leidžia daryti ir ta aplinkybė, jog iki nutarimo laikinai sulaikyti asmenį priėmimo, buvo paimti ir gauti visi ieškomi dokumentai, pats ieškovas nurodė, kur galima rasti dokumentus dėl viešųjų pirkimų konkursų, ieškovo žmona pati pristatė ikiteisminio tyrimo pareigūnų nerastus ieškovo gyvenamajame name ieškotus dokumentus dėl gyvenamojo namo remonto. Šiuo atveju, prielaidos, kad ieškovas galėtų sunaikinti, paslėpti dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, buvo nepagrįstos (CPK 178 str., 185 str.). Apeliantės teiginys, esą ieškovo elgesys kratos metu jo gyvenamajame name sustiprino abejones dėl galimo trukdymo procesui, nepagrįstas, nes 2010-01-19 kratos protokole nurodyta, kad pats ieškovas nurodė ieškotinų dokumentų buvimo vietą. Tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ieškovo gyvenamajame name atlikus kratą, jokių dokumentų nerado, o vėliau ieškovo žmona atnešė minėtus įrodymus, nesuteikia pagrindo teigti, jog ieškovo elgesys kratos metu įrodo sąmoningą norą trukdyti ikiteisminio tyrimo procesui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo įrodymais pagrįstos prielaidos, esą ieškovas dėl einamų pareigų gali esmingai įtakoti procesą (CPK 178 str., 185 str.). Įvertinta tai, jog 2010-01-19 atliktoms kratoms buvo ruoštasi iš anksto, nutarimas dėl laikinojo asmens sulaikymo paskelbtas po 14 valandos, todėl objektyvių kliūčių skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo nebuvo. Nors teigiama, kad dėl didelės apimties dokumentų nebuvo galima su jais susipažinti, tačiau B. L. pateiktų dokumentų apžiūra atlikta tik 2010-04-19 8,10 val. -11,55 val., t.y., praėjus beveik trims mėnesiams ir po 2010-01-21 J. L. paskirtos kardomosios priemonės (rašytinio pasižadėjimo neišvykti, užstato), kas leidžia daryti išvadą, jog darbovietėje išimti dokumentai turėjo esminę reikšmę sprendžiant J. L. sulaikymo klausimą (2 t., b.l. 151-156, 3 t., b.l. 157-158). Be to, 2010-01-19 liudytojomis buvo apklaustos VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro darbuotojos V. L., V. B., žinojusios apie įstaigoje vykdomus viešuosius pirkimus, o apie dalyvavimą viešuose pirkimuose dar 2009 m. rugsėjo - gruodžio mėn. buvo apklausiami konkursuose dalyvavusių įmonių darbuotojai, todėl J. L. negalėjo paveikti nei įstaigos darbuotojų, viešųjų pirkimų komisijos narių, nei pirkimuose dalyvavusių įstaigų vadovų ir tuo daryti įtaką procesui (3 t., b.l.10-14,18-20, 87-93). Kadangi ieškovas turėjo gyvenamąją vietą, nebuvo teistas, duomenų, jog jis slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, darys naujus nusikaltimus nebuvo, todėl sulaikyti BPK 140 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindais J. L. nebuvo pagrindo. Aukščiau paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo J. L.. Aplinkybė, jog ieškovas nepasinaudojo teise apskųsti nutarimą dėl laikinojo sulaikymo, nesuteikia pagrindo manyti nutarimui dėl laikino asmens sulaikymo esant pagrįstam. Pažymėtina ir tai, kad procesinių sprendimų, pripažįstančių ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros veiksmus neteisėtais ir nepagrįstais ieškovo atžvilgiu, nebuvimas neturi įtakos teismui vertinti įrodymus pagal įrodinėjimo ir vertinimo taisykles, suformuluotas civiliniame procese. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nepaneigta valstybės civilinė atsakomybė dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ieškinio dalyje dėl nepagrįsto laikino sulaikymo, nes ieškovui buvo suvaržyta laisvė, neįvertinus būtinybės dėl jos apribojimo teismine tvarka. Apeliantė nepateikė naujų įrodymų, paneigiančių aukščiau nurodytą išvadą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės, procesinės teisės normas, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija Laimantas MisiūnasNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė