Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. 2014 m. liepos 12 d., 18.30 val., Vilniaus rajono savivaldybėje, kelyje Vilnius- Minskas (17 km), vairavo automobilį „BMW 535 XI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis (2,01 promilės) neblaivumo laipsnis ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės ir pareigos K. G. išaiškintos surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirašytas. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdžius neatvyko.

Teismo posėdyje liudytojas A. R. parodė, kad įvykį su K. G. pamena. Buvo sustabdytas 2014 m. liepos 12 d. automobilis BMW, kurio vairuotojas K. G. buvo akivaizdžiai neblaivus. Kadangi ekipažo alkotesteris buvo priduotas patikrai, jie iškvietė kitą pareigūnų ekipažą, kuris atvykęs nustatė K. G. neblaivumą. Pats pažeidėjas atsiprašinėjo, pažeidimo neneigė, pats parašė protokole paaiškinimą bei jį pasirašė, nes tokiuose pažeidimuose pareigūnai pažeidėjams duoda paties surašyti paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį atsako ir tas, kas vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis. K. G. kaltę, padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio K. G. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos jo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės bei jo paties paaiškinimas, kad dėl pažeidimo gailisi (b. l. 1). Nors bylos eigoje, dar Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo gautas K. G. prašymas, kuriame jis tvirtino, kad su pažeidimu kategoriškai nesutinka, tačiau tai laikytina jo gynybine pozicija bei siekiu vilkinti bylos nagrinėjimą, norinti išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad K. G. pozicija byloje nenuosekli, vienu atveju jis pripažino teisės pažeidimą, tačiau vėliau neigė. Kita vertus jo kaltę vairavus esant neblaiviam, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš policijos pareigūno L. P. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2014 m. liepos 12 d., apie 18.30 val., kelio Vilnius-Minskas 17 kilometre buvo sustabdytas automobilis „BMW 535 XI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sustabdžius minėtą automobilį, paaiškėjo, jog jį vairuoja K. G.. Bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. K. G. paaiškino, jog automobilį vairavo išgėręs. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu, jam nustatytas 2,01 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 2). Analogiškas aplinkybes apklausiamas teismo posėdyje parodė ir liudytjas A. R., kuris taip pat patvirtino, kad nuo K. G. sklido alkoholio kvapas, jam nustatytas neblaivumas. L. P. tarnybiniame pranešime bei A. R. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtina pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 3) bei asmens neblaivumo nustatymo pažyma, iš kurios matyti, jog K. G. išties nustatytas 2,01 promilės girtumo laipsnis (b. l. 4). Be to, byloje esantis alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1620458 patvirtina, jog šio prietaiso patikra galioja iki 2014 m. spalio 9 d., t. y. pažeidimo fiksavimo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti. Byloje esanti K. G. vairuotojo pažymėjimo kopija patvirtina, jog jis turi teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 11). Laikino leidimo šaknelė įrodo, jog K. G. išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones (b. l. 12). Remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais konstatuotina, kad K. G. 2014 m. liepos 12 d. automobilį vairavo neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis (2,01promilės) neblaivumo laipsnis, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Teismas, skirdamas K. G. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (teismų praktikoje laikomas vienu iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų), atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – K. G. jauno amžiaus, administracine tvarka baustas, tačiau nuobaudos nebegaliojančios. Nors K. G. tuoj pat po pažeidimo padarymo savo kaltę iš esmės pripažino ir nurodė, jog dėl poelgio gailisi, teismas, atsižvelgęs į vėlesnį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį, neturi pagrindo konstatuoti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma esant dviems būtinoms sąlygoms – kaltininkas nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamu atveju matyti, jog administracinio teisės pažeidimo byla paties K. G. 2014 m. gruodžio 15 d. prašymu perduota pagal teismingumą iš Vilniaus rajono apylinkės teismo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismui žinomais jo gyvenamosios vietos adresais teismo šaukimų neatsiimdavo, pastarųjų, teismo pavedimu, K. G. nepavyko įteikti ir policijos pareigūnams, į teismo posėdį jis taip ir neatvyko, nors apie prieš jį pradėtą procesą žinojo, pats juo nesidomėjo. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog K. G. sąmoningai siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, vengdamas administracinės atsakomybės, todėl išvada, jog jis geranoriškai padėjo išaiškinti pažeidimą, būtų nepagrįsta. Teismo vertinimu, tokiu atveju taip pat nėra teisinio pagrindo spręsti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas, nuobaudos dydžiui parinkti reikšmingas, aplinkybes teismas daro išvadą, kad K. G. skirtinos ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos pagrindinė ir papildoma nuobaudos, kurių dydis nustatytinas artimas vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30² straipsniais, 126 straipsnio 4 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam šešių šimtų trisdešimties eurų (630 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos asmuo sumokėti negali, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Jeigu baudos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.