Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-744-1079/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-04
Bylos Nr.
1-744-1079/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06858-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-744-1079/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06858-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.20.12; 2.3.4.3; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui,

kaltinamajam A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas 2020 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį arešto bausme 28 paroms, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2020 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir esant paskirtai galutinei bausmei – 28 (dvidešimt aštuonioms) paroms arešto, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus 2020 m. gruodžio 21 d., būdamas nesuimtas, išvyko iš nuosprendyje nurodytos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų ir taip vengė atlikti nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę iki 2021 m. kovo 21 d., kuomet buvo sulaikytas ir patalpintas atlikti bausmę.

A. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai. Duodamas parodymus paaiškino, kad išvyko iš Lietuvos 2020 m. rugsėjo 21 d., nes sugyventinė S. buvo paėmusi paskolą automobiliui, kurį teismas konfiskavo, o jis turėjo uždirbti pinigus, kad grąžinti paskolą. Prokurorė minėjo, kad bus 28 parų arešto bausmė. Sutiko su tokia bausme. Negalėjo laukti, nes reikėjo grąžinti paskolą, reikėjo pinigų, todėl išvyko. Baudžiamasis įsakymas, kuriuo buvo nuteistas arešto bausme, jam įteiktas nebuvo, nes teismo posėdžio nebuvo ir minėtas procesinis dokumentas buvo atsiųstas elektroniniu paštu. Buvo nurodęs elektroninio pašto adresą, sutiko, procesinį dokumentą gauti elektroniniu paštu. Pastoviai elektroninio pašto netikrindavo. Pamatė atsiųstą dokumentą 2020 m. lapkričio mėnesį. Gavęs procesinį dokumentą negrįžo į Lietuvą, nes nebuvo dar uždirbęs visų pinigų, o paskui būdamas užsienyje susirgo. Pripažino, jog jam buvo išaiškinta, kad turi pristatyti per 7 dienas į areštinę, kad gruodžio 21 d. turi prisistatyti į Šiaulių tardymo izoliatorių. Su Šiaulių tardymo izoliatoriumi nesiderino kada atvyks, nepagalvojo, kad reikia paskambinti. Iki naujų metų reikalingus 4000 EUR uždirbo ir po naujųjų metų jau buvo grąžinęs, bet negrįžo, nes sirgo, gydėsi užsienyje. Buvo pasirašęs, kad negali išvykti, kol nesibaigs procesas. Išvyko, nes reikėjo gražinti pinigus, kiekvieną mėnesį mokėti 150 Eur paskolos, dar vaikams išlaikymą: sūnui 100 Eur, dukroms duoda geranoriškai. Nuo 1993 m. Lietuvoje nedirbęs, pastoviai uždarbiauja užsienyje. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Kaltinamojo A. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, be jo paties prisipažinimo, teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, grindžiama ir kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išvardintais įrodymais:

2020 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu, kuriuo A. K. paskirta galutinė bausmė – 28 paros arešto (b. l. 18-20);

2020 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo patvarkymu pateikti vykdyti įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriame konstatuota, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 21 d. (b. l. 17);

2020 m. rugsėjo 17 d. prokuroro paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo kopija, iš kurio matyti, kad A. K. sutiko su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma arešto bausme (b. l. 53);

2021 m. vasario 22 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pranešimu dėl A. K. paieškos, kuriame nurodoma, kad nuteistasis A. K. neatvyko atlikti arešto bausmės, apie neatvykimo priežastį nepranešė. Prašoma atlikti A. K. paiešką ir pristatyti jį arešto bausmės atlikimui (b. l. 15);

2021 m. kovo 3 d. tarnybiniu pranešimu dėl A. K. paieškos, kuriame nurodoma, kad eilę kartų buvo nuvykta į A. K. nurodytą gyvenamąją vietą, kur A. K. rasti nepavyko. Namie buvusi jo sugyventinė R. S. paaiškino, kad A. K. nėra, jis išvykęs į užsienį. Patikrinus policijos duomenų bazes buvo nustatytas A. K. Lietuvos Respublikos sienos kirtimas 2020 m. rugsėjo 21 d. iš Vilniaus oro uosto (b. l. 21);

2021 m. kovo 3 d. nutarimu pradėti asmens paiešką (b. l. 29, 30);

2021 m. kovo 4 d. informacija apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus, iš kurios matyti, kad A. K. išvykdamas valstybinę sieną kirto 2020 m. rugsėjo 21 d. 22.29 val. Vilniaus oro uoste (b. l. 33);

2021 m. kovo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo pranešimu apie teismo baudžiamojo įsakymo įteikimą A. K. elektroniniu paštu (b. l. 48);

2021 m. kovo 22 d. nutarimu nutraukti asmens paiešką, kuriame nurodoma, kad A. K. paieška nutraukta sulaikius asmenį Kauno oro uoste (b. l. 29, 42-43).

BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas – normali bausmių vykdymo įstaigų veikla vykdant arešto ar laisvės atėmimo bausmę. Pagal BPK 342 straipsnį įsiteisėjusį nuosprendį, išskyrus BPK 337 straipsnyje numatytus atvejus, pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos. Patvarkymą vykdyti nuosprendį surašo teisėjas ir kartu su nuosprendžio nuorašu išsiunčia bausmės vykdymo institucijai ir nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiam prokurorui. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Šioje byloje nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-34834-20, kurioje A. K. buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 2020 m. rugsėjo 17 d. įtariamajam A. K. buvo paskelbta apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Su tokiu prokurorės siūlymu įtariamasis A. K. sutiko, taip pat, sutiko ir su siūloma arešto bausme. Nurodomoje ikiteisminio tyrimo byloje, 2020 m. rugpjūčio 31 d. tyrėjo nutarimu A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apylinkės teismas priėmė A. K. atžvilgiu teismo baudžiamąjį įsakymą, kurio pripažino A. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam arešto bausmę 42 paroms, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – areštą 28 paroms. Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Taip pat, teismo baudžiamojo įsakymo rezoliucinėje dalyje A. K. buvo išaiškinta prievolė teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ne vėliau kaip per septynias dienas atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą. Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis A. K., pažeisdamas jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, sąlygas, dar iki teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo teisme, 2020 m. rugsėjo 21 d., iš Vilniaus oro uosto išvyko į užsienį. 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo baudžiamasis įsakymas A. K. buvo įteiktas išsiunčiant jam elektroniniu paštu, nes kaltinamasis buvo išreiškęs sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroniniu paštu. Apie tai, kad teismo baudžiamasis įsakymas jam buvo įteiktas patvirtino ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. K. žinojo, jog jam yra draudžiama pasišalinti iš gyvenamosios vietos, žinojo apie prokurorės sprendimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei jam siūloma arešto bausme. Kaltinamasis taip pat žinojo apie arešto bausmės vykdymo tvarką ir jam įstatymo nustatytą pareigą atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą bausmės atlikimui, tačiau šios pareigos nevykdė. A. K. pažeisdamas kardomosios priemonės sąlygas išvyko į užsienį, gavęs teismo baudžiamąjį įsakymą 2020 m. gruodžio mėnesio pradžioje taip pat negrįžo į Lietuvą arešto bausmės atlikimui, nepranešė bausmės atlikimo vietos administracijai apie negalėjimą atvykti atlikti paskirtos arešto bausmės, dėl ko įstaiga kreipėsi į policiją dėl nuteistojo paieškos. Paskelbus paiešką nuteistasis nebuvo rastas gyvenamojoje vietoje, artimieji vengė nurodyti A. K. buvimo vietą, pats nuteistasis telefonu neatsiliepė. Šios nustatytos aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad kaltinamasis A. K. vengė atlikti jam paskirtą arešto bausmę, pažeisdamas kardomosios priemonės sąlygas išvyko į užsienį, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui neatvyko į arešto bausmės atlikimo vietą bausmės atlikimui. A. K. veikoje nustatyti visi BK 242 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Jo tyčia dėl vengimo atlikti arešto bausmę yra nustatyta neginčijamai, nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis A. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Teismas kaltinamojo pripažinimą ir gailėjimąsi dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad naują nusikaltimą padarė būdamas teistas ir neišnykus teistumui, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis A. K. laikomas teistas vieną kartą, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs (b. l. 65-76), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, nuobaudos galiojančios (b. l. 78-79), nedirba (b. l. 81), nurodo esantis registruotas Užimtumo tarnyboje. BK 242 straipsnio sankcijoje yra numatytos dvi bausmės – bauda ir terminuotas laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančią ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybes, tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, anksčiau paskirtų administracinių nuobaudų – baudų, nemoka, turi nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant lygų įstatyme nustatytam bausmės minimumui (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam A. K. visiškai pripažinus padarius nusikalstamą veiką, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo A. K. galimybes, pažymėtina, kad A. K. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas vieną kartą, ankstesni teistumai yra išnykę, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jau esant paskelbtai jo paieškai pats sugrįžo iš užsienio, turi nepilnametį vaiką. Iš visumos aptartų duomenų matyti, kad A. K. savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, nurodė, jog gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas ir kaltininko asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. K. taikant BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teismo nuomone, būtina kaltinamajam suteikti galimybę pakeisti gyvenimo būdą, taip pat su probacijos priežiūra keisti savo nusikalstamą elgesį ir resocializuotis. Be to, kaltinamasis turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų, todėl realiai atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę ir nedirbdamas šios pareigos iš esmės vykdyti negalėtų, dėl ko būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išskirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas teismui patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, o taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra visuomenės, veikiančios per teismą, pasitikėjimas nuteistuoju. Šį visuomenės pasitikėjimą nuteistasis turi pateisinti be jokių elgesio pažeidimų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas A. K. taikomas pirmą kartą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda minimaliam įstatyme nustatytam laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. K. 2021 m. balandžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, ir paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Sigita Rozgaitė