- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-688-154/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02642-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Ieškovas
- S. Ž.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja V. Žostautienė Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02642-2013-2 Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2.;110.1;122.4.
NUTARTIS
2013 m. spalio 8 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. Ž. atstovo adv. H. Oseckio atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo galutinio sprendimo priėmimo nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. S. Ž. kreipėsi Šiaulių apylinkės teismą ieškiniu, pareikštu atsakovei S. G., prašydamas nustatyti su sūnumi T. Ž., gimusiu 2011 m. vasario 8 d., bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką.
Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki įsiteisės teismo sprendimas nustatyti laikiną tokią bendravimo su sūnumi T. Ž. tvarką:
Šalies argumentai
1.1. Pirmą mėnesį pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovas S. Ž. (tėvas) bendrauja su sūnumi T. Ž. vaiko gyvenamoje vietoje metų neporinės savaitės penktadieniais nuo 15 val. iki 19 val;
1.2. Antrą mėnesį pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovas S. Ž. (tėvas)
turi teisę pasiimti sūnų T. Ž. metų neporinių savaičių šeštadieniais nuo 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir privalo sugražinti vaiką į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.
Nuo trečio mėnesio pritaikius laikinas apsaugos priemones ieškovas S. Ž. (tėvas) turi teisę pasiimti sūnų T. Ž. metų neporinių savaičių penktadieniais nuo 18 val. iš jo gyvenamosios vietos ir privalo jį parvežti į namus pas vaiko motiną iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val. Vaikas turi būti pasiimamas tarp 18 val. ir 19 val.
2. Nustatyti, kad ieškovas S. Ž. turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi T. Ž. visomis ryšio priemonėmis (tame tarpe ir mobiliuoju telefonu).
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad su atsakove (vaiko motina) kartu negyvena. Atsakovė riboja bendravimą su sūnumi. Mano, kad toks draudimas kenkia nepilnamečio vaiko interesams, todėl tikslinga nustatyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies - iki teismo galutinio sprendimo priėmimo nustatė laikiną ieškovo S. Ž. bendravimo su sūnumi T. Ž. tvarką, nutardamas, kad ieškovas S. Ž. turi teisę bendrauti su sūnumi T. Ž. vaiko gyvenamojoje vietoje neporinės savaitės penktadieniais nuo 16 val. iki 19 val. Likusioje dalyje teismas ieškovo prašymą atmetė.
Teismas, nustatydamas tokią ieškovo (vaiko tėvo) bendravimo su sūnumi T. tvarką, atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, į tai, kad šalių sūnus šiuo metu gyvena su savo mama (atsakove), yra tik dviejų metų amžiaus, su tėvu realiai negyveno pusantrų metų ir jo beveik nepažįsta. Teismas taip pat pažymėjo, kad nustačius tokią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, nebūtų pažeistos tėvo teisės bendrauti su sūnumi ir sūnaus teisės matytis su tėvu. Pažymėjo, kad atsakovė priešieškinyje sutiko, kad ieškovas bendrautų su sūnumi atsakovės namuose.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovo S. Ž. atstovas adv. H. Oseckis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį ir visiškai patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
1. Nustatyti ieškovo prašomą bendravimo su vaiku tvarką yra būtina, kad mažametis vaikas neprarastų ryšio su tėvu.
2. Skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka kenkia vaiko interesams, nes nustatytas tik minimalus vaiko bendravimas su tėvu, t. y. per mėnesį vos šešios valandos. Tokią minimalią bendravimo su vaiku tvarką galima nustatyti tik tada, kai tėvas (ieškovas) kenkia vaiko interesams.
3. Šiai dienai nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nėra pakankama. Atsakovė ignoruoja ieškovo prašymus pasikalbėti su sūnumi telefonu. Ieškovas ir jo nepilnametis sūnus gyvena skirtinguose miestuose, todėl pokalbiai telefonu bent minimaliai gali padėti išsaugoti tėvo ir sūnaus tarpusavio artimus ryšius. Tačiau pirmoisos instancijos teismas ir šioje dalyje ieškovo prašymo netenkino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė S. G. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
1. Ieškovo nurodytas pereinamasis laikotarpis neatitinka protingumo kriterijų, pažeidžia mažamečio vaiko interesus. Teismui patenkinus atskirąjį skundą, mažametis vaikas galimai patirtų emocinį šoką, būtų sutrikdyta jo psichologinė savijauta, saugumo jausmas.
2. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-505-194/2013, pažymėjo, kad pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas (patenkinus ieškovo prašymą) gali emociškai traumuoti mažametį vaiką.
3. Atsakovė nesudarė jokių kliūčių ieškovui matytis ir bendrauti su sūnumi, priešingai, ji pati net pasiūlė ieškovui pamaitinti sūnų, kad tėvas žinotų, kaip reikia pasirūpinti mažamečiu vaiku, tačiau ieškovas atsisakė, pareikšdamas, kad atvyko bendrauti su vaiku, o ne jį maitinti. Susitikimo metu ieškovo pageidavimu dalyvavo antstolė V. Š.. Dėl tokių ieškovo poelgių sprendžia, kad ieškovas nevisapusiškai nori dalyvauti savo mažamečio sūnaus gyvenime, ir , jei pasiimtų sūnų pas save, net nežinotų, kaip tinkamai tenkinti būtiniausius vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
CK 3.65 str. 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, o taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti šio straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys numatytos ir CPK 145 str. 1 dalyje, tačiau nė vienoje paminėtoje teisės normoje kaip laikinoji apsaugos priemonė nėra įvardintas laikinosios bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymas.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo galutinio sprendimo priėmimo. Taigi, CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio nustatytų priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje.
CK 3.175 str. 2 d. numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tokie patys principai taikomi ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką iki teismo sprendimo priėmimo byloje.
Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas šioje byloje jau nagrinėjo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovo S. Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatyta, kad ieškovas S. Ž. turi teisę pasiimti sūnų T. Ž. metų neporinių savaičių penktadieniais nuo 18 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir privalo vaiką parvežti į namus, pas jo motiną iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val. Vaikas turi būti pasiimamas tarp 18 val. ir 19 val.; nustatyta, kad ieškovas S. Ž. turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi T. Ž. visomis ryšio priemonėmis (mobiliuoju tel., internetu ir kt.). Šiaulių apygardos teismas 2013 m. birželio 3 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2S-505-194/2013) minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino, o klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, konstatuodamas, kad ilgalaikis (kelių parų) 2 metų vaiko išsiskyrimas su motina vaikui gali sukelti stresą, paskatinti nervingumą, irzlumą, miego sutrikimus, nes tėvas nežino vaiko dienos ritmo, su juo kartu negyveno pusantrų metų laiko, o pernelyg dažnas gyvenamosios vietos pakeitimas gali emociškai traumuoti mažametį šalių sūnų. Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi.
Byloje nustatyta, kad nepraėjus nė menesiui, ieškovas S. Ž. vėl kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos prieminių taikymo – dėl iki teismo sprendimo priėmimo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, prašydamas nustatyti pereinamąjį laikotarpį ir pirmą mėnesį leisti ieškovui bendrauti su sūnumi vaiko gyvenamoje vietoje metų neporinės savaitės penktadieniais nuo 15 val. iki 19 val.; antrą mėnesį leisti ieškovui pasiimti sūnų T. Ž. metų neporinių savaičių šeštadieniais nuo 10 val. iš jo gyvenamosios vietos, nurodant, kad jis privalo sugražinti vaiką į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.; nuo trečio mėnesio leisti ieškovui pasiimti sūnų metų neporinių savaičių penktadieniais nuo 18 val. iš jo gyvenamosios vietos, nurodant, kad privalo jį parvežti į namus pas vaiko motiną iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val., vaikas turi būti pasiimamas tarp 18 val. ir 19 val.; nustatyti, kad ieškovas S. Ž. turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi T. Ž. visomis ryšio priemonėmis (tame tarpe ir mobiliuoju telefonu). Tai reiškia, kad nepraėjus mėnesiui ir nepasikeitus aplinkybėms (vaikas tebėra dviejų metų amžiaus) ieškovas prašo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri suteiktų jam teisę pasimti vaiką iš jo gyvemanosios vietos. Todėl šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad siekiant netrikdyti mažamečio vaiko, negalima tenkinti ieškovo prašymo, dalyje, kurioje prašoma nustatyti, jog ieškovas gali pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos. Kaip jau buvo minėta, tokias pat išvadas buvo padaręs Šiaulių apygardos teismas 2013 m. birželio 3 d. nutartyje, kuri yra įsiteisėjusi.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad leidimas ieškovui su vaiku matytis tik neporinės savaitės penktadieniais po 3 valandas, taip pat atmetimas ieškovo prašymo, jog jam būtų leista bedrauti su vaiku telefonu, pažeidžia tiek ieškovo (tėvo), tiek ir mažamečio vaikos interesus. Todėl šioje dalyje atskirasis skundas tenkintinas ir nustatytina, kad ieškovas S. Ž. (tėvas) gali betarpiškai bendrauti su sūnumi T. Ž. vaiko gyvenamoje vietoje (pas vaiko motiną) kiekvieną penktadieniais nuo 11 val. iki 19 val., prieš tai suderinęs konkretų bendravimo su vaiku laiką su atsakove S. G.. Nesuderinus bendravimo su vaiku konkretaus laiko būtų pažeista atsakovės teisė laisvai disponuoti savo laiku. Taip pat nustatytina, kad ieškovas S. Ž. turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi T. Ž. telefonu (tiek mobiliuoju, tiek laidiniu) kiekvieną dieną nuo 10 val. iki 19 val.
Pažymėtina, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatoma ne pastovi ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, o tik laikina, t. y. iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Išsprendus šalių ginčą iš esmės, gali būti nustatyta ir kitokia ieškovo bendravimo su vaiku tvarka.
Dėl nurodytų motyvų Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis pakeistina iš dalies ir nustatytina, kad ieškovas S. Ž. (tėvas) gali betarpiškai bendrauti su sūnumi T. Ž. vaiko gyvenamoje vietoje kiekvieną penktadienį nuo 11 val. iki 19 val., prieš tai suderinęs konkretų bendravimo su vaiku laiką su atsakove S. G., taip pat nustatytina, kad ieškovas S. Ž. turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi T. Ž. telefonu (tiek mobiliuoju, tiek laidiniu) kiekvieną dieną nuo 10 val. iki 19 val.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį.
Nustatyti, kad ieškovas S. Ž. (vaiko tėvas) gali betarpiškai bendrauti su sūnumi T. Ž., gimusiu 2011 m. vasario 8 d., vaiko gyvenamoje vietoje kiekvieną penktadienį nuo 11 val. iki 19 val., prieš tai suderinęs konkretų bendravimo su vaiku laiką su atsakove S. G..
Nustatyti, kad ieškovas S. Ž. (vaiko tėvas) turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi T. Ž. telefonu (tiek mobiliuoju, tiek laidiniu) kiekvieną dieną nuo 10 val. iki 19 val.
Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.