Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos pareiškime suformuluoto reikalavimo atnaujinti įstatymų – Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje – nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po V. K. mirties, priimti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 4 dalis, 442 straipsnio 13 punktas, 443 straipsnis, 576–578 straipsniai).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaras Mindaugas Vegys, patvirtino testamentą (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą 2022 m. sausio 28 d., kuriuo V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), po savo mirties padarė tokį patvarkymą: jo (V. K.) palikimo atsiradimo metu jam nuosavybės teise priklausantį visą turtą, kuris gali būti paveldėjimo objektu, įskaitant, bet neapsiribojant, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigus, turtines teises, paliko Z. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notaras Česlovas Tomaševičius, 2024 m. kovo 8 d. išduotame liudijime (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), liudija, jog po V. K., mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla nepradėta.

Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo

6. Pareiškėja Z. S. prašė atnaujinti terminą palikimui, likusiam po V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti. Pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo iš esmės grindė tuo, kad ją prislėgė artimųjų mirtys, po kurių visiškai palūžo, pablogėjo sveikata, jautėsi morališkai išsekusi, nesugebėjo adekvačiai vertinti situacijos, be to ir nežinojo apie jai testamentu paliktą turtą.

7. CK 5.50 straipsnio nuostata numato, kad tam, jog įpėdinis įgytų palikimą, įpėdinis turi palikimą priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 ir 3 dalys). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nustatyta, jog V. K. mirė (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, jog V. K. palikimas, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, turėjo būti priimtas iki (duomenys neskelbtini) (CK 1.118 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad pareiškėja terminą, nustatytą CK 5.50 straipsnio 3 dalyje, praleido. Pareiškėjos pareiškimas teisme gautas 2024 m. birželio 26 d., todėl pareiškėja praleido terminą palikimui priimti daugiau kaip 2 metus.

8. Visgi, įstatymų leidėjas numatė, jog gali pasitaikyti įvairių gyvenimiškų situacijų, dėl kurių CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas palikimui priimti bus praleistas, todėl įtvirtino CK 5.57 straipsnio 1 dalyje tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų; ii) teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra,) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo; iii) teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis); iv) vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016, nutarties 9–10 punktai).

9. Teismas, pasisakydamas dėl nustatytų faktinių aplinkybių atitikties teisiniam reguliavimui atsižvelgia į aplinkybę, jog pareiškėja Z. S. turėjo valią priimti velionio palikimą. Pareiškėja, teismo vertinimu, iš esmės nurodė, kad palikimą priimti laiku sutrukdė ne viena konkreti, tačiau kelios priežastys: prislėgė žinia apie V. K. onkologinę ligą, kurį nuo pat ligos pradžios iki pat mirties slaugė ir prižiūrėjo; po V. K. mirties slaugė ir prižiūrėjo V. K. tėtį – A. A. K., vėliau sunkiai sergančią dukrą O. R. (mirė (duomenys neskelbtini)), patyrė didelį emocinį stresą, pašlijo pačios pareiškėjos sveikata (susirgo (duomenys neskelbtini)), dėl ko vartojo raminamuosius vaistus, jautėsi morališkai išsekusi. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja būtų išreiškusi valią turto nepaveldėti. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjos prašomo termino atnaujinimas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus, byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškimo patenkinimas galėtų neigiamai paveikti kokių nors į bylą neįtrauktų asmenų teises ar teisėtus interesus. Visgi, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog protingumo principo turinys turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste, t. y. pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-7-115-69/2020). Teismo įsitikinimu, aptariamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas ir bendrųjų civilinės teisės principų – protingumo ir sąžiningumo – pagrindu (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys, 5.57 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, taip pat aplinkybę, jog prieštaraujančių suinteresuotų asmenų termino palikimo priėmimui atnaujinimui nėra, sprendžia, jog pareiškėjos pareiškimas gali būti tenkinamas.

10. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pareiškėjos Z. S. pareiškimas tenkintinas ir terminas pareiškėjai Z. S. priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo V. K. mirties, atnaujintinas (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 576–578 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjos Z. S. pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjai Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

Atnaujinto 3 (trijų) mėnesių termino pareiškėjai Z. S. priimti palikimą, atsiradusį po V. K. mirties, pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.