Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-05-04 · Civilinė byla Nr. e2A-702-777/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-04
Bylos Nr.
e2A-702-777/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Gailevičienė, Erika Misiūnienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas
S. A.
Ieškovas
AB „Energijos skirstymo operatorius“
Civilinė byla Nr. e2A-702-777/2017Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00594-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.11.5; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8; 3.2.6.10; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės ir Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. A. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-12-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei S. A. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė 2016-07-25 Šilalės rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovės S. A. 7 331,55 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 165 Eur žyminį mokestį ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad 2016-01-21 patikrinimo metu nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame objekte, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas), nuo įvadinio kabelio, einančio ant objekto sienos į apskaitos skydą, kiaurai pro gofros laikiklį į objekto rūsį eina varinis kabelis – slapta atšaka, kuria buvo užmaitinti visi objekto rūsyje esantys elektros įrenginiai ir tokiu būdu elektros energija buvo vartojama be apskaitos, t. y. neteisėtai. 2016-01-21 ieškovė atsakovei surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11003296 (toliau – aktas). Ieškovė nurodė, kad ieškinio reikalavimą grindžia Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės), 132.13 punktu ir atsakovės pažeidimą priskiria Taisyklių punkte nurodytų pažeidimų kategorijai, nes nustatyta, jog atsakovės pažeidimo pobūdis slaptas. Todėl vadovaujantis Taisyklių 132.13 punktu žalos dydis apskaičiuotas už trejų metų laikotarpį iki akto surašymo dienos, t. y. nuo 2013-01-22 iki 2016-01-21.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 5 132 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016-08-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 115,50 Eur žyminį mokestį. Priteistos 5132 Eur sumos mokėjimą atsakovei išdėstė lygiomis dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigodamas atsakovę ieškovei vienuolika mėnesių mokėti po 428 Eur, paskutinį mėnesį – 424 Eur, įmokas mokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė laikėsi Taisyklėse numatytos žalos apskaičiavimo tvarkos, t. y. sudarė elektros prietaisų sąrašą, ir nustačiusi, jog pažeidimas slapto pobūdžio ir priskirtinas Taisyklių 132.13 punkte nurodytų pažeidimų kategorijai, pagrįstai apskaičiavo 7 331,55 Eur žalą už 3 metų laikotarpį nuo 2013-02-22 iki 2016-01-21.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė patikrinime dalyvavo, pasirašė akte bei jo prieduose, pastabų nereiškė, nepateikė pagrįstų įrodymų, jog dalis rastų buitinių prietaisų buvo neveikiantys, todėl atsakovės argumentus, jog dalis akte nurodytų elektrinių buitinių prietaisų iki 2016-01-21 patikrinimo buvo neveikiantys, pripažino nepagrįstais.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog katilo, šaldiklio ir šaldytuvo galingumą ieškovė nustatė tinkamai, dėl to žala dėl šių prietaisų apskaičiuota teisingai.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog priteisus visą ieškovės reikalaujamą sumą, atsakovei tai būtų nepakeliama našta ir jai atsirastų sunkių pasekmių. Todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, ieškovės prašomą priteisti sumą sumažino 30 procentų iki 5 132 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl sunkios turtinės padėties yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą vieneriems metams, ir nurodė, jog sprendimo vykdymo išdėstymas tokiam terminui nesuteiks nepagrįsto pranašumo atsakovei, o ieškovė nepatirs nepagrįstų nuostolių, kad tokios trukmės priteistos sumos išdėstymas dalimis atitinka ieškovės ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyrą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš atsakovės priteistą 5 132 Eur sumą ieškovei mažinti iki 1 000 Eur, sprendimo vykdymą išdėstyti 3 metams, atleisti nuo 63 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo.Apeliantė nurodė, kad tikrintojai tinkamai neatliko savo pareigų, todėl nebuvo galimybės nustatyti, ar nustatyta žala apskaičiuota pagrįstai. Aktą surašę darbuotojai skyrė nepakankamai pastangų ir dėmesio išsiaiškinti, ar apeliantė neteisėtai elektros energiją vartojo trumpiau nei 3 metus. Apeliantė nurodė, kad nebuvo fiksuojama: ar laidai ir jungtys buvo oksidavęsi ar ne; išsamiai neaprašytas prisijungimo mechanizmas; nefiksuota, ar siena ties jungimo vieta buvo neseniai ar „šviežiai“ tinkuota; elektros energijos tiekimo laidai nebuvo paimti iš pažeidimo vietos, kad būtų galima atlikti laboratorinius tyrimus (ieškovė tokias galimybes turi) ir ištirti, ar laidai buvo paveikti gaisro, kas leistų nustatyti, ar elektra buvo vartojama tik po gaisro (2015-12-26) ar ilgesnį laiką. Neatlikusi šių veiksmų ieškovė užfiksavusi pažeidimo faktą nepagrįstai pritaikė Taisyklių 132.13 p. numatytą maksimalų 3 metų žalos skaičiavimo laikotarpį. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neturėjo pagrindo vertinti mėnesinius mokėjimus ir taikyti Taisyklių 129 p. nuostatas, nes likusioje namo dalyje elektros energija visą laiką buvo naudojama per apskaitos prietaisą, suvartota energija buvo deklaruojama ir už ją mokama. Apeliantė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai sudėjo elektrinio katilo BLECKMANN UF70 CU152 3,85 kW ir elektrinio šildytuvo BESTAR 2 kW galią ir taip apskaičiavo bendrą rūsio šildymui sunaudotą energiją. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad elektrinis šildytuvas BESTAR yra ne nuolatinio naudojimo šildymo įranga, o paprastas nešiojamas šildytuvas, kuris naudojamas esant žemai kambario temperatūrai momentiniam šildymui, jį naudojo kartais gyvenamosiose patalpose, kur elektros energija visą laiką buvo vartojama per apskaitos prietaisą, suvartota energija buvo deklaruojama ir už ją mokama, todėl šiam šildytuvui priskaičiuota suvartota elektros energija nepagrįstai, dėl to priskaičiuota suma turi būti mažinama 2 306,17 Eur.Apeliantė nurodė, kad pagrįstai teismas įvertino jos labai sunkią finansinę padėtį, tačiau nesutinka su teismo sprendimu tik 30 proc. mažinti reikalaujamą sumą ir mano, kad turėtų būti sumažinta iki 1 000 Eur. Apeliantė nurodė, kad ji su vyru yra senatvės pensininkai, jų vienintelės pajamos – pensijos: jos pensiją sudaro 704,26 Eur, sutuoktinio – 379,85 Eur, jokių kitų pajamų apeliantės šeima neturi. Abu sutuoktiniai serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, vaistams kartu išleidžia 218 Eur. Kartu su apeliantės šeima gyvena neįgali dukra su dviem nepilnamečiais taip pat neįgaliais vaikais, jos pajamos nuo 182 Eur iki 212 Eur.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs 12 mėnesių atidėjimo terminą, neįvertino, jog iš likusios 276,26 Eur sumos negalės abu su sutuoktiniu ne tik pragyventi, išsimaitinti, išlaikyti būstą, sumokėti visus reikiamus mokesčius, bet ir susimokėti už vaistus, kurie yra būtini, išlaikyti neįgalią dukrą su dviem nepilnamečiais neįgaliais vaikais. Todėl yra pagrindas žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti dalimis 36 mėnesių laikotarpiui. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog slapta atšaka buvo įrengta po objekte kilusio gaisro, juolab jog gaisro kilimo priežastis galėjo būti netvarkinga vidaus elektros instaliacija – rūsyje esančius įrenginius prisijungus prie neleistinai įrengtos savadarbės slaptos atšakos.Ieškovė nurodė, kad šiuo atveju nebuvo galima remtis statistiniais duomenimis, kadangi elektros energijos vartojimo pažeidimas nėra normalus elektros energijos vartojimas, todėl vertinti mėnesinius mokėjimus ir taikyti Taisyklių 129 p. nuostatas nebuvo pagrindo.Ieškovė nurodė, kad nepagrįsti apeliantės argumentai dėl netinkamai apskaičiuotos sunaudotos elektros energijos namo šildymui, nurodant, jog nebuvo naudojamas šildytuvas BESTAR, nes patikrinimo metu apeliantė neprieštaravo dėl surašomų elektros prietaisų ir nenurodė, jog juo nesinaudoja. Be to, pirmosios instancijos teismo nustatyta elektrinio katilo galia didesnė, nei nustatė darbuotojai, nurodydami savadarbio katilo galią.Ieškovė nurodė, kad nepagrįstas apeliantės prašymas, jog žala turėtų būti dar daugiau mažinama, t. y. daugiau nei 7 kartus, nes tai prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principams. Juolab jog nustatyta, kad žala padaryta tyčia ir pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatą, tokio žalos sumažinimo nenumato įstatymas.Ieškovė nurodė, kad remiantis CPK 248 straipsniu, išdėstymo laikotarpis turėtų būti maksimaliai protingas, kad nepažeistų ne tik ieškovo, bet ir kitų sąžiningų, nustatytais terminais atsiskaitančių ir teisėtai elektros energiją vartojančių klientų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Dėl netinkamai nustatyto žalos dydžio

Apeliantė kvestionuodama netinkamai nustatytos žalos dydį nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino visų reikšmingų aplinkybių, todėl nepagrįstai nurodė, jog padaryta žala turi būti skaičiuojama už trejus metus, o ne už trumpesnį laikotarpį, t. y. nuo 2015-12-26, po name įvykusio gaisro. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovės darbuotojams vykdant elektros tinklų apžiūrą, buvo patikrintos ir užfiksuotos didelės MT-12 L-100 oro linijos srovės apkrovos. Specialiu srovės matuokliu nustatyta, jog šios apkrovos susidarė dėl elektros energijos vartojimo apeliantės objekte. Tikrinant objekto elektros energijos apskaitą nustatyta, jog įvadiniame elektros kabelyje nuo oro linijos iki prie pastato išorinės sienos sumontuoto elektros apskaitos prietaiso, prieš apskaitos prietaisą, gofruotame vamzdyje, įrengta slapta vienfazė kabelio atšaka, kuri per kabelio laikiklius nuvesta į gyvenamojo namo rūsį, per kurią elektros energija namo rūsyje vartojama be apskaitos už ją neatsiskaitant. Nustačius tokias aplinkybes galima pagrįstai daryti išvadą, jog toks pažeidimas vertinamas kaip slapto pobūdžio, nes vienfazė kabelio atšaka buvo paslėpta gofruotame vamzdyje, jos ieškovės darbuotojai per elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimą dėl tokio slapto pobūdžio negalėjo pastebėti. Taisyklių 132.13 punkte numatyta, kad kai nustatoma, jog siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos schemos elementai yra paveikti, o operatoriaus darbuotojas ar operatoriaus įgaliotas trečiasis asmuo per paskutinį elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimą šios veikos dėl jos slapto pobūdžio negalėjo pastebėti, operatorius turi teisę perskaičiuoti tokiam buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį bei vertę Taisyklių 132.12 punkte nustatyta tvarka per laikotarpį nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų dienos, bet ne ilgesnį kaip 3 metai. Ieškovė pateikė duomenis, jog 2013–2016 metų laikotarpiu atsakovės objekte vieną kartą – 2015-02-25 buvo vykdomas elektros skaitiklio patikrinimas, tris kartus, t. y. 2014-05-26, 2014-12-19, 2016-11-22, atlikti skaitiklio rodmenų nurašymai. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, dėl vienfazio kabelio atšakos paslėpimo gofruotame vamzdyje objektyvios galimybės pastebėti ar įtarti slapta atšaka prijungtus elektros prietaisus nebuvo įmanoma, todėl nuspręsti, jog elektros energijos kiekis turi būti skaičiuojamas nuo elektros skaitiklio paskutinio tikrinimo, būtų nepagrįsta. Nors apeliantė nurodė, jog tokiu būdu elektra buvo vartojama tik po gaisro (2015-12-26), tačiau jokių objektyvių įrodymų nepateikė. Atvirkščiai, vertinant gaisro kilimo priežastį, akte nurodyta, kad galima gaisro kilimo priežastis – avarinis darbo režimas elektros instaliacijoje, kas leidžia manyti, kad jau gaisro metu galimai buvo pajungta slapta savadarbė atšaka. Be to, teismo posėdžio metu apklausti kaip liudytojai M. P. ir V. T. parodė, jog matėsi, kad namo rūsyje automatai, į kuriuos buvo neteisėtai atvestas kabelis, buvo seniai veikiantys, labai prastos būklės, t. y. pakaitę, padegę, o kad siena būtų buvusi „šviežiai“ tinkuota, nematė ir to patikrinimo metu neaptarinėjo. Taigi, apeliantė nepateikė pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog slapta kabelio atšaka buvo pajungta tik po name kilusio gaisro, t. y. po 2015-2-26, ar kitu laiku, nei ieškovė nurodė 3 metų laikotarpį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės apskaičiuoto laikotarpio terminas nustatytas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą aktą bei jame išdėstytas aplinkybes, liudytojų parodymus. Nesant pagrįstų įrodymų, kurie leistų daryti priešingas išvadas, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ieškovė pagrįstai apskaičiavo žalą už 3 metų laikotarpį, remdamasi Taisyklių 132.12 punkte nurodytomis nuostatomis.Apeliantė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai įvertino elektrinio šildytuvo BESTAR naudojimą ir taip apskaičiavo rūsio šildymui sunaudotą energiją. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti.Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog 2016-01-21 ieškovė atsakovei surašė aktą, kurį surašant dalyvavo apeliantė. Apeliantė susipažino su aktu, jo priedais – objekte rastų surašytų elektros imtuvų sąrašu, prijungimo schema, juos pasirašė ir pripažino slaptos atšakos objekte pajungimo faktą. Byloje nėra duomenų, jog apeliantė tiek akto surašymo metu, tiek svarstymo komisijoje posėdyje būtų pateikusi pastabas dėl nepagrįstai akte įrašytos ir vėliau apskaičiuotos elektrinio šildytuvo BESTAR suvartotos energijos. Apeliantė skunde neneigė, jog šį šildytuvą naudojo, tačiau nurodė, jog jį naudojo gyvenamosiose patalpose, kur elektros energija visą laiką buvo vartojama per apskaitos prietaisą, suvartota energija buvo deklaruojama ir už ją mokama. Tačiau remiantis ieškovės pateiktu 2016-03-15 elektros energijos suvartojimo apskaičiavimu matyti, kad, pavyzdžiui, imant laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 ir suskaičiavus visus nurodytus įrenginius, apskaičiavus jų sunaudojamą elektros energiją, išskyrus namo šildymui (į kurį įtrauktas ir elektrinis šildytuvas BESTAR) gaunama 5 020 kWh (876 + 788 + 183 + 2117 + 475 + 292 + 289), o apeliantė už tą patį laikotarpį deklaravo ir sumokėjo tik už 2 838 kWh. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog apskaičiavimai rodo, kad apeliantės naudojami prietaisai ir be šildytuvo BESTAR beveik dvigubai viršija deklaruotą suvartotos elektros energijos kiekį, todėl visiškai pagrįsta, jog šildytuvas BESTAR negalėjo būti naudojamas gyvenamosiose patalpose, kur elektros energija visą laiką buvo vartojama per apskaitos prietaisą, suvartota energija buvo deklaruojama ir už ją mokama. Taigi, apeliantė neįrodė, jog ji šildytuvą naudojo gyvenamosiose patalpose, kur elektros energija visą laiką buvo vartojama per apskaitos prietaisą, suvartota energija buvo deklaruojama ir už ją mokama, todėl nepagrįsti argumentai, jog priskaičiuota suma turėtų būti sumažinta 2 306,17 Eur.Apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neturėjo pagrindo vertinti mėnesinius mokėjimus ir taikyti Taisyklių 129 p. nuostatas, nes likusioje namo dalyje elektros energija visą laiką buvo vartojama per apskaitos prietaisą, suvartota energija buvo deklaruojama ir už ją mokama. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti.Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog slapta atšaka buvo nuvesta į rūsį ir prie jos prijungti tik rūsyje buvę elektros įrenginiai. Nagrinėjamu atveju negalima remtis statistiniais duomenimis, kadangi nustatytas elektros vartojimo pažeidimas ir tai nėra normalus elektros energijos vartojimas. Taigi, vertinti rūsyje ir kartu visame objekte elektrinių prietaisų sunaudotą elektros energijos kiekį vadovaujantis Taisyklių 129 p. nuostatomis būtų nelogiška. Ieškovė nepateikė duomenų, jog likusioje namo dalyje buvo nustatytas neteisėtas elektros energijos vartojimas, todėl vertinti mėnesinius mokėjimus ir taikyti Taisyklių 129 p. nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Dėl atlygintinų nuostolių dydžio mažinimo

Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata ieškovės prašomą priteisti sumą sumažino 30 procentų iki 5132 Eur, tačiau apeliantė su teismo sprendimu mažinti 30 proc. reikalaujamą sumą nesutinka ir mano, kad atsižvelgiant į jos sunkią turtinę padėtį ieškovės reikalaujama suma turėtų būti sumažinta iki 1 000 Eur. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo patenkinimo atsakovui atsirastų neigiamų, nepriimtinų ir sunkių padarinių. Toks reguliavimas visiškai suprantamas ir teisiškai pagrįstas, nes leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju paminėta įstatymo nuostata glaudžiai siejasi ir su CK 6.282 straipsnio 3 dalies ir CK 1.5 straipsnio nuostatomis. Tačiau CK 6.282 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, jog teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad dėl padarytos žalos yra ieškovės kaltės, o apeliantės veiksmai, kurių pagrindu atsirado žala, pripažinti tyčiniais, šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo spręsti dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio mažinimo, todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tik 30 proc. sumažino reikalavimo sumą, nepagrįsti net ir teisės taikymo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-92/2012). Kadangi ieškovė tik atsiliepime nurodė, jog anksčiau paminėtu pagrindu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sumažinti žalos atlyginimo dydį, tačiau skundo nepateikė, o apeliacinės instancijos teismas pabloginti apeliantės padėties negali, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl reikalaujamos sumos sumažinimo nekeistinas.

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

Apeliantė skunde taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs vienerių metų atidėjimo terminą, netinkami įvertino apeliantės sunkią finansinę padėtį, todėl nustatė per trumpą terminą priteistai skolai sumokėti, ir prašė šį terminą pratęsti 36 mėnesių laikotarpiui. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-61/2011). Pažymėtina, kad CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, per ilgas sprendimo įvykdymo atidėjimas neatitiktų teismo sprendimo įvykdymo tikslų ir pažeistų ne tik ieškovės, bet ir kitų sąžiningų, nustatytais terminais atsiskaitančių ir teisėtai elektros energiją vartojančių ieškovės klientų interesus. Pirmosios instancijos teismas išdėstė iš atsakovės ieškovei priteistos sumos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, su kuo apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-12-27 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Jolanta GailevičienėErika MisiūnienėGiedrė Seselskytė