- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-05
- Bylos Nr.
- 1A-68-919/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00565-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- D. K.
- Nukentėjusysis
- M. S., A. T.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Bronius Varsackis
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
- 2.4.8Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties perdavimas vykdyti (BPK 333 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo M. S.) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo A. T.) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir D. K. paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas sudedant iš dalies ir D. K. paskirta galutinė 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) d.
Skundžiamu nuosprendžiu M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu, tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo A. T. civiliniai ieškiniai atmesti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. D. K. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) val. prie (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo amžiaus, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pribėgus prie nukentėjusiojo A. T. ir kumščiu sudavus vieną kartą į veido sritį, o nukentėjusiajam ėmus bėgti, jį pavijo netoli parduotuvės „N.“, esančios (duomenys neskelbtini), kur bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam A. T. tiksliai nenustatytą kartų, tačiau ne mažiau trijų smūgių, rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydami jam poodines kraujosruvas abiejų akių srityse, krūtinėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
1.1. Be to, D. K. buvo nuteistas ir už tai, kad (duomenys neskelbtini) val., prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. A. priklausantį turtą, o būtent: nukentėjusiajam A. A. padavus jam 100 eurų už tariamą prekę, tokiu būdu užvaldęs nukentėjusiojo pinigus, atvirai, matant nukentėjusiajam A. A. su jais pabėgo.
1.2. Be to, D. K. buvo nuteistas ir už tai, kad (duomenys neskelbtini) val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu M. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam M. S. ne mažiau dešimties smūgių rankomis ir kojomis į galvos kairę pusę, kairį šoną, kairę koją, M. J. pripurškė į kairę veido pusę dujų, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. S. fizinį skausmą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo išteisinti jį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl A. T. nežymaus sveikatos sutrikdymo), bei paskirti švelnesnę bausmę dėl nukentėjusiajam M. S. sukelto fizinio skausmo.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendyje teigiama, kad D. K. kaltę patvirtina nukentėjusiojo A. T., liudytojų E. Ž., G. V. parodymais, liudytojo K. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tačiau nuteistasis D. K. pažymi, kad nukentėjusiojo A. T. parodymai nenuoseklūs ir nepatvirtina jo kaltės. Liudytoja apklausta G. V. apklausta parodė, kad nematė, kaip buvo sumuštas A. T. ir nežino kiek asmenų jį mušė. Liudytoju apklaustas E. Ž. parodė, kad įvykio nematė, turi liudininkus, kurie gali patvirtinti, kad tądien buvo centre. Taigi, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, jog D. K. (duomenys neskelbtini) d. būtų sužalojęs nukentėjusįjį A. T..
2.2. Nuteistasis D. K. pažymi, jog Kauno apylinkės teismas pripažindamas jį kaltu dėl atviros vagystės nukentėjusiojo A. A. atžvilgiu, rėmėsi tik nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtino kita baudžiamosios bylos medžiaga.
2.3. Be to, nuteistasis pažymi, kad dėl M. S. sužalojimo jis prisipažino, davė nuoseklius ir teisingus parodymus, savo elgesį vertina kritiškai ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Nuteistojo nuomone, dėl M. S. sužalojimo jam paskirta per griežta bausmė.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju, apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl D. K. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje (dėl A. T. nežymaus sveikatos sutrikdymo).
5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.
Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam A. T.
6. Iš apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad D. K. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas dėl jo kaltės vertino nenuoseklius nukentėjusiojo parodymus ir tiesiogiai įvykio nemačiusių liudytojų parodymus. Teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas D. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta tik dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam M. S., ir parodė, kad jam sudavė kelis smūgius, kiek smūgių sudavė neskaičiavo. Su savimi turėjo dujų balionėlį, nematė, kad kiti naudotųsi dujų balionėliu. Viskas prasidėjo nuo to, kad M. J. paprašė pagalbos, tai jis ir sutiko draugui padėti. Viskas bute vyko spontaniškai, išankstinio plano nebuvo. Dėl kitų nusikalstamų veikų kaltės nepripažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltės nepripažįsta, kadangi ne jo padaryta. (duomenys neskelbtini) d., tikslios datos neprisimena, bet gali būti tokia data, dienos metu, (duomenys neskelbtini) susitiko su K. ir M., buvo dar daugiau draugų, kurių neišvardins. Buvo prie sūpynių. Pusė jų paskui išėjo, tai yra K., M., kur išėjo nežino. Tądien G. V. matė parke, ji buvo su jam iš matymo pažįstamu draugu, jo vardo, pavardės nežino. E. Ž. žino, jis tą dieną taip pat buvo. Jis su draugais iki parduotuvės "N." nėjo. Jis tik žino, kad susimušė, matė, kaip M. sulaikė policiją ir išvežė. Jis muštynių nematė ir jose nedalyvavo. Dėl ko draugai nurodo, kad jis kartu mušė, nežino, gal nori įtraukti, jis tikrai nieko nemušė.
7. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. T. parodė, (duomenys neskelbtini) d. būdamas (duomenys neskelbtini) turguje susipažino su mergina E., pavardės nežino, jai apie 23 metai. Telefonu susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) Susitikus su E., jie ėjo pasivaikščioti, vaikščiojo pro daugiabučio kiemus. Apie (duomenys neskelbtini) val. jiems einant pro daugiabutį adresu (duomenys neskelbtini), E. pasakė "o mano vaikino brolis, negerai gali būti", jis matė, kad prie daugiabučio laiptinės stovi iki penkių jam nepažįstamų jaunuolių, kurie galimai apie 20-23 metų amžiaus, kiek jų tiksliai buvo neįsidėmėjo. Vienas iš šių jaunuolių, apie 173 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, plikas, vilkėjo tamsios spalvos sportinę aprangą, iškarto pradėjo bėgt link jo, šaukė "ateik čia", tai pamatęs jis pradėjo bėgti nuo jo. Jį pasivijo ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), kur šis jaunuolis jam rankos kumščiais sudavė ne mažiau tris smūgius į veidą ir į galvą. Matė, kad prie jo pribėga dar trys jaunuoliai, kurie buvo prie laiptinės. Vienas jų apie 183 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, vilkėjo sportinius rūbus tamsios spalvos, jis koja spyrė ne mažiau keturis kartus jam į kairį šoną. Jis nuo šių jaunuolių pabėgo į šalia esantį prekybos centrą "N.", kur įbėgęs į apsaugos postą paprašė, kad iškviestų policiją. Su atvykusiais policijos pareigūnais važiuojant tarnybiniu automobiliu atpažino vieną jaunuolį, kuris jį pirmas užsipuolė ir sudavė smūgius jam į veidą ir į galvą. Šį jaunuolį policijos pareigūnai sulaikė. Dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą. (duomenys neskelbtini) d. papildomai apklaustas liudytoju nukentėjęs A. T. nurodė, kad dabar žino, jog merginos prisistačiusios vardu E. tikrasis vardas yra G., pavardės nežino. Jie iš parko ėjo link parduotuvės "N.", nes norėjo nusipirkti atsigerti. Einant pravažiavimu tarp namų išgirdo kaip kažkas iš nugaros šuktelėjo. Atsisuko ir pamatė kokius keturis - penkis jam nepažįstamus vaikinus. Kiek prisimena jie sakė, "iš kur tu, kas tu toks". Jie buvo tarp parko ir namų. Juos pamačiusi G. pasakė, "o ne, mano buvusio draugo draugai". Ji pasakė, kad dabar kažkas gali būti. Atrodė nustebusi. Jis jos pasiteiravo, kas gali būti, ji pasakė, kad gal nieko nebus. Tada vienas iš tų vaikinų greitai prie jo priėjo ir paklausė "kas tu toks" ir iškart A. T. kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą. Jis iškart supanikavo ir pradėjo bėgti toliau kiemais. Jam nubėgus už poros namų šalia parduotuvės "N." jį jie prisivijo, matė, kad prie jo pribėgo trys vaikinai. Pirmas pribėgęs iš kumščio trenkė į veidą, tada pribėgo antras vaikinas spyrė jam į šoną. Jis viena ranka dengėsi nuo smūgių, kita ranka dengė kišenę su savo asmeniniais daiktais. Matė, kad visi trys vaikinai jam sudavė smūgius, kadangi jautė suduodamus smūgius iš visų pusių. Jam iš viso buvo suduoda ne mažiau 10 smūgių iš kojų ir rankų į įvairias kūno vietas. Jam pavyko ištrūkti ir jis nubėgo į parduotuvės "N." apsaugos postą. Jam buvo sumuštos akys, skaudėjo kairės pusės šoną. Policijos pareigūnai atvyko per kelias minutes. Jis jiems papasakojo kas nutiko, apibūdino jį sumušusius vaikinus. Važiavo link (duomenys neskelbtini), pačiame parke netoli sūpynių pamatė bėgantį vaikiną, kurį iškart atpažino ir nurodė pareigūnams. Matė, kaip policijos pareigūnai jį sulaikė. Sulaikytas vaikinas buvo vienas iš tų, kurie jį mušė, jis muštynių metu buvo priešais jį, todėl jį gerai įsidėmėjo. Visus vaikinus matė pirmą kartą. Šiuos savo parodymus nukentėjusysis A. T. teisiamojo posėdžio metu patvirtino.
8. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu liudytojas E. Ž. parodė, kad M., K. ir D., jų pavardžių nežino, pažįsta apie 3-4 mėnesius. (duomenys neskelbtini) mėnesį jis draugavo su G. V.. M., K. ir D. G. pažįsta, būdavo, kad visi kartu leisdavo laiką. (duomenys neskelbtini) d. ryte jis susiskambino su G., su ja kalbėjo telefonu, pasakė, kad visą dieną bus centre. Apie (duomenys neskelbtini) val. jis iš namų išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Susitiko su draugėm, su kuriomis buvo prie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo iki vakaro. Vakare, apie (duomenys neskelbtini) val. jam paskambino G. ir pasakė, kad jai vaikštant su draugu nepastebėjo K. su draugais. Tarp jų įvyko konfliktas. G. jam sakė, kad buvo susitikusi su kažkokiu senu draugu tiesiog pasivaikščioti. Tada ją pamatė K. su draugais. Sakė pašaukė ją su tuo vaikinu ir įvyko kažkoks konfliktas. Sekančią dieną (duomenys neskelbtini) susitiko su K., M. ir D.. G. jau su jais buvo. Susitikus jis paklausė jų kas ten buvo. Jie sakė, kad (duomenys neskelbtini) pamatė G. su kitu vaikinu ir nusprendė išsiaiškinti, ką ji veikia su juo. Tada prie jų priėjo, susistumdė ar kas ten buvo, vaikinas pabėgo, paskui M. sulaikė pareigūnai. Sakė, kad jie tik susistumdė su tuo vaikinu ir jis iškart pabėgo, apie tai, kad jie vaikiną sumušė nesakė. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) nebuvo, susitikęs su K., M. ir D. nebuvo. Apie tai, kad G. bus tam parke nežinojo, ji jam minėjo, kad bus pas draugę. Nežino, kodėl kiti nurodo, kad įvykio metu buvo su jais. Kaip minėjo, su jais nebuvo ir įvykio nematė.
9. Liudytoja G. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad su A., jo pavardės nežino, susipažino (duomenys neskelbtini) mėnesį, tikslios datos neprisimena, (duomenys neskelbtini). Su juo apsikeitė telefonų numeriais. Ji nenorėjo jam pasakyti savo tikrąjį vardą, todėl prisistatė kitu vardu, kokiu neprisimena. Sekančią dieną ji su A. susirašė ir susitarė susitikti, ji pasiūlė susitikti (duomenys neskelbtini). Vakare, tikslaus laiko neprisimena, prie statulos parke susitiko su A. Jie ėjo pasivaikščioti. Jie vaikščiodami ėjo iš parko link parduotuvės "N.", jiems einant išgirdo kaip už jų kažkas pradėjo šaukti. Ji atsisuko ir pamatė pažįstamus vaikinus, kurių buvo trys ar penki, tiksliai neprisimena, iš jų pažinojo M., kurį vadina "M." ir K., kurį vadina "Č.". Ar tarp jų buvo D., jo pavardės nežino, kurį vadina "Š.", neprisimena. Jie link jų bėgo, kažką rėkė, bet ji neatsimena ką. Pirmas pribėgo K., kuris jam ranka sudavė, ar pataikė nematė. A. iškart pradėjo bėgti, jie visi nubėgo paskui jį. Matė, kad jie visi nubėgo link "N.", ji liko stovėti, kur jie nubėgo ir kas ten vyko nematė, ji kelias minutes pastovėjo, palaukė, tada nuėjo į stotelę ir išvažiavo namo. Ji tuo metu draugavo su E. Ž., jo toje kompanijoje nebuvo. Tą pačią dieną, ji susitiko su E., kuriam papasakojo kas nutiko. Sekančią dieną, dienos metu (duomenys neskelbtini) ji susitiko su draugais E., M., K. ir buvo dar jų draugai, kurių nepažįsta, tik žino iš matymo, visi kalbėjo apie įvykį. Jie sakė, kad A. užsipuolė, todėl, kad pamatė ją su kitu vaikinu. Sakė, tik, kad apsistumdė ir jis pabėgo. Apie tai, kad sumušė A. jai nesakė.
10. Liudytojas K. Š. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas bei priimtas apkaltinamasis nuosprendis) ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino pilnai ir parodo, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį, tikslios datos neprisimena, bet gali būti įtarime nurodyta (duomenys neskelbtini) d. ryte netoli (duomenys neskelbtini) susitiko su draugais M. J. ir D. K.. Buvo (duomenys neskelbtini), sėdėjo aikštelėje prie sūpynių. Alkoholinių gėrimų nevartojo. Paskui prie jų prisijungė E. Ž., prie jų dar buvo kitų draugų. Jau buvo popiet, tikslaus laiko negali pasakyti, nes nežino, būdami netoli (duomenys neskelbtini) prie daugiabučio namo, netoli parduotuvės "N.", jie kažkur ėjo ir pamatė prie to namo link parduotuvės "N." einančią G. V. su jam nepažįstamu vaikinu. G. yra E. Ž. panelė. Vienas iš jų tam vaikinui surėkė "ateik", jis šuktelėjo G. Jie nesustoja, ėjo toliau, jis pribėgo prie jų, norėjo pastumti jį, nes jis nesustojo, pribėgus jis tuo metu atsisuko ir K. Š. jam iškart trenkė iš kumščio į veidą. Vaikinas pradėjo bėgti link parduotuvės "N.". Jis, D. ir M. nusivijo tą vaikiną. Vaikinas užbėgo už namo kampo ir ten jį pasigavo. Pirmas prie vaikino pribėgo D. jį suėmė už „maikės“ ir jie pradėjo tampytis, tada jis su M. pribėgo ir pradėjo jį trankyti. Jis jam iš kairės rankos kumščiu bandė trenkti į veidą, pataikė kažkur į petį. Paskui dar vieną kartą sudavė kumščiu tam vaikinui. Jie visi sudavė vaikinui smūgius. Matė, kad smūgius vaikinui sudavė ir D. su M., tačiau kokius smūgius ir kiek negali pasakyti, kadangi nematė, viskas greitai įvyko. Vaikinas muistėsi, pradėjo šaukti ir ištrūko, nubėgo link parduotuvės. Jie jo nebesivijo, grįžo atgal į parką. E. tuo metu, kai jie nusivijo tą vaikiną buvo su G. E. Ž. vaikino nemušė. Dėl ko vaikiną nusivijo negali pasakyti, taip gavosi. Mušti jo irgi nesitarė. Kai vaikinas pabėgo visi, tai yra jis, D., M., E. ir G. grįžo į parką. Sėdėjo prie sūpynių, E. su G. nuėjo iki parduotuvės. Tada pamatė kaip pradėjo bėgti M. ir surėkė "policija", jis taip pat pradėjo bėgti. Nubėgo į šoną ir netoli policijos mašinos sėdėjo. Girdėjo, kad M. pagavo žmonės, todėl toliau nelaukė ir išėjo. E. buvo minėjęs, kad G. su kitu, jis žinojo, kad ji čia ateis, sakė, kad su vaikinu reiks pasikalbėti. Todėl žinojo, kad ji su tuo vaikinu pro ten praeis. Sumušti vaikino nesitarė, taip gavosi spontaniškai. Dėl savo poelgio gailisi, vaikinui bandė suduoti tris smūgius, tačiau pataikė du iš kumščio. Dėl ko jam sudavė smūgius nežino. (duomenys neskelbtini) d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu K. Š. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes.
11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. T. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių srityse, krūtinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra (duomenys neskelbtini) d. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
13. Nors nuteistasis D. K. savo kaltę neigė, tačiau aukščiau aptarti baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) d. smurtavo prieš A. T.. Nukentėjusysis A. T. patvirtino, kad jam bevaikštant su mergina (duomenys neskelbtini), užpuolė ir sumušė nepažįstamų jaunuolių grupė, iš kurių vienas buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nukentėjusysis atpažino smurtautoją. Liudytoja G. V. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) jai bevaikščiojant su A. T., sutiko penkis jai pažįstamus jaunuolius, kurių tarpe buvo M. J., K. Š., D. K.. Pirmasis pribėgęs smūgį nukentėjusiajam sudavė K. Š., tuomet nukentėjęs ėmė bėgti, o jį nusivijo visi kiti vaikinai, ir kas toliau vyko ji nematė. Šias liudytojos nurodytas aplinkybes apie pirmojo smūgio nukentėjusiajam A. T. sudavimą patvirtino K. Š., kuris dėl A. T. sveikatos sutrikdymo buvo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosprendis įsiteisėjęs), kurioje patvirtino, kad D. K. nukentėjusiajam A. T. irgi sudavė smūgius. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. T. parodymais, kadangi baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam A. T. nėra pagrindo apkalbėti D. K., kadangi jį matė pirmą kartą. Taip pat teismas neturi pagrindo netikėti ir liudytojo K. Š. parodymais, kadangi jis viso proceso metu įvykio aplinkybes paaiškino nuosekliai, esminių prieštaravimų nebuvo nustatyta. Nors liudytoja G. V. tiesiogiai nematė kaip D. K. suduoda smūgius A. T., tačiau įvertinus liudytojos parodymus kartu su visa baudžiamosios bylos medžiaga, pagrįstai Kauno apylinkės teismas D. K. pripažino kaltu ir dėl A. T. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Taigi, dėl paminėtų aplinkybių visumos šią D. K. įvykdytą nusikalstamą veiką Kauno apylinkės teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl vagystės iš nukentėjusiojo A. A.
14. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas A. A. parodė, kad maždaug 3-4 dienos iki (duomenys neskelbtini) d. jis rado „F.“ skelbimą, kur asmuo, pasivadinęs "V.N.", skelbė "Turiu DM @", kas reiškia, kad minėtas asmuo pardavinėja narkotines medžiagas, tai yra "žolę" ir „ekstazi“, kitaip dar vadinamą "ratais", todėl norėdamas įsigyti ekstazi, A. A. jam parašė ir susitarė su juo susitikti (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini). Jie susitarė, kad A. A. norės pirkti 20 vnt. "ratų", kurių 1 vnt. kaina apie 6 eurai. (duomenys neskelbtini) d. jis susitiko su minėtu asmeniu apie (duomenys neskelbtini) val., ties adresu (duomenys neskelbtini). Asmuo atėjo vienas, jis norėjo, kad asmuo jam parduotų tiek „ekstazi“ vienetų, kiek jų išeina už 80 eurų, kadangi su savimi turėjo pasiėmęs apie 105 eurus, tačiau dar 20 eurų jam kainuotų kelionė atgal į (duomenys neskelbtini). Jiems bekalbant jie nuėjo iki namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur minėtas asmuo jam pasakė, kad apie 20 vnt. „ekstazi“ tablečių sudėjo į maišą ir padėjo į šalia minėto namo esantį krūmą, bei jam parodė kurį, tada A. A. jam padavė 100 eurų ir nuėjo iki jam parodyto krūmo, bei jam atsisukus, į asmenį pamatė kaip minėtas asmuo iškart įbėgo į namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinę, o minėtame krūme buvo tik iš lipnios juostos sulipdytas kamuoliukas ir jokių „ekstazi“ tablečių ten nebuvo. Tuomet jis bėgo link minėtos laiptinės kur stovėjo jo nurodytas asmuo bei bandė atidaryti laiptinės duris, tačiau jos buvo užrakintos, tada jis iškart apie įvykį pranešė 112. Minėtas asmuo atrodė apie 170 cm ūgio, rudų trumpų plaukų, vilkėjo raudonos spalvos striuke su keliais juodos spalvos vertikaliais ir horizontaliais dryžiais, dėvėjo tamsios spalvos kelnėmis, buvo vidutinio kūno sudėjimo, galėjo būti apie 16-17 metų, jis minėtą asmenį gali atpažinti iš veido bruožų. Jis į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė kitas šio įvykio aplinkybes, kadangi bijojo atsakomybės už narkotinių medžiagų įsigijimą, taip pat patvirtina, jog jo atžvilgiu minėtas asmuo jokio smurto nenaudojo, tik pasisavino jo jam duotus 100 eurų už kuriuos turėjo jam parduoti „ekstazi“. Šiuo parodymus A. A. patvirtino ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu.
15. Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis A. A. iš jam pateiktų nuotraukų kartotekos atpažino asmenį, kuris (duomenys neskelbtini) d. iš jo pavogė 100 eurų ir pabėgo, šis asmuo kartotekoje yra D. K..
16. (duomenys neskelbtini) d. apžiūrų protokolais nustatyta, kad pas įtariamąjį D. K. asmens kratų metu rasti folijos gniužulai, kurių viduje buvo trys akmenukai.
17. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.
18. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nors D. K. neigia įvykdęs atvirą vagystę, tačiau jo kaltė yra įrodyta aukščiau aptartais įrodymais. Nukentėjusysis A. A. nurodė, kad D. K. padavus 100 eurų už narkotines medžiagas, pastarasis nurodė, kad netoliese esančiuose krūmuose paliko folija apsuktas narkotines medžiagas. Nukentėjusysis eidamas link nurodytų krūmų pamatė, kad D. K. pradėjo bėgti ir nubėgo į daugiabučio namo laiptinę, nukentėjusysis A. A. apžiūrėjo krūmuose esantį folija apvyniotą paketą, pamatė, jog jame yra tik trys akmenukai. A. A. supratęs, kad D. K. pasisavino 100 eurų ir supratęs, kad nepateks į daugiabučio namo laiptinę, apie vagystę pranešė policijai. Atvykus policijos pareigūnams nukentėjusysis tiksliai apibūdino jį apvogusį asmenį, nurodė jo bendrus bruožus, pagal kuriuos vėliau iš pateiktų fotonuotraukų atpažino būtent D. K.. Policijos pareigūnams atliekant D. K. asmens kratą dėl kitos įvykdytos nusikalstamos veikos, rado tokį patį folija apvyniotą paketą su trimis akmenimis, taip kaip ir nurodė nukentėjusysis A. A.. Kauno apylinkės teismas pagrįstai nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad D. K. nukentėjusysis A. A. norėtų apkalbėti, todėl nebuvo jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. D. K. paėmęs iš A. A. 100 eurų ir žinodamas, kad nukentėjusysis nurodytuose krūmuose neras perkamų narkotinių medžiagų, pabėgo ir pasislėpė.
19. Teisėjų kolegija mano, jog nuteistojo D. K. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia Kauno apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės ir tėra jo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisniu reguliavimu rodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D. K. veiksmuose yra visi būtini BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. K. kaltas dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė.
Dėl D. K. paskirtos bausmės
20. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. nurodo, jog jam paskirta bausmė yra per griežta, kadangi jis kaltę dėl M. S. sveikatos sutrikdymo pripažino, nuoširdžiai gailisi, tokį savo elgesį vertina kritiškai ir davė nuoseklius parodymus.
21. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. K. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.
22. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino, jog dvi nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę dėl M. S. sveikatos sutrikdymo lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nors D. K. yra neseniai sulaukęs pilnametystės, tačiau praeityje 7 kartus yra teistas už turtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs. D. K. buvo skiriamos laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas BK 92 straipsnio pagrindais buvo atidedamas, buvo skiriamos įvairios auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau akivaizdu, kad šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad D. K. baustas administracine tvarka 9 kartus, paskirtos baudos nėra sumokėtos. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad D. K. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti būdamas 15 metų amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklūs kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padariniai. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.
23. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą sankcijos minimumui. Todėl, įvertinus D. K. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę D. K. pagrindo mažinti nėra.
Dėl proceso išlaidų
24. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį D. K., sudaro 264,06 eurai, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.
25. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
26. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad nusikalstamas veikas D. K. padarė būdamas nepilnametis, tačiau nors šiuo metu nuteistasis yra pilnametis, tačiau pilnametystės sulaukė tik (duomenys neskelbtini) d., tai yra po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, mokosi ir nedirba, duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą byloje nėra. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už D. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš D. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienos.