- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- BIK-756/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35464-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Armanas Abramavičius, Arvydas Daugėla
- Nuteistasis
- V. B.
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkės), Arvydo Daugėlos ir Armano Abramavičiaus, susipažinusi su nuteistojo V. B. ir jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties bei baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nuteistasis V. B. ir jo gynėja advokatė Daiva Jurevičienė prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir V/ B. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį arba, pripažinus, jog pakanka įrodymų priimti apkaltinamajam nuosprendžiui, sumažinti paskirtą bausmę ir skirti mažesnę baudą bei sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Kasatoriai įsitikinę, kad V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį nubaustas nepagrįstai. Skunde nurodoma, kad teismai nevertino eismo įvykio kilimo priežasties, kai neginčijamai nustatyta, kad nuteistojo vairuojamo automobilio greitis buvo nedidelis ir automobilis buvo nevaldomas dėl prastų oro sąlygų ir kelio nepriežiūros. Nuteistasis dėl to išvažiavo į priešingą eismo juostą ir sudarė kliūtį automobiliui „P“. Vairuotoja laiku galėjo pamatyti susidariusią pavojingą situaciją ir privalėjo sustabdyti savo vairuojamą automobilį arba, sumažinusi greitį, apvažiuoti slystantį nuteistojo automobilį. Teismai, vertindami įrodymus dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo masto, remdamiesi subjektyvia specialisto nuomone, surašyta tik iš nukentėjusiosios žodžių ir neapžiūrėjus jos pačios, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Be to, anot kasatorių, būtina ekspertizė sveikatos sužalojimo mastui patikslinti ir nustatyti liekamuosius reiškinius po sužalojimo. Kasatoriai teigia, kad kaltė nustatyta nesurinkus pakankamai įrodymų, įrodymai nevertinti visumos kontekste, todėl kasatoriai abejoja pirmosios instancijos teismo nešališkumu.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatoriai savaip interpretuoja bylos įrodymus taip neigdami kaltę, tačiau nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Šiuo atveju teisiniai argumentai, pagrindžiantys netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, kartu ir – BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, kasaciniame skunde nesuformuluoti.
Pažymėtina ir tai, kad prašymas sumažinti paskirtą bausmę ir skirti mažesnę baudą bei sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą taip pat iš esmės nėra grindžiamas netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.
Kasatorių teiginiai dėl pirmosios instancijos šališkumo pateikti analizuojant nacionalinių bei tarptautinių teismų suformuotą praktiką, nepagrindžiant kuo pasireiškė teismo šališkumas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas nepriima nuosprendžių, teismo kompetencija apibrėžta BPK 382 straipsnyje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo V. B. ir jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.