- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- 1-201-598/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35464-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Kaltinamasis
- V. B.
- Advokatai
- Petras Lileika
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė, sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei, dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei, gynėjui advokatui Petrui Lileikai, nukentėjusiajai A. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
3) 2006-12-13 Anykščių r. apylinkės teismo pagal BK 300 str. 1 d. - laisvės atėmimas 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su 2006-12-13 Anykščių r. apyl. teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėn. ir bauda 30 MGL . Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.
4) 2011-01-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 182 str. 2 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 203 str. 2 d. - laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. ir 3750 Lt bauda (subendrinus su 2006-12-13 nuosprendžiu paskirta bausme). 2015-01-27 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi 30 MGL dydžio bauda pakeista į 6 mėn. viešųjų darbų, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. kaltinamas tuo, kad 2017 m. sausio 23 d. apie 20 val. 40 min., vairuodamas automobilį Mercedes Benz C 220, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį V. B., važiuodamas iš Ruklos miestelio link Jonavos, kelyje Jonava-Žasliai-Kalniniai-Mijaugonys 2,520 km, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimą, nurodantį, kad ,,eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (...)“, KET 127 punkto reikalavimą, nurodantį, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, eismo intensyvumą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių (...)“, buvusiomis eismo įvykio metu kelio ir meteorologinėmis sąlygomis jis, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų asmenų saugumui, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė automobilio Mercedes Benz C 220, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešingą eismo juostą ir sudarė netikėtą kliūtį priešpriešais atvažiuojančiam A. R. vairuojamam automobiliui Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris atsitrenkė į jo (V. B.) vairuojamą automobilį Mercedes Benz C 220, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir po šio susidūrimo išvažiavęs į priešingą eismo juostą susidūrė su L. M. vairuojamu automobiliu BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojai A. R. buvo padarytas krūtinės sumušimas ir tokiu būdu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. R. sveikata.
Kaltinamasis V. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017 m. sausio 23 d. apie 21 val. vairuodamas mamai priklausantį automobilį Mercedes Benz C 220, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo keliu Jonava –Žasliai, greitis buvo apie 50-60 km/h. Kartu važiavo V. V., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jo važiavimo kryptis buvo į Jonavą. Kritulių nebuvo, kelio danga – slidi, nepabarstyta. Jam iš galo apie 2-3 kilometrus vieno metro atstumu važiavo automobilis BMW. Pravažiavus posūkį į Venecijos kaimą jo automobilį pradėjo „mėtyti“, tai truko apie 300-400 metrų. To pasėkoje jo automobilis sustojo priešingoje eismo juostoje, skersai kelio. Jis ir V. V. liko automobilyje. Pamatė nuo Jonavos atvažiuojantį automobilį, kuris nuo jų buvo apie 100-200 metrų atstumu. Kur buvo BMW nespėjo pamatyti, pajuto smūgį, kas trenkėsi nesuprato, prarado sąmonę, atsigavo labai greitai. Jo automobilis buvo tokioje pačioje padėtyje, tik su sudaužytu kairiu šonu. BMW ir Pegeut automobiliai susitrenkę priekiais stovėjo dešinėje pusėje Jonavos kryptimi. Tie du automobiliai susitrenkė, kai jis buvo be sąmonės. V. V. įvykio metu sąmonės praradęs nebuvo. Kaltės nepripažįsta, nes savo vairuojamą automobilį suvaldė ir saugiai sustabdė.
Nukentėjusi A. R., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2017 m. sausio 23 d. apie 21 val. važiavo tėčio automobiliu Peugeot. Greitis apie 60 km/h. Kartu buvo draugė J. B., kuri sėdėjo šalia jos. Jos maršrutas buvo iš Jonavos į Ruklą. Oro sąlygos – šlapdriba, kelio danga slidi, nepabarstyta. Pravažiavus posūkį į Gaižiūnus ir dešinėje pusėje esančią autobusų stotelę, pastebėjo priešpriešais, jos juosta atvažiuojantį automobilį, tarp jų buvo apie 15-20 metrų. Daugiau jokių transporto priemonių nematė. Važiuojant link jos kaltinamojo automobilis atsistojo skersai jos pusėje, vairuotojo puse link Ruklos. Po smūgio nieko nebematė, nes tikriausiai prarado sąmonę. Smūgio su BMW nematė, tik pajuto. Galimai esant slidžiai kelio dangai jos automobilis apsisuko po smūgio su Mercedes Benz C 220. Iš įvykio vietos buvo išvežta su GMP. Mano, kad įvykis įvyko, kad kaltinamasis nesuvaldė savo automobilio. Civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytojas Ž. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad apie autoįvykį sužinojo iš dukters. Kai nuvyko į įvykio vietą ten jau buvo pareigūnai ir GMP. Trys įvykyje dalyvavusios transporto priemonės. Iš dukters sužinojo, kad Mercedes Benz „sumėtė“ ir ji į jį trenkėsi. BMW buvę asmenys paliudijo tas pačias aplinkybes. Mercedes Benz vairuotojas patvirtino, kad jį „sumėtė“, tačiau dėl autoįvykio kaltas BMW vairuotojas. Įvykio vietoje Mercedes Benz stovėjo R. važiavimo pusėje, vairuotojo pusė į Ruklą.
Liudytoja V. B., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad apie eismo įvykį sužinojo iš sūnaus, kuris nurodė, kad po įvykio prarado sąmonę. Įvykio metu sūnus vairavo jai priklausantį automobilį Mercedes Benz C 220, kuris šiuo metu priduotas utilizacijai.
Liudytoja J. B., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2017 m. sausio 23 d. vakare, su A. R. važiavo iš Jonavos į Ruklą. Vairavo A. R., ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Koks buvo greitis – nežino. Snigo ir buvo slidu, kelias nebuvo pabarstytas. Pravažiavus barą „Aušrinė“, kiek toliau savo eismo juostoje priešpriešais pamatė kito automobilio šviesas, kitų transporto priemonių nematė. A. R. savo automobilį stabdė. Tarp automobilio pastebėjimo ir susidūrimo praėjo 2-3 sekundės. Automobilis, į kurį atsitrenkė A. R. vairuojamas automobilis slydo į jas keleivio puse. Į kurią Mercedes Benz dalį atsitrenkė – nežino. Po smūgio išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su BMW, susidūrė priekiais. Po įvykio nematė, kad Mercedes Benz vairuotojas bendrautų su A. R., ji taip pat nebendravo.
Liudytojas L. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2017 m. sausio mėnesio pabaigoje apie 21:30 val. automobiliu BMW važiavo iš Ruklos į Jonavą. Greitis buvo apie 50 km/h. Buvo plikledi, nesnigo. Pastebėjo, kad kaltinamojo automobilį „mėto“ po visą kelią. „Mėtė“ jį apie 80 metrų. Tarp jo ir kaltinamojo buvo apie 30 m atstumas. Jis pradėjo lėtinti greitį. Mercedes Benz išvažiavo į priešingą eismo juostą ir stovėjo skersai, jis liko savo juostoje ir beveik sustojo. Nuo Jonavos pusės pamatė atvažiuojantį automobilį, mano, kad Mercedes Benz vairuotojas ir Peugeot pastebėjo vieni kitus tarp jų buvo apie 50 metrų. Po to kai susidūrė Mercedes Benz ir Peugeot, pastarasis automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su jo automobiliu. Įvykis kilo dėl plikledžio ir neteisingai pastatyto Mercedes Benz.
Liudytojas M. G., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2017 m. žiemą M. L. vairuojamu automobiliu BMW važiavo ir Ruklos į Jonavą. Jis sėdėjo priekyje. Kelio danga buvo slidi, nežino ar pabarstyta, snyguriavo. Kelio įdėmiai nestebėjo, jų greitis buvo apie 50 km/h. Priekyje pamatė „besimėtantį“ automobilį. Tarp BMW ir to automobilio buvo apie 100 metrų. Beveik tuo pačiu metu pamatė nuo Jonavos atvažiuojantį automobilį. L. M. lėtino greitį ir manevravo į dešinę. Kadangi visą laiką kalbėjo su draugais, įvykio neįsidėmėjo.
Liudytojas V. V., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2017 m. sausio mėnesį su V. B. jo automobiliu važiavo iš Ruklos Į Jonavą. Vairavo V. B., jis sėdėjo šalia. Greitis buvo apie 40-50 km/h, nes buvo plikledis, kelia nepabarstytas, kritulių nebuvo. Išvažiavus iš Ruklos 5-6 metrų atstumu paskui juos važiavo BMW, tokiu atstumu važiavo apie pusę kilometro. Ties posūkiu į Salininkų k. V. B. vairuojamą automobilį pradėjo „mėtyti“ taip, kad jis išvažiavo į prišpriešinę eismo juostą. B. automobilį stabdė, kokių dar veiksmų ėmėsi nežino, nes jis automobilio nevairuoja. Tuo metu kai V. B. vairuojamą automobilis „mėtėsi“ pastebėjo nuo Jonavos maždaug už 300 metrų atvažiuojantį automobilį. Pajuto smūgį į V. B. automobilį, kuris buvo priešingoje eismo juostoje, automobilis pradėjo suktis. Nieko negali paaiškinti kaip nuo Jonavos atvažiavęs automobilis susidūrė su BMW. Į Mercedes Benz pajuto du smūgius.
Liudytojui pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t. b.l. 131-132 nurodė, kad teisme jis sako tiesą.
Specialistė M. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad jai nekilo abejonių, kad A. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jai nesukėlė abejonių šeimos gydytojo medicininiai įrašai. A. R. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti ir atsitrenkus į vairą. Oro pagalvė taip pat galėjo būti kietas-bukas daiktas padaręs sužalojimus.
Eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad 2017 m. sausio 23 d. apžiūrėta įvykio vieta kelyje Jonava- Rukla, Jonavos r., Venecijos k. Dešinėje kelio pusėje yra autobusų sustojimas. Kelio danga asfaltas ir padengtas plikšala. Dešiniame kelkraštyje, 35,8 m atstumu nuo sustojimo iki dešinės pusės galinės ašies rato, stovi baltos spalvos automobilis Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo kelio vidurinės linijos iki automobilio kairės pusės galinio rato yra 2,7 m., iki kairės pusės priekinio rato yra 4,3 m. Automobilio priekis link Ruklos. Kairėje kelio šalikelėje, priekiu link Jonavos, stovi automobilis Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis nuo kelio vidurio linijos iki kairės pusės priekinio rato yra 3,7 m., iki kairės pusės galinio rato - 1,3 m. atstumu. Nuo automobilio Mercedes Benz kairės pusės galinio rato iki automobilio Peugeot kairės pusės galinio rato lygiagrečiai keliui yra 5,5 metro. Ruklos kryptimi kairėje kelio pusėje griovyje stovi automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi priekiu Jonavos miesto kryptimi. Nuo kelio vidurinės linijos iki BMW automobilio dešinės pusės galinio rato yra 4,8 m., nuo kairės pusės priekinio rato iki kelio vidurio linijos - 7,1 m. Nuo automobilio BMW kairės pusės galinio rato iki automobilio Peugeot dešinės pusės priekinio rato - 1,4 m. Kelio kairė ir dešinė pusė yra po 3,4 m. Dešinys kelkraštis yra 2,1 m. Automobilio Mercedes Benz apgadintas kairės pusės priekinis sparnas, durys, galinės durys, galinis sparnas. Automobilio Peugeot apgadintos dešinės pusės priekinės durys, priekinis sparnas, variklio dangtis, ratas, nėra žibinto, bamperio, apgadintas kairės pusės sparnas, ratas. Automobilio BMW apgadinta kairės pusės priekinė dalis, ratas, sparnas, žibintas, bamperis ir kt. Sudaryta fotolentelė ir schema (1 t., b. l. 6-18).
2017 m. sausio 30 d. tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK KPS tyrėjas R. S. nurodė, jog 2017 m. sausio 23 d. apie 20.41 val. gautas pranešimas, kad Venecijos k. Jonavos r. ribose įvyko eismo įvykis. Buvo nustatyta, kad 2017 m. sausio 23 d. apie 20.40 val. kelyje Jonava-Žasliai-Kalniniai-Mijaugonys 2,520 km, V. B. vairuojamas automobilis Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant nuo Ruklos link Jonavos, dėl slidžios kelio dangos išvažiavo į priešingą eismo juostą, į kurį atsitrenkė nuo Jonavos link Ruklos važiuojantis A. R. vairuojamas automobilis Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo smūgio automobilis Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešingą eismo juostą ir atsitrenkė į L. M. vairuojamą automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5).
Registracijos liudijimu Nr. F 897571 nustatoma, kad automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra V. B. (1 t., b. l. 137).
Registracijos liudijimu Nr. F 980485 nustatoma, kad automobilio Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra Ž. R. (1 t., b. l. 71).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad 2017 m. liepos 18 d. Ž. R. pateikė eksploatuoti netinkamos transporto priemonės Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinimo pažymėjimą, prekių perdavimo-priėmimo aktą, pažymą apie transporto priemonės išregistravimą. Šių dokumentų kopijos pridėtos prie bylos (1 t., b. l. 88-94).
Asmens blaivumo testu nustatoma, kad 2017m. sausio 23 d. 21.17 val. V. B. buvo blaivus (1 t., b. l. 26).
Asmens blaivumo testu nustatoma, kad 2017 m. sausio 23 d. 21.29 val. L. M. buvo blaivus (1 t., b. l. 26).
Asmens blaivumo testu nustatoma, kad 2017 m. sausio 23 d. 21.28 val. A. R. buvo blaivi (1 t., b. 47).
Specialisto išvada Nr. G 875/2017(02) nustatoma, kad A. R. konstatuotas krūtinės sumušimas, padarytas kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi šiuo atveju sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 65).
Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktu Nr. 11-1508(18) nustatoma, kad šio eismo įvykio eiga buvo tokia: automobilis „Mersedes Benz C 220“, judėdamas Jonavos link tapo nevaldomas, pradėjo suktis apie vertikalią ašį ir išslydo į priešpriešinio eismo juostą; priešpriešinio eismo juostoje į automobilio „Mersedes Benz C 220“ kairįjį šoną trenkė priešpriešais nuo Jonavos pusės važiavęs automobilis „Peugeot 307“ priekinės dalies dešine puse, susidūrimo pradžios momentu tarp automobilio „Peugeot 307“ dešiniojo šono ir „Mersedes Benz C 220“ kairiojo šono esant smailiam kampui, atviram link automobilių užpakalinių dalių; šio susidūrimo metu automobilis „Mersedes Benz C 220“ buvo pasuktas pagal laikrodžio rodyklę ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio schemoje, o automobilis „Peugeot 307“, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą priekinės dalies kaire puse trenkė į priešpriešais nuo Ruklos atvažiavusio automobilio „BMW 530“ priekinės dalies kairę pusę, susidūrimo metu tarp automobilių priekinių dalių esant smailiam kampui, atviram link automobilio „BMW 530“ dešiniojo šono; šio susidūrimo metu automobilis „BMW 530“ buvo nublokštas ir pasuktas pagal laikrodžio rodyklę, o automobilis „Peugeot 307“ pasisuko prieš laikrodžio rodyklę bei abu automobiliai sustojo padėtyse, užfiksuotose eismo įvykio schemoje.
Automobilio „Mersedes Benz C 220“ vairuotojo veiksmai – nesuvaldė automobilio, kuris išslydo į priešpriešinio eismo juostą ir sudarė kliūtį priešpriešais nuo Jonavos atvažiuojančiam nuo Jonavos automobiliui „Peugeot 307“ ir su juo susidūrė dėl susidūrimo automobilis „Peugeot 307“ išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais nuo Ruklos važiavusiu automobiliu „BMW 530“, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (3 t. b.l. 110-115).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymu atitinkančio elgesio, taip pat tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 str. 3 d., 4 d.).
V. B. kaltinamas ir atiduotas teismui teisti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kurioje aprašyti nusikaltimo kelių eismo saugumui sudėties požymiai atsispindi kaltinamojo veikoje. Esminiai objektyviosios pusės nusikaltimo sudėties požymiai yra kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas, kuris buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tai, kad iš tiesų kaltinamasis vairavo transporto priemonę „Mersedes Benz C 220“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje įvyko eismo įvykis ir kad jo metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. R. sveikata, byloje ginčo nekyla.
Teismas kaip nepagrįstą objektyviais duomenimis atmeta kaltinamojo versiją dėl V. B. veiksmų, nulėmusių eismo įvykį. Nukentėjusios parodymais, liudytojų parodymais, kurie betarpiškai, buvo įvykio vietoje, ekspertizės aktu nustatyta, kad įvykis įvyko todėl, kad kaltinamasis nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris išslydo į priešpriešinio eismo juostą ir sudarė kliūtį priešpriešais nuo Jonavos atvažiuojančiam nuo Jonavos automobiliui „Peugeot 307“ ir su juo susidūrė dėl susidūrimo automobilis „Peugeot 307“ išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais nuo Ruklos važiavusiu automobiliu „BMW 530“.
Analizuojant nusikalstamos veikos sudėties subjektyvinę pusę, teismo vertinimu, kaltinamojo V. B. kaltė pasireiškė nusikalstamo nerūpestingumo neatsargios kaltės forma. V. B. nenumatė, kad dėl jo veikos, pasireiškusios KET 9, 127 punktų pažeidimais, gali kilti eismo įvykis ir kad gali būti sužalotas žmogus, nors pagal veikos aplinkybes (žinojo, jog kelio danga slidi, snyguriavo) ir savo asmenines savybes (turi teisę vairuoti transporto priemones ir susipažinęs su KET reikalavimais), galėjo ir turėjo tai numatyti. Taigi veikos padarymo metu iš kaltinamojo buvo galima reikalauti įstatymus ir KET reikalavimus atitinkančio elgesio. Teismas konstatuoja, kad prokuroro pateiktas kaltinimas yra pagrįstas ir įrodytas, V. B. yra kaltas ir turi atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą.
Bausmės skyrimas
Teismas V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos kelios alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Teismas pažymi, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ar 62 straipsnyje nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatymo, būtų galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas pagrindų ir faktinių duomenų, bylojančių jų taikymą kaltininko naudai. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių pagrindų ir aplinkybių šioje byloje nėra. Teismas konstatuoja, kad bausmė yra baudžiamosios atsakomybės priemonė, kuri skiriama nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nubausti, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi bausme siekiama ir nubaudimo, ir bendrųjų bei individualiųjų prevencinių tikslų. Tokiu būdu baudžiamasis įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir kaltininko nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio baudžiamosios teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdyta nusikalstama veika. Pažymėtina ir tai, kad V. B. padarytas nusikaltimas yra vienas iš pavojingiausių neatsargių nusikalstamų veikų, sukeliantis negrįžtamas nusikalstamas pasekmes ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, kaltinamojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Skiriama bausmė turėtų nubausti baudžiamosios teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą skirti švelnesnę, negu įstatymo, bausmę, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto baudžiamajame įstatyme įtvirtinant draudžiamąsias veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi V. B., nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, nevykdydamas KET reikalavimų, kurie keliami jam pačiam kaip asmeniui vairuojančiam transporto priemonę, todėl V. B. turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis darbingas, teismas mano, kad kaltinamajam skirtina bausmė bauda.
Kaltinamajam nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį (padarytas neatsargus nusikaltimas kelių transporto eismo saugumui), kaltės formą ir rūšį (neatsargaus nusikaltimo nusikalstamo nerūpestingumo rūšis), padarytos nusikalstamos veikos baigtumo stadiją, kaltininko asmenybę. Analizuojant asmenybę pažymėtina, kad V. B. anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, nedirba, įrašytas į Jonavos PSPC PSC įskaitą.
Pažymėtina ir tai, kad teisingumo principas reikalauja, o baudžiamasis įstatymas suteikia teismui teisę kartu su bausme V. B. paskirti ir BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – užraudimą naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad V. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, šią veiką jis padarė pažeisdamas KET 9, 127 punktų reikalavimus, tokia V. B. veika sukėlė neigiamus, nusikalstamus padarinius.
Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo. Kokią paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, atsiradusias pasekmes, kaltininko asmenybę ir kt. Jau minėta, kad V. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, o tai ir yra esminė šios poveikio priemonės taikymo sąlyga, numatyta BK 68 straipsnio 1 dalyje. Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir sprendžia, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytinas 1 metų laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 60 MGL (3000 Eur) bauda.
Baudą privaloma sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, V. B. uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams.
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti V. B. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus kardomosios priemonės netaikyti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.