Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Radviliškio rūmų) 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018-08-30 iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2018 m. rugsėjo 13 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

5. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad bendrinant jam paskirtas bausmes iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta per didelė švelnesnės bausmės dalis, nenurodant pridėtinos bausmės dalies, t. y. 7 mėn., parinkimo motyvų. Nuteistojo manymu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, turi būti nurodomi pridedamų bausmių dalių parinkimo motyvai. Teigia, kad jam nepagrįstai buvo paskirta didelė, t. y. 1 metų 9 mėnesių subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Todėl teismui paskyrus naujas bausmes prie jam paskirtos griežtesnės bausmės prašo pridėti kuo mažesnę švelnesnės laisvės atėmimo bausmės dalį ir subendrintą bausmę sumažinti 1/3.

7. Teismo posėdyje nuteistasis A. U. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. U. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1-2 punktai).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

8. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, A. U. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau ginčija paskirtą bausmę, jos dydį, prašo tinkamai subendrinti jam paskirtas bausmes, naujai paskirtas bausmes sumažinti 1/3, pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis nukentėjusiajai R. M. atlygino padarytą 700 Eur turtinę žalą, bei prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte

9. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo gauti duomenys, kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nuteistasis pilnai atlygino žalą nukentėjusiajai R. M. (2 t., b. l. 76-77).

10. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014, 2K-560/2014).

11. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis A. U. atlygino visą dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusią žalą, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bausmės

12. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, teismas, skirdamas A. U. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. U. padarė du nesunkius nusikaltimus, yra nedirbantis (1 t., b. l. 154), registruotas darbo biržoje (1 t., b. l. 1155), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 156-163), nusikalto anksčiau būdamas teistas dešimt kartų, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui (1 t., b. l. 164-174). Priešingai nei skunde teigia apeliantas, teismas įvertino ir tai, kad A. U. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją taip pat atsižvelgė nustatydamas skirtinos bausmės dydį. Taip pat, apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik A. U. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Iš bylos matyti, kad A. U. teistas 10 kartų, naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus 1 mėnesiui nuo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo paskirti terminuoti laisvės atėmimai, tačiau jis ir toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo susiformavusias A. U. antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. Įvertinus A. U. asmenybę, netikslinga būtų jam skirti viešuosius darbus ar laisvės apribojimą, nes paskyrus jam švelnesnes negu laisvės atėmimas bausmes nebus pasiekti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad pagal BK 187 straipsnio 1 dalį apeliantui yra paskirta mažesnė nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė ir šiek tiek didesnė nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra aiškiai per griežtos. A. U. paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė A. U. paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas, ir, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, tokią bausmę laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog A. U. atlygino visą dėl nusikalstamų veikų padarymo kilusią žalą, tai yra pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau įvertinus jo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra švelninama.

13. Pagrindo švelninti A. U. paskirtą bausmę nesudaro ir jo nurodytos aplinkybės, kad jis rūpinasi savo šeima, nevartoja alkoholio.

14. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

15. Skundžiamu nuosprendžiu A. U. nuteistas už nesunkių nusikaltimų padarymą, jam galutinė sumažinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, todėl yra BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyti formalūs šio straipsnio taikymo pagrindai. Tačiau, kaip minėta, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą taip pat būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Įvertinus tai, kad A. U. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo yra teistas net dešimt kartų, baustas administracine tvarka, naują nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui, taip pat, anksčiau jam ne kartą jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris teismo nutartimis net 2 kartus buvo panaikintas ir A. U. buvo pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus. Visa tai rodo, kad jis padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, todėl sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas netenkinamas.

Dėl paskirtų bausmių subendrinimo

16. Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas nuteistajam A. U. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, nepagrįstai taikė dalinį bausmių subendrinimo būdą. Kadangi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis padarė tuo pačiu metu, veikdamas vieninga tyčia (iš pykčio), nusikalstami veiksmai sekė vienas po kito, tarp nusikalstamų veikų padarymo praėjęs nedidelis laiko tarpas, todėl už šias nusikalstamas veikas A. U. paskirtos bausmės turi būti bendrinamos apėmimu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Subendrindamas A. U. paskirtas bausmes apylinkės teismas nepagrįstai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos galutinės bausmės (BPK 328 straipsnio 1-2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo (Radviliškio rūmų) 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį pakeisti:

pripažinti A. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis atlygino nukentėjusiajai R. M. padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. U. bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. U. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams 10 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018 m. rugsėjo 13 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.