- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-1737-538/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11311-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- DNSB „Sakalas“
- Atsakovas
- L. P., N. P.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1737-538/2015
Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-11311-2014-5) Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.7.9; 3.2.6.5.3; 3.3.2.3 .
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. gruodžio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės DNSB „Sakalas“ ir atsakovų L. P. ir N. P. (N. P.) atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-13 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB „Sakalas“ ieškinį atsakovams L. P. ir N. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsiliepimas
ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 172,71 Eur skolos, 5,36 Eur delspinigių, penkių procentų dydžio metines palūkanas, 65,16 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atsakovams nepateikus atsiliepimų į ieškinį, 2015-05-08 sprendimu už akių patenkino ieškovės ieškinį. Atsakovai pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime nurodoma, kad N. P. nėra buto, už kurį apskaičiuoti mokesčiai, paveldėtojas, atsakovai gauna mažas pajamas, todėl skolos mokėjimas turi būti išdėstytas, atsakovams nebuvo tinkamai įteikti teismo procesiniai dokumentai. Prašo panaikinti sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškovės ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-13 nutartimi atsakovų L. P. ir N. P. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Ieškovės DNSB „Sakalas“ prašymą priteisti iš atsakovų 115 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms atmetė. Nurodė, kad atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, atsakovai nurodo, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu paštu buvo siunčiami teismo procesiniai dokumentai atsakovams. Atsakovų teiginį, jog N. P. nėra buto adresu (duomenys neskelbtini), paveldėtojas, paneigia notaro išduota pažyma. Teismo priteistos skolos ir kitos sumos nėra didelės, todėl nėra pagrindo jų mokėjimą išdėstyti. Be to, sprendimo išdėstymo ar neišdėstymo klausimas neturi įtakos sprendimo teisėtumui. Atsakovai pareiškime nenurodė jokių aplinkybių ir įrodymų, kurie turėtų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taip pat nurodė, kad pagal naujai formuojamą kasacinio teismo praktiką, ieškovo patirtos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas rengiant procesinį dokumentą teismui gali būti priteistos tik advokatui ar advokato padėjėjui, kadangi tokio procesinio dokumento parengimas laikomas atstovavimu, todėl atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 115 Eur išlaidų už IĮ „Teisės ir verslo paslaugų biuras „JURKONSA“ suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-13 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-08 sprendimą už akių ir atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovams nebuvo įteikti tinkamai procesiniai dokumentai. Mano, kad N. P. yra nepagrįstai įtrauktas į bylą atsakovu, nes N. P. nėra buto , (duomenys neskelbtini) savininkas. Taip pat nurodo, kad atsakovų turtinė padėtis yra sunki, todėl yra pagrindas skolos mokėjimą išdėstyti.
Atskiruoju skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-13 nutartį pakeisti ir priteisti iš atsakovų ieškovei 115 eurų bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad šioje byloje be bendrijos pirmininko bendrijos interesus gina ir jai atstovauja bendrijos teisininkė I. R., turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, parengusi ieškovės procesinius dokumentus, tai patvirtina bendrijos sudaryta sutartis su Teisės ir verslo paslaugų biuras „Jurkonsa“, kuri verčiasi teisine veikla ir kuri yra atstovaujama jos savininkės ir teisininkės I. R.. Mano, kad teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015. Teigia, kad juridinių asmenų atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu yra susiformavęs teismų precedentas, kur nurodoma, kad CPK 55, 56 straipsniuose išvardyti asmenys turi teisę atstovauti teisme juridinį asmenį ir kad juridinio asmens patirtos procesinių dokumentų parengimo išlaidos gali būti priteisiamos remiantis CPK 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 9 puntu, 93 straipsnio 1 dalimi.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas atsakovams tinkamai pranešė apie vyksiantį procesą. Atsakovai neįregistruodami nuosavybės teisės vengia atsakyti kreditoriams. Sunki atsakovo materialinė padėtis ir prasta sveikatos būklė nėra pagrindas panaikinti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir ieškovei nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl atsakovų atskirojo skundo.
Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 str.). CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių, rėmėsi būtent šiuo pagrindu. Remiantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, sprendimas už akių gali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas, jeigu konstatuojama bent viena iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei tikrindamas skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, privalo nustatyti, ar teismas teisingai sprendė dėl pirmiau paminėtos CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos taikymo ir ar galėjo spręsti, kad atsakovės pareiškime nurodyti argumentai negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliantai argumentuoja, kad atsakovams nebuvo tinkamai pranešta apie jų atžvilgiu pareikštą ieškinį. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.
Byloje nustatyta, kad procesiniai dokumentai atsakovams buvo siųsti paskutinės jų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). Užklausus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, dėl duomenų apie atsakovų darbo vietą, nurodyta, kad duomenų apie šiuos asmenis nėra. Taigi pirmoji procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu sąlyga – nežinoma adresato gyvenamoji ir darbo vietos – nagrinėjamu atveju neabejotinai buvo. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo ir antroji procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu sąlyga – galimybės paskirti kuratorių nebuvimas.
CPK 39 straipsnyje nustatyta, kad kuratorius gali būti paskirtas tik esant šioms sąlygoms: 1) nėra žinoma šalies, kuriai turi būti paskirtas kuratorius, gyvenamoji ir darbo vieta; 2) būtina skubiai atlikti su šia šalimi susijusius procesinius veiksmus; 3) yra suinteresuotos šalies prašymas skirti kuratorių ir išankstinis apmokėjimas už kuratoriaus atstovavimą; 4) kuratoriumi gali būti skiriamas tik fizinis asmuo; 5) būtinas kuratoriumi skiriamo asmens sutikimas; ir 6) kuratoriumi paskirto asmens interesai neturi būti priešingi atstovaujamos šalies interesams. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad kuratorius yra skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, tai teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Vadinasi, jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo skirti kuratorių, laikytina, kad jo paskyrimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009). Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas skirti kuratoriaus neprašė, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad procesinių dokumentų įteikimas apeliantei viešo paskelbimo būdu buvo galimas (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Kaip minėta, sprendimas už akių gali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas, jeigu pareiškime nurodyti įrodymai (argumentai) gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliantai argumentuoja, kad N. P. į bylą nepagrįstai įtrauktas atsakovu, nes jis nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir palikimo nepriėmė. Šis argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė V. P. (b. l. 8), (duomenys neskelbtini) V. P. mirė (b. l. 9). Klaipėdos miesto 3 notaro biure (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į mirusiojo V. P. turtą lygiomis dalimis mirusiojo sutuoktinei L. P. ir mirusiojo sūnui N. P. (b. l. 10). Tai, kad atsakovas nėra įregistravęs nuosavybės teisių į paveldėtą butą, nereiškia, kad (duomenys neskelbtini), buto dalis jam nepriklauso, jis neturi pareigos mokėti mokesčių ir yra netinkamas atsakovas šioje byloje. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantai pateikė teismui įrodymus, galinčius paneigti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Konstatavus, kad apelianto nurodyti motyvai nepaneigia sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, nėra pagrindo pasisakyti dėl apelianto argumentų dėl teismo sprendimo išdėstymo, nes šios aplinkybės galėtų būti reikšmingos tik tenkinus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Dėl ieškovės atskirojo skundo. \
Ieškovė argumentuoja, kad teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015. Teigia, kad juridinių asmenų atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu yra susiformavęs teismų precedentas, kur nurodoma, kad CPK 55, 56 straipsniuose išvardyti asmenys turi teisę atstovauti teisme juridinį asmenį ir kad juridinio asmens patirtos procesinių dokumentų parengimo išlaidos gali būti priteisiamos remiantis CPK 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, ar juridinio asmens atstovui, šiuo atveju, IĮ Teisės ir verslo paslaugų biurui „JURKONSA“ yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Pažymėtina, kad vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tai yra, teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 straipsnis).
Apeliantės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-3-212-219/2015 išaiškinta, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. V. v. J. B.-R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-104/2009). O atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika padarė išvadą, kad ieškovei nėra pagrindo priteisti 115 eurų išlaidų už IĮ „Teisės ir verslo paslaugų biuras „JURKONSA“ suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą.
Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią apeliantų atskirųjų skundų motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.