Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto R. K. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarimo, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163² str. 2 d., ir jam skirta 290 Eur bauda, konfiskuojant vieną pakelį cigarečių „Fest 7“ ir du pakelius cigarečių „Fest“, o administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta pagal ATPK 173 str. 1 d., nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. birželio 6 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini) miesto turgavietėje iš nepažįstamo asmens neteisėtai įsigijo ir gabeno 20 pakelių cigarečių „Fest“ ir 20 pakelių cigarečių „Fest-7“, viso 40 pakelių cigarečių be nustatyto pavyzdžio banderolių. Už vieną cigarečių pakelį R. K. sumokėjo po 1,10 Eur, viso 44 Eur. 2015 m. birželio 22 d. R. K. pateikė likusius namuose turėtus tris pakelius cigarečių (1 pakelį „Fest 7“ ir 2 cigarečių pakelius „Fest“ be nustatyto pavyzdžio banderolių). Cigarečių bendra lyginamoji vertė 95,20 Eur nustatyta iš rašto „Dėl sulaikytų ne bendrijos prekių (cigarečių) įvertinimo Nr. (16.2/6) 3B-7808“. R. K. laikotarpyje nuo 2015 m. birželio 6 d. iki 2015 m. birželio 22 d. iš namuose laikytų 40 cigarečių pakelių „Fest“ ir „Fest-7“ nepažįstamiems asmenims pardavė 37 pakelius cigarečių be nustatyto pavyzdžio banderolių. R. K. 1 cigarečių pakelį pardavė po 1,50 Eur (14,80 Eur gaudamas pelno). Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. 1-1143 14 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.2 p. reikalavimus. Už tai atsakomybė numatyta ATPK 163² str. 2 d.

Be to, R. K. 2016 m. kovo 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis, neturėdamas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholio produktais, laikotarpyje nuo 2015 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 21 d. iš savo namų pardavė nepažįstamiems asmenims 5 vnt. po du litrus talpos plastikinius alaus butelius „Apinitis“ 7,0% stiprumo ir 1 plastikinį alaus butelį po 2 l talpos „Miežitis“ 7/1 % stiprumo. R. K. vieną alaus butelį pardavė už 2,50 Eur (R. K. alų įsigijo (duomenys neskelbtini) Respublikoje už 1 vnt. sumokėdamas 180 Eur). Viso už alų gavo15 Eur (gautas pelnas 4,20 Eur). R. K. 2015 m. birželio 6 d. pateikė likusius namuose laikytus su tikslu realizuoti 5 vnt. po 2 l talpos plastikinius alaus butelius „Miežitis“ 7/1% stiprumo ir 1 plastikinį butelį alaus po 2 litrus talpos „Apinitis“ 7%. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. 1-1143 14 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.2 p. reikalavimus. Už tai atsakomybė numatyta ATPK 173 str. 1 d.

Skunde apeliantas pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) turguje 2015 m. birželio 6 d. įsigijo ir į namus gabeno 4 pakelius cigarečių, jas pirkti jam pasiūlė nepažįstamas žmogus. Apeliantas nurodo, kad grįžęs namo sutiko kaimyną ir 1 pakelį davė pastarajam, kadangi buvo iš jo (kaimyno) ėmęs 3 litrus pieno, o likusius pakelius ketino nunešti savo pusbroliui. Dėl alaus skunde apeliantas nurodo, kad jį pirko (duomenys neskelbtini), kadangi parduotuvėje buvo akcija, nusipirko 7 butelius (pavaišinti svečiams), vieną iš jų vakare nunešė kaimynui. Apeliantas skunde pažymi, kad apie jį policijai pranešė I. M. dėl to, kad ši nenori jam atiduoti skolos.

Apeliaciniame skunde R. K. daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog jis gabeno ir namuose laikė būtent akcizais apmokestinamas prekes – 20 pakelių cigarečių „FEST“ ir 20 pakelių cigarečių „FEST–7“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 95,20 Eur, nes nepateiktas nei šių daiktų poėmio protokolas, nei apžiūros protokolas, o liudytojų parodymai yra prieštaringi, nė vienas liudytojas nenurodė tikslios datos, kada pirko cigaretes.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. apeliaciniame skunde iš esmės neigia padaręs 163² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, argumentuodamas tuo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog jis padarė jam inkriminuotą pažeidimą.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog R. K. kaltė padarius ATPK 163² str. 2 d. numatytą pažeidimą yra įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.

R. K. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą patvirtina byloje surinkti ir teismo posėdyje nešališkai ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 t., b. l. 2), daiktų pateikimo protokolas (1 t., b. l. 6), rašytiniai paaiškinimai, posėdžio metu duoti liudytojų parodymai. Šių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. 1-1143 14 str. 4 d. ir LR ūkio ministro 2004-05-26 įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.2 p. reikalavimus, R. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 2 d. Tai, kad apeliantas pateikia savo įvykio versiją dėl įsigyto cigarečių kiekio ir aiškina, jog cigarečių nepardavinėjo, vertintina kaip pažeidėjo gynybinė pozicija ir siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

Būtent liudytojai R. R. ir A. S. teismo posėdžio metu patvirtino kad iš R. K. pirko kontrabandinių cigarečių (2 t., 34, 49 b. l.). Abejoti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad R. K. ir minėtų liudytojų santykiai būtų konfliktiški. Be to, tai, kad R. K. pardavinėja cigaretes, nurodė tiek I. M., tiek ir J. Č. (1 t., 36 b. l.). Nors R. K. ginčija 2015 m. birželio 22 d. paaiškinimą, R. K. skundo argumentai nepaaiškina, kodėl R. K. turėtų pats save apkalbėti. Be to, R. R. parodymai, kad jis (R. R.) birželio–liepos mėnesį iš R. K. pirko cigarečių net apie 10 kartų (2 t., 34 b. l.), leidžia daryti išvadą, jog R. K. buvo įsigijęs daugiau nei keturis pakelius cigarečių. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2015 m. gegužės 28 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 str. 4 d. (2015 m. gegužės 21 d. pakeitimas Nr. XII-1738, įsigaliojęs nuo 2015 m. gegužės 28 d.), fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti bet kokį kiekį tabako gaminių, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintų specialiais ženklais – banderolėmis.

Atsakant į skundo argumentus dėl protokolų skirtumų pažymėtina, kad 2016 m. balandžio 16 d. protokolas skiriasi nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d., kadangi Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatas buvo įpareigotas tyrimą papildyti, patikslinant protokolą – aiškiai suformuluoti pažeidimų esmę, nurodyti pažeidimo padarymo datą, laiką, vietą, atitinkančius kitus byloje esančius duomenis (1 t., 48–52 b. l.).

Taigi, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų abejoti byloje esančių įrodymų patikimumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. apeliacinį skundą nėra, jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarimą nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.