Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei R. B. dėl nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Danės būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 1 218,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas A. Ž. 2018 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovę R. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti vėdinimo sistemą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), pašalinant 2018 m. kovo 15 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 18 nustatytus pažeidimus, o atsakovei neįvykdžius šio įpareigojimo, paskirti jai 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną šiame sprendime numatytų įpareigojimų nevykdymo dieną ieškovo naudai. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2019 m. liepos 8 d. ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo, jame nurodė, jog atsakovė patenkino ieškovo reikalavimą, todėl ieškovas pareiškė, kad atsisako ieškinio bei prašė nutraukti bylą ir priteisti iš atsakovės 1 275 Eur bylinėjimosi išlaidų. Skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės, todėl nutraukus bylą, ieškovui iš atsakovės priteista 1 218,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

15. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės, todėl nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės 1 218,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės teigimu, atsakovė niekada nebuvo pajungusi gartraukio į sanitarinio mazgo vėdinimo šachtą, šio įrenginio pajungimas buvo atliktas pagal 2006 metais parengtą projektą, todėl akte Nr. 18 konstatuotos aplinkybės yra klaidingos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

16. Bylinėjimosi išlaidų, susidariusių ieškovui atsisakius nuo ieškinio ir teismui šį atsisakymą priėmus bei civilinę bylą nutraukus, atlyginimą reglamentuoja CPK 94 ir 98 straipsniai. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Prielaidos klausimui dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo spręsti yra atitinkamo prašymo bei išlaidų realumą ir dydį patvirtinančių įrodymų pateikimas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškovui atsisakius ieškinio reikalavimų ir bylą tuo pagrindu nutraukus, yra pažymėjęs, jog taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu pareiškimo dėl atsisakymo nuo ieškinio pateikimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

18. Įvertinus CPK 94 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, taip pat šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl atsakovės pareigos CPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi būti vertinamos ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu bei ieškovo pareikšto atsisakymo nuo ieškinio priežastys.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai atlikus patikrinimą, 2018 m. kovo 15 d. buvo surašytas Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 18, kuriame konstatuota, kad atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės gartraukis yra pajungtas į pastato vidinėje išilginėje sienoje esančius vėdinimo kanalus. Apžiūrėjus vėdinimo kanalų angas pastogėje nustatyta, kad yra keturi vėdinimo kanalai, kurių vienas užaklintas, o viename įmontuotas nuotekų stovas. Akte konstatuota, kad pajungdama gartraukį į sanitarinio mazgo natūralaus vėdinimo kanalą, atsakovė pažeidė Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklių 40 punkto bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnių reikalavimus, todėl atsakovė buvo įpareigota iki 2018 m. gegužės 14 d. pašalinti nustatytus pažeidimus ir apie jų pašalinimą informuoti raštu Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių (t. 1, e. b. l. 12-18). Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių matyti, jog ieškovas savo teisių pažeidimą šioje byloje iš esmės grindė tuo, jog atsakovė nevykdo 2018 m. kovo 15 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 18 nustatytų įpareigojimų. Nors atsakovės atskirajame skunde nurodoma, kad Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 18 konstatuotos aplinkybės yra klaidingos, nes atsakovė niekada nebuvo pajungusi gartraukio į sanitarinio mazgo vėdinimo šachtą, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka būtų ginčijusi 2018 m. kovo 15 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą ir juo nustatytus įpareigojimus atsakovei. Atsižvelgiant į tai, priimdamas skundžiamą nutartį ir spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nevertinti Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte nustatytų aplinkybių.

20. Nors teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad 2018 m. lapkričio 4 d. atsakovė atjungė savo virtuvės gartraukį nuo ventiliacijos kanalų ir dėl to ieškovas neturėjo pagrindo inicijuoti teisminio proceso, tačiau įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia atsakovės pozicija. Iš bylos duomenų matyti, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 28 d. raštu Nr. (31.1) RS2-496 informavo ieškovą, jog UAB „Danės būstas“ įpareigojo atsakovę iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. atstatyti vėdinimo sistemą (t. 1, e. b. l. 23). Iš 2018 m. rugsėjo 11 d. UAB „Danės būstas“ ieškovui adresuoto rašto matyti, kad bendrosios dalinės nuosavybės administratorė neturėjo duomenų apie atsakovei nustatyto įpareigojimo įvykdymą, 2018 m. lapkričio 5 d. raštu UAB „Danės būstas“ pareikalavo atsakovės iki 2018 m. lapkričio 30 d. informuoti apie nustatytų pažeidimų pašalinimą (t. 1, e. b. l. 25, 55). Byloje nėra įrodymų apie tai, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2018 m. lapkričio 21 d., atsakovė atitinkamoms institucijoms arba ieškovui būtų pateikusi įrodymus apie įvykdytus minėtame patikrinimo akte jai nustatytus įpareigojimus. Vadinasi, ieškinio pateikimo dieną nebuvo galima daryti išvados, jog atsakovė yra tinkamai įvykdžiusi jai nustatytą įpareigojimą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turėjo pagrindą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl savo pažeistų teisių gynimo ir šiuo tikslu naudotis teisine pagalba.

21. Byloje esančiame UAB „Danės būstas“ 2019 m. vasario 22 d. statinio apžiūros akte Nr. DA177091 nurodyta, kad virtuvės patalpoje gartraukis yra atjungtas nuo ventiliacijos šachtos. Vis dėlto atsižvelgtina į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 23 d. rašte Nr. (31.1) RS2-282 nurodyta, kad pagal 2019 m. vasario 22 d. statinio apžiūros akto Nr. DA177091 duomenis atsakovė jai skirtą įpareigojimą įvykdė tik iš dalies arba galbūt po to, kai pastato administratorius užfiksavo faktines aplinkybes, gartraukis vėl buvo pajungtas į neužtaisytą vėdinimo kanalą (t. 1, e. b. l. 141). 2019 m. birželio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė nurodė, kad siekiant nustatyti, ar atsakovė yra tinkamai įvykdžiusi jai nustatytus įpareigojimus dėl vėdinimo sistemos angos sutvarkymo, atsakovė turi sudaryti sąlygas savivaldybės atstovams patekti į butą ir prieiti prie vėdinimo kanalų. Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. liepos 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikrinimo aktu Nr. ATP2-455 buvo konstatuota, jog atsakovė tinkamai įvykdė 2018 m. kovo 15 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 18 jai skirtus įpareigojimus ir pašalino natūralaus vėdinimo kanalų naudojimo pažeidimus. Nurodytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad iki 2019 m. liepos 3 d. ieškovas nebuvo praradęs suinteresuotumo tęsti bylos procesą ir ginti savo pažeistas teises, o 2019 m. liepos 8 d. pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo pateikimą lėmė 2019 m. liepos 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikrinimo akto Nr. ATP2-455 surašymas ir jo pagrindu padaryta išvada, kad atsakovė yra patenkinusi ieškovo reikalavimą.

22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovei įvykdžius reikalavimus ir dėl to ieškovui atsisakius nuo ieškinio bei šiuo pagrindu bylą nutraukus, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos dydžio, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovui iš atsakovės pagrįstai buvo priteista 1 218,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.