Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, D. Č., dalyvaujant prokurorui J. G., M. Z., gynėjui advokatui Vaitiekui Novikevičiui, nukentėjusiojo atstovui advokato padėjėjui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Varėnoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „L.“ pardavimų vadybininku, M. R. universiteto III kurso studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, t. y. jis 2012-10-24 apie 1.00 val., bendrabučio, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, koridoriuje prie kambario Nr. 410B, konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu D. L. į veidą, taip padarydamas pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

M. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012-10-23 grįžo po sporto apie 22 val., buvo pavargęs, pavalgė ir užmigo. Gal po pusvalandžio pabudo nuo muzikos, kuri sklido iš kaimyno D. L. kambario. Tada jo kambariokas S. parašė bendrabučio budinčiam žinutę, bet vėliau sužinojo, kad budinčio numeris buvo pasikeitęs. S. išėjo iki budinčio, o jis išėjo pa O. Tada abu atėjo iki jo. Muzika dar nebuvo nutilusi. Jis pasiūliau nueiti pas kaimynus ir paprašyti, kad muziką patildytų. Nuėjus jis stovėjo per vidurį, o jo draugai iš šonų. Jis pasibeldė vieną kartą, bet niekas negirdėjo. Tada antrą kartą pasibeldė. Muzika nutilo, atėjo kaimynas D.. Šis pradėjo reikšti pretenzijas, dėl ko jis stipriai daužo duris, pradėjo necenzūriniais žodžiais plūstis. D. plūdo necenzūriniais žodžiais jį ir jo kambarioką. Jis stovėjo ir klausėsi, rankas buvo susidėjęs už nugaros. Neiškentęs D. atsakė necenzūriniais žodžiais. D. tada įsirėmė kakta į jo kaktą ir abiem rankom griebė jį už kaklo, taip nustūmė jį iki kambario. Kai laikė jį už kaklo, jis trenkė, nes norėjo išsilaisvinti. Po smūgio D. jį atleido. D. kambariokas atėjo, jie pakalbėjo, kad nereikia konflikto. Su D. tą patį vakarą susitaikė, jo atsiprašė, paspaudė rankas, išsiskirstė. Kitą dieną susitiko su D. atsitiktinai. Dar norėjo susitaikyti, bet šis iškėlė sąlygas, kad susitaikys, jei gaus pinigų. Jis pokalbį įrašė į savo telefoną. Tą vakarą, kai buvo atidarytos durys, pas D. buvo alkoholinių gėrimų, nuo jo sklido alkoholio kvapas.

Nukentėjusysis D. L. teisme parodė, kad prieš pusantrų metų, dienos nepamena, apie 1 valandą nakties su draugais sėdėjo kambaryje ir išgirdo, kaip kažkas tranko duris. Atidarius duris jis pamatė du iš matymo matytus asmenis ir vieną nepažįstamą. Šie atrodė agresyvūs. Vyko kalba apie muzikos patildymą, tačiau muzika nebuvo garsiai leidžiama. Iš atvykusių asmenų sulaukė keiksmažodžių. Jis pradėjo aiškintis, kas yra negerai, kodėl šie juos įžeidinėja. M. L. jį pavadino „duchu“, nuo jo gavo smūgį į veidą. Kas vyko kelias kitas minutes, jis nelabai pamena. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. O. V. padėjo jam apsirengti, iškvietė greitąją pagalbą ir jie kartu išvyko į ligoninę. Nuo smūgio jam pasruvo kraujas. Ligoninėje buvo peršviesta noris ir buvo nustatytas nosies kaulų lūžis. Po poros savaičių buvau operuotas. Ligoninėje pragulėjau apie 5 dienas. Smūgis buvo suduotas dešine ranka, kumščiu, tiesiai priešais jį, vieną kartą. Įvykio metu jis smurto M. L. atžvilgiu nenaudojo. Kai buvo pavadintas „duchu“, jis uždėjo ranką ant M. L. raktikaulio. Manau, kad jo elgesys įvykio neįtakojo.

Liudytojas O. V. teisme parodė, kad buvo pas D. kambaryje ir ruošėsi koliokviumui. Išgirdo beldimą į duris. D. priėjo prie durų. Kilo konfliktas. Iš pradžių jis nesikišo į konfliktą, po to nuėjo pažiūrėti. Koridoriuje M. L. buvo prie savo kambario. D. gavo smūgį, pasipylė kraujas. Prieš tai M. L. buvo nepatenkintas, ginčijosi su D. Koridoriuje buvo M. L. draugų. Smūgis buvo suduotas ranka į veido sritį. Prieš pat smūgį buvo fizinis kontaktas. D. sakė, kad laikė ranką M. L. ant krūtinės. Jis nesiaiškino, kodėl už ką M. L. sudavė smūgį D. L., vyko su juo į Santariškių ligoninę. Apie 4 valandą grįžo iš ligoninės, kur sužinojo, kad įvyko nosies lūžis. D. L. su M. L. bandė taikytis, bet M. L. nesutiko su D. L. pasiūlyta kompensacija.

Liudytojas O. R. teisme parodė, kad tą vakarą M. L. atėjo pas jį, jie ruošėsi mokslams. Po to grįžo M. kambariokas S. Būnant pas M. L. kambaryje garsiai sklido muzika, siena drebėjo. M. sakė, kad čia pastoviai taip būna. M. nuėjo kaimynus aptildyti. Vieną kartą pabeldė į duris, niekas negirdėjo. Dar stipriau pabeldė. Tada atidarė duris D. L., paklausė, kas nutiko. M. L. paprašė patildyti muziką. D. L. supyko, įrėmė savo kaktą M. L. į kaktą ir stvėrė abiem rankom šiam už kaklo stumdamas M. L. į kambarį. Tada M. L. susimuistė ir trenkė D. L. į veido sritį. Po smūgio D. L. nurimo. Tuo viskas pasibaigė. M. L. su vienu jo kambarioku nuėjo į kambarį pasišnekėti. Tą patį vakar asmenys susitaikė. Kai D. L. pradarė duris, iš kambario sklido stiprus alkoholio kvapas, šio akys buvo raudonos, nerišli kalba buvo. Kai D. L. puolė M. L., šio rankos buvo už nugaros. D. L. griebė ir smaugė M. L. abiem rankom už kaklo. Smaugdamas stūmė M. L. į šio kambarį. L. smūgį sudavė muistydamasis, netyčia, besigindamas.

Liudytojas S. S. teisme parodė, kad buvo grįžęs iš savo draugės, kai grįžo M. po sporto, nuėjo atsigulti. Po 15-20 minučių pribudo nuo didelio triukšmo. Gretimame kambaryje buvo šūkaujama, rėkaujame. Buvo geras muzikinis centras įjungtas. Jis parašė žinutę budinčiam. Negavęs atsakymo paskambino, po to nuėjęs į apačią budinčio nerado. Grįžęs pamatė M. rūkantį su O. M. pasibeldė, nesulaukė atsakymo antrą kartą M. pasibeldė garsiau. Muzika nutilo iš karto. Nukentėjusysis piktas atidarė duris, pradėjo piktai kalbėti M., ko šis daužė duris. M. sudėjo rankas už nugaros nenorėdamas konfliktuoti. Visas veiksmas persikėlė į bloką. D. įsirėmęs galvą ėjo link M., sugriebė abiem rankom M. kaklą, stūmė šį į jų kambarį. M. užsimojo ir pataikė D. į veidą. M. nusivedė į kambarį pakalbėti. Jie stovėjo bloke, D. sakė, kad geruoju nesibaigs. Po to D. ir M. pasišnekėjo, susitaikė ir nuėjome į savo kambarius.

Liudytojas K. S. teisme parodė, kad 2012 m. spalio mėnesį sėdėjom pas D. L. kambaryje. D. mokėsi, o jie žaidė kompiuterinį žaidimą. Pradėjo trankyti į duris. D. nuėjo pažiūrėti, kas beldžiasi ir bando įsiveržti į kambarį. Atidarius duris stovėjo 3 vyrukai, pasirodo D. kaimynai. Ant D. pradėjo rėkti, kad išjungtų muzika, nors muzika grojo tyliai. D. norėjo apraminti M. uždėdamas jam ranką ant peties, kad šis nustotų muistytis. Tada gavo vieną smūgį į nosį, žengė porą žingsnių atgal. Jie visus pradėjo raminti. D. iškvietė greitąją, kurį šį išvežė į Santariškių klinikas. M. buvo judrus, aršus, todėl D. norėjo šį apraminti uždėdamas ranką ant krūtinės ar ant peties. D. stovėjo tiesiai prieš M. ir šis kumščiu trenkė D. į veido sritį, t.y. į nosį, vieną kartą. D. pradėjo kraujas bėgti iš nosies.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad O. V. patvirtino savo tyrimo metu duotus parodymus įvykio vietoje parodymų patikrinimo metu (t. 1, b. l. 100-105).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad K. S. patvirtino savo tyrimo metu duotus parodymus įvykio vietoje parodymų patikrinimo metu (t. 1, b. l. 106-110).

Iš medicinos specialisto išvados matyti, kad D. L. buvo padarytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžimu bei poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, paveikus jį kietu buku daiktu; nustatyti kūno sužalojimai yra panašaus senumo ir galėjo būti padaryti vienu metu; D. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui; sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasakoje; nustatyti kūno sužalojimai sugyja be pasekmių (t. 1, b. l. 12-13).

Iš daiktų, dokumentų patekimo protokolo matyti, kad D. L. tyrimo metu savo iniciatyva pateikė specialisto išvadą, kurioje jam konstatuotas padarytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžimu bei poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke (t. 1, b. l. 18, 19-20).

Iš daiktų, dokumentų patekimo protokolo matyti, kad M. L. tyrimo metu savo iniciatyva pateikė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame užfiksuoti jo nusiskundimai skausmu kaklo srityje (t. 1, b. l. 60-61).

Iš daiktų, dokumentų patekimo protokolo matyti, kad M. L. tyrimo metu savo iniciatyva pateikė kompaktinį diską su garso įrašų (t. 1, b. l. 115).

Iš garso įrašo apžiūros protokolo matyti M. L. pateikto garso įrašo turinys (t. 1, b. l. 116-121).

Garso įrašas buvo perklausytas teismo posėdžio metu, po ko D. L. pripažino, kad įraše užfiksuotas jo balsas, jis pokalbio metu su viskuo sutiko, nes bijojo, kad jam vėl nesulaužytų nosies, kad vėl nekiltų muštynės.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad M. L. konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu D. L. į veidą ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. M. L. kaltę pripažino iš dalies, pripažino sukonfliktavęs su nukentėjusiuoju, kuriam sudavė vieną smūgį į veidą, tačiau teigė, kad taip pasielgė gindamasis. Teisme apklausti liudytojai O. R. ir S. S. parodė, kad D. L. įvykio metu buvo sugriebęs M. L. kaklą, kai šį stūmė kambarį. Garso įraše užfiksuota, kaip kitą dieną D. L. pokalbio metu su M. L. pripažįsta griebęs šiam už gerklės. Kiti teisme apklausti liudytojai patvirtino įvykio metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvykusį konfliktą. Specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai veide patvirtina smurto prieš jį panaudojimo faktą. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje ir jų visuma pakankama M. L. padarytiems neteisėtiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti, kuo remiantis teismas jį pripažįsta kaltu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išnagrinėjęs bylą M. L. veiksmuose nenustatė būtinosios ginties sąlygų visumos, nors ir nustatė nukentėjusiojo veiksmuose pavartotą fizinę prievartą M. L. atžvilgiu. Žalos padarymas užpuolikui pripažįstamas teisėtu tik tais atvejais, kai ji padaroma laikantis tam tikrų reikalavimų. Kaltininkas M. L. įvykio metu rodė iniciatyvą aiškintis ir reikšti pretenzijas dėl per garsiai grojančios muzikos nukentėjusiojo kambaryje. Kilus konfliktui ir santykių aiškinimuisi tiek kaltinamojo M. L., tiek nukentėjusiojo D. L. vartojamos frazės ir veiksmai nebuvo reikalingos ar būtinos gynybos pobūdžio, kiekvieno jų elgesys atitiko puolimą ir neadekvatų savos asmenybės demonstravimą. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo smurtas kaltinamojo atžvilgiu turi reikšmę įvertinant M. L. baudžiamosios atsakomybės lengvinančias atsakomybę aplinkybes, į tai būtina atsižvelgti nagrinėjant nukentėjusiojo civilinį ieškinį šiame procese, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti M. L. nusikalstamą elgesį kaip padarytą veikiant būtinosios ginties sąlygomis. Įvykio situacija, konfliktas, objektyviai kaltinamojo atlikti veiksmai ir turėti tikslai akivaizdžiai įrodo, kad M. L. savo elgesiu veikė sąmoningai siekdamas žalos nukentėjusiajam, o ne norėdamas gintis.

M. L. tyčia, t. y. suprasdamas savo veikos pobūdį ir siekdamas neigiamų pasekmių, padarė nukentėjusiajam D. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

M. L. Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 76), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 77), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 78). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad M. L. yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

M. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl nukentėjusiojo naudotos fizinės prievartos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 5 p.), veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 6 p.). M. L. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas M. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nenustatė. Skiriant bausmę M. L. už padarytą nusikalstamą veiką teismas atsižvelgia į jos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. M. L. neteistas (b. l. 74), praeityje baustas administracine tvarka (b .l. 71-73), padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis nevedęs, dirba, mokosi, jauno amžiaus. Įvertinęs šias aplinkybes ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 str. nuostatas teismas siekdamas tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį skiria M. L. su laisvės atėmimu nesusijusią švelniausio pobūdžio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

M. L. skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 64-65) kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Proceso metu D. L. pareiškė 20 103,93 Lt civilinį ieškinį (b. l. 25-28), kuriuo prašė priteisti 103,93 litų turtinės žalos ir 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimą. Vėliau teismui pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo D. L. prašė iš M. L. priteisti 257,06 litų turtinės žalos ir 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimą (t. 2, b. l. 1-10).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 1 d. numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įvertinęs šias nuostatas teismas pripažįsta, kad D. L. reikalavimai yra teisėti.

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl 257,06 litų turtinės žalos atlyginimo teismas nustatė, kad žala dėl išlaidų vaistams (7,94 Lt), kraujo tyrimams (25 Lt) ir už medicininę apžiūrą (65 Lt) yra įrodyta civilinio ieškovo pateiktais dokumentais, žala padaryta ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamais veiksmais, todėl teismas civilinį ieškinį šioje dalyje tenkina visiškai, priteisdamas ieškovo naudai 97,94 Lt. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad turtinės žalos ieškinys likusioje dalyje dėl išlaidų kurui yra pagrįstas. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad valdo ar naudojasi lengvuoju automobiliu, su kuriuo tikrai vyko į teismo posėdžius. Ieškovas pateikė du kvitus, kurie patvirtina kuro pirkimą, tačiau nepatvirtina reikalingų kuro sąnaudų ir faktiškai sunaudoto kuro kiekio. Ieškovas teigia abu kartus vykęs maršrutu Marijampolė-Vilnius, tačiau kvituose nurodytas skirtingas degalų kiekis – atitinkamai 13,56 ir 23,21 litrai. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad ieškinys šioje dalyje negali būti tenkinamas visa apimtimi, dėl ko teismas už kelionės išlaidas ieškovui priteisia 100 Lt.

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Specialistų nustatytas kūno sužalojimas, taikytas gydymas, nukentėjusiojo D. L. civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės ir paaiškinimai teisme patvirtina, kad jis dėl sukeltų pasekmių jo sveikatai patyrė fizinį skausmą, įprasto gyvenimo būdo tam tikrus nepatogumus ir diskomfortą dėl to. D. L. buvo nustatytas nosies kaulų lūžis, jis buvo operuojamas, gulėjo ligoninėje, nukentėjusysis skundėsi pasunkėjusiu kvėpavimu, kraujavimu iš nosies, gleivių kaupimusi nosyje. Įvertinęs tai teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į M. L. nusikalstama veika sukeltas pasekmes nukentėjusiajam, kurios kvalifikuotos kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, į M. L. kaltės rūšį ir formą, abiejų šalių turtinę padėtį, į priteistą ieškovui turtinės žalos dydį, paties nukentėjusiojo kaltę ir veiksmus įvykio metu bei tai, kad jis pirmasis pradėjo fizinį kontaktą su kaltinamuoju, naudojo fizinį smurtą ir elgėsi provokuojančiai. Medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad D. L. padaryti kūno sužalojimai sugyja be pasekmių. Tokiu būdu atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad nukentėjusiojo teiginiai dėl liekamųjų reiškinių nebuvo įrodyti ir pagrįsti jokiais kitais duomenimis, taikant teisingumo ir protingumo kriterijus teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies, priteisdamas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį, atitinkantį jos turinį ir M. L. nusikalstamus veiksmus. Tokiu būdu teismas neturtinę žalą mažina ir nukentėjusiajam priteisia 1000 litų sumą.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 2010,82 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 37-39). Šis civilinis ieškinis ir reikalavimas įrodytas byloje pateiktais duomenimis, nukentėjusiojo parodymais apie gydymąsi Vilniuje bei apsilankymą Marijampolės ligoninėje, gydymo išlaidos patirtos ir žala padaryta dėl M. L. nusikalstamų veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokiu būdu teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – kompaktinis diskas su garso įrašu (nesant prašymo jo grąžinti) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.

nusprendė:

M. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 5 (penkis) mėnesius atlyginti ne mažiau kaip pusę priteistos turtinės žalos bei per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su oficialiu darbu.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš M. L. priteisti: Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2010,82 Lt (du tūkstančius dešimt litų ir aštuoniasdešimt du centus) turtinės žalos atlyginimą, D. L. 197,94 (vieną šimtą devyniasdešimt septynis litus ir devyniasdešimt keturis centus) turtinės ir 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinį diską su garso įrašu - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.