Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kanopa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Kanopa“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-4380-803/2014 pagal ieškovų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Abagrain“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kanopa“ direktoriaus D. M. pareiškimus atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kanopa“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl bankroto administratoriaus paskyrimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovo UAB „Kanopa“ administratoriumi yra paskirta UAB „Tigesta“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvos apeliacinis teismas administratoriaus skyrimo klausimą yra nagrinėjęs ir praktiką suformavęs daugelyje nutarčių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paskirti bankrutuojančios įmonės administratorių gali būti naikinama tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-963/2011; 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-585/2011; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2087/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1373/2010, 2013 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1662/2013 ir kt.) arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių paskirtas administratorius negali tinkamai atlikti savo pareigų. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi išsiaiškinti, ar siūlomi bankroto administratoriai sutinka administruoti įmonę, ar Įmonių bankroto valdymo departamentas pritarė šių bankroto administratorių skyrimui. Kiti kriterijai, kaip antai, bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai ir panašiai yra fakultatyviniai. Tuo atveju, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį iš šių asmenų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-1255/2010, 2013 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1662/2013 ir kt.). Taigi teismas, skirdamas bankroto administratorių, visų pirma privalo patikrinti, ar siūlomos kandidatūros atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, ar nėra aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 1, 4 d.). Nenustačius tokio pobūdžio aplinkybių, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, turėtų įvertinti tinkamiausio administratoriaus paskyrimui svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju abi siūlomos bankroto administratoriaus kandidatūros atitiko teisės aktų reikalavimus, t.y. administratoriai turi Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotus leidimus, yra apsidraudę profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, jų kandidatūroms yra pritaręs Įmonių bankroto valdymo departamentas bei administratoriai sutinka administruoti UAB „Kanopa“ (b. l. 12-15, 25, 29-33, 65). Apeliantas skunde išreiškė abejones dėl paskirto bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“ atitikimo nešališkumo, skaidrumo, sąžiningumo, objektyvumo reikalavimams. Šiuos savo argumentus grindė tuo, kad bandraieškio BUAB „Abagrain“ atstovas UAB „Draugo petys“ bei UAB „Tigesta“ yra registruotos tuo pačiu adresu; UAB „Draugo petys“ bankroto administratorius V. L., įgaliotas administruoti UAB „Abagrain“, yra buvęs UAB „Tigesta“ darbuotojas; šių bankroto administravimo paslaugas teikiančių įmonių bankroto administratorių elektroninio pašto serverio vardas sutampa. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios aplinkybės pačios savaime nerodo paskirto bankroto administratoriaus suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi ar jo procesu. Bendraieškio BUAB „Abagrain“ teiginius, kad jau nuo 2007 metų V. L. ir UAB „Tigesta“ nesieja jokie darbo santykiai, patvirtina bankroto departamento duomenys, iš kurių matyti, kad V. L. paskutinį kartą buvo įgaliotas UAB „Tigesta“ vardu 2006 metais (http://www.bankrotodep.lt/Administratorius.php?Tipas=1&Id=353). Iš bankroto departamento internetiniame tinklapyje skelbiamų duomenų taip pat matyti, kad apelianto nurodomu adresu (Konstitucijos pr.12, Vilniuje) buveinės yra dar bent septynių juridinių asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas (t.y. UAB „Audata“, UAB „Verslo administravimas ir apskaita, UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ ir kt.). Sutampa daugumos asmenų, kurie teikia bankroto administravimo paslaugas ir elektroninių paštų galūnės (administratoriai.lt). Tuo tarpu tiek UAB „Tigesta“, tiek UAB „Draugo petys“ dirba skirtingose patalpose minėtame pastate, skirtingi šių įmonių akcininkai, įmonės neturi bendrų fizinių bankroto administratorių, kurie dirbtų abejuose įmonėse, todėl apelianto argumentai dėl šių įmonių sąsajumo ir galimo suinteresuotumo (šališkumo) vykdoma UAB „Kanopa“ bankroto procedūra yra hipotetinio pobūdžio. Šiame kontekste reikšminga aplinkybė yra tai, kad kita bankroto administratoriaus kandidatūra buvo pasiūlyta bankrutuojančios įmonės vadovo, kas sukelia didesnes abejones dėl jo siūlomo bankroto administratoriaus nešališkumo nei apelianto nurodomi argumentai apie atstovaujamo bendraieškio ir siūlomos kandidatūros buveinės vietos sutapimą ar buvę fizinių asmenų darbo santykiai su vienu ar kitu juridiniu asmeniu, teikiančiu bankroto administratoriaus paslaugas. Tokiu atveju, nesant jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teismui suabejoti paskirto bankroto administratoriaus nešališkumu, apelianto nurodomi argumentai nesukuria teisinių prielaidų įtarti, jog tokio asmens paskyrimas gali sukliudyti išaiškinti bankroto priežastis ir tinkamai atstovauti kreditorių interesus. Juolab, kad įstatymas bankroto administratorių įpareigoja ginti visų kreditorių bei pačios bankrutuojančios įmonės interesus ir tikrinti įmonės veiklą (per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo), aiškinti bankroto priežastis, išreikalauti įmonės turtą iš skolininkų ir nuostolius iš kaltų asmenų (ĮBĮ 11 str.). Dėl to pagrindo keisti paskirtą bankroto administratorių nėra.

Nors apeliantas kvestionuoja skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes apie mažesnį paskirto bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“ darbo krūvį bei buveinės reikšmę parenkant bankroto administratoriaus kandidatūrą, kaip minėta šie kriterijai nėra esminiai ir vien tik šiais pagrindais sudarantys pagrindą keisti paskirtą bankroto administratorių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai teismas pasirinko bankroto administratorių iš kelių kandidatų, kurie iš esmės yra tinkami atlikti šias pareigas, išdėstė tokią poziciją pagrindžiančius argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturėtų naikinti teismo nutarties, jeigu tam nėra įstatyme nustatyto pagrindo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1405/2010). Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad teismo paskirtas administratorius UAB „Tigesta“ atitinka ĮBĮ numatytus reikalavimus tiek kvalifikacijos, tiek nešališkumo prasme, o apelianto atskirojo skundo motyvai, kaip minėta, nesuteikia pagrindo priešingai išvadai šiuo aspektu (CPK 185 str.).

Pažymėtina, kad nustačius, jog administratorius savo pareigas atlieka netinkamai, jis įstatymo nustatyta tvarka gali būti atstatydintas (ĮBĮ 11 str. 8 d.). Tai, kad teismas paskyrė ne apelianto pasiūlytą administratorių, neatima iš bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisės kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus pakeitimo, jeigu iškyla pagrįstos abejonės dėl administratoriaus veiklos tinkamumo ( ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bankroto administratoriaus paskyrimo. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.