Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės “Autofriga” apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Lekpas” ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei “Autofriga” dėl skolos priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės “Autofriga” priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei “Lekpas” dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Vokietijos Federacinės Respublikos draudimo bendrovė “International Insurance Company of Hannover Se”, Lietuvoje veikianti per SIA “Marine Underwriting Services” Lietuvos filialą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Dėl atsakovo reikalavimo teisės

CMR konvencija vežimo sutarties dalyviais nurodo siuntėją, vežėją ir krovinio gavėją, tačiau neapibūdina sąvokų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugpjūčio 8 d. Teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalgoje nurodyta, kad krovinio siuntėjas ir vežėjas yra sutarties šalys. Siuntėju laikytinas asmuo, sudaręs sutartį su vežėju, bet nebūtinai prekių pardavėjas, jei pastarasis pats nesudarė sutarties su vežėju. CMR konvencijos 12 straipsnio 1 dalis nurodo, jog esminę siuntėjo ypatybę – jis turi teisę disponuoti kroviniu, t. y. turi teisę pareikalauti nutraukti vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui. Ši teisė prarandama, kai antrasis važtaraščio egzempliorius perduodamas gavėjui arba, kai gavėjas įgyvendina CMR konvencijos 13 straipsnyje nurodytas teises (gavėjas turi teisę pareikalauti iš vežėjo jam perduoti antrąjį važtaraščio egzempliorių ir krovinį). Visuose trijuose CMR važtaraščiuose siuntėjais nurodyti asmenys, kurie pagal tuo metu sudarytas sąskaitas buvo įsigiję pervežamą krovinį, tačiau esminis elementas yra tas, jog visas vežimo procesas, įskaitant ir nuosavybės teisės perėjimą, buvo įvykdytas pagal OOO “Demetra frut” atsakovui perduotą užsakymą. Tai, kad OOO “Demetra frut” organizavo ir užsakė kriaušių krovinio gabenimą, patvirtina aplinkybė, jog pirminis krovinio pardavėjas Belgijos įmonė „Calsa NV“ nesiėmė veiksmų organizuoti krovinio vežimą į Maskvą, prieš pradedant krovinio vežimą „Calsa NV“ pardavė prekes. Krovinys buvo pervežtas OOO „Demetra frut“ valia iš Belgijos į Rusiją, neatsižvelgiant į krovinio savininkų pasikeitimą. OOO „Megafrut“ buvo paskutinis krovinio savininkas, kuris turto savininko teisių neturėjo vežimo pradžios metu, todėl ir negalėjo būti siuntėju ar vežimo organizatoriumi. OOO „Megafrut“ nereikalavo jam perduoti krovinio, jį atvežus, krovinį priėmė bei vežėjo veiksmais padarytos žalos nustatymui reikalingus dokumentus tvarkė OOO „Demetra frut“. Tai, kad atsakovas sutartį su vežėju sudarė, vykdydamas šios Rusijos įmonės užsakymą, gavėjas nereikalavo nei perduoti krovinį, nei važtaraštį. CMR konvencijos 12 straipsnio 3 dalis nurodo, jog krovinio disponavimo teisė priklauso gavėjui nuo važtaraščio surašymo momento tais atvejais, kai siuntėjas tai įrašo važtaraštyje, tačiau šioje byloje pateiktuose važtaraščiuose tokia gavėjo teisė nenustatyta. Minimos aplinkybės rodo, jog OOO „Demetra frut“ turi būti laikoma krovinio siuntėju. Atsakovas šiame vežime atliko vežimo tarpininko funkciją tarptautiniame vežime. Nors atsakovas neatitinka ekspeditoriaus sąvokos pagal CK 6.824 straipsnio 2 dalyje, nes veikė savo lėšomis, tačiau tai nesudaro kliūčių jo laikyti vežimo tarpininku CMR konvencijos reguliuojamame vežime.

Apeliaciniame skunde atsakovas dėstė, jog OOO „Demetra frut“ yra krovinio gavėjas, nes vykdant pervežimą CMR konvencijos 12 straipsnio tvarka pasikeitė gavėjas. Atsakovas prašo vertinti, kad OOO „Demetra frut“ užsakė vežimą, jai pristatytas krovinys, surašyti aktai dėl krovinio sužalojimo, teikė pretenziją draudikui. Pastebėtina, jog byloje nepateikta duomenų – susitarimų tarp įmonių, kokie teisiniai santykiai siejo OOO „Megafrut“ ir OOO „Demetra frut“. Įvertinus OOO „Demetra frut“ veiksmus vežimo santykiuose, darytina išvada, jog OOO “Demetra frut” yra sutartiniuose santykiuose su atsakovu dėl OOO “Megafrut” pagal sąskaitą 06/15/18351 įsigyto krovinio pervežimo, tačiau nėra pagrindo įmonės laikyti gavėja. OOO „Megafrut“ draudikui yra pateikusi raštą, kuriuo prašė pretenziją dėl krovinio sugadinimo priimti iš OOO „Demetra frut“, kadangi šiai bendrovei perduota teisė teikti pretenzijas ir išieškoti nuostolius dėl įvykio. Toks rašto turinys duoda pagrindą daryti išvadą, kad pateikdama pretenziją OOO „Demetra frut“ veikia krovinio gavėjo OOO „Megafrut“ pavedimu, jo vardu pagal sudarytą bet teismui neatskleistą dviejų įmonių susitarimą, bet ne kaip krovinio savininkas. Kadangi atsakovas teismui neteikė duomenų, jog OOO „Megafrut“ perleido krovinio gavėjo teises OOO „Demetra frut“, tai nėra pagrindo laikyti, kad gavėjo teisės buvo perleistos CMR konvencijos 12 straipsnio tvarka. OOO „Megafrut“ pareiškime draudikui nėra nurodyta, kad OOO „Demetra frut“ perduotos materialios, o ne procesinės teisės.

Įvertinus šalių padėtį vežime, reziumuotina, jog atsakovas, kaip asmuo, sudaręs sutartį trečiojo asmens krovinio siuntėjo OOO „Demetra frut“ naudai turi reikalavimo teisę į ieškovą CK 6.191 straipsnio 1 dalies pagrindu. Jau minėtame Lietuvos Aukščiausio Teismo senato nutarimo Nr. 31 25 punkte ši teisė apribota atsakovo pareiga įrodyti, jog jis atlygino nuostolius siuntėjui. Atsakovo nurodytas būdas, kuriuo jis atlygino siuntėjo nuostolius – vienašalis skolos įskaitymas. Vienašalis skolos įskaitymas yra numatytas CK 6.131 straipsnio 1 dalyje. Vienašalis įskaitymas atliktas 2015-06-15 iki ginčo teisme pradžios. Atsakovas yra teismui pateikęs sąskaitas, pagal kurias susidarė jo reikalavimas OOO „Demetra frut“, kuris buvo įskaitytas 2015-06-15 Savitarpio įskaitos aktu Nr. 1. Abejoti pateiktais dokumentais bei įskaitymo realumu nėra pagrindo. Ieškovas abejones Rusijos įmonių pateiktais dokumentais grindžia tuo, kad 2015-03-02 Mašinos Nr. O182TM/AH2235 39 atidarymo ir iškrovimo aktą pasirašė vairuotojas S. A., kuris realiai negalėjo dalyvauti sudarant aktą, nes krovinį atvežė kitas vairuotojas. Nors minimame akte ir yra nurodytas vairuotojas, kuris nedalyvavo jį sudarant, ir netgi pažymėta, jog jis pateikė Baltarusijos Respublikos piliečio pasą, nurodant jo numerį, tačiau remiantis vien šia aplinkybe negalima teigti, kad visi Rusijos įmonių pateikti dokumentai yra abejotinos įrodomosios vertės ar suklastoti. Kiekvienu atveju dokumento priimtinumo kliausimas turi būti nagrinėjamas vertinant su tuo dokumentu susijusius įrodymus.

Dėl ieškinio senaties

Ieškinys atmestas ir dėl to, kad atsakovas praleido ieškinio senaties terminą. CMR konvencijos 32 straipsnyje numatytas vienerių metų terminas ieškiniui pareikšti, jei ginčas yra kilęs dėl vežimų taikant šią Konvenciją (tyčinių veiksmų ar grubaus aplaidumo atveju – treji metai). Vienerių metų ieškininės senaties terminas taikomas ieškiniams, reiškiamiems vežėjui dėl krovinio sugadinimo. Ieškininio senaties termino eiga prasideda nuo pristatymo gavėjui momento (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkto a) papunktis). Tai, kad OOO „Demetra frut“ pristatytas apgadintas krovinys, atsakovas buvo informuotas 2015-03-04 elektroniniu laišku. OOO „Demetra frut“ atsakovui pretenziją (t. 1, b. l. 81), jog parduodant trūkstamas kriaušių svoris sudarė 1 777 kg (1 kg x 1,12 Eur - 1 990,24 Eur); reikalautas nukainavimas 60 proc. (17 423 kg x 1,12 Eur x 60 proc. – 11 708,25 Eur); ekspertas 175 Eur. Bendras nuostolis sudaro 13 873,50 Eur. Šis OOO „Demetra frut“ laiškas-pretenzija kartu su krovinio nuotraukomis 2015-03-13 buvo persiųstas ieškovui (t. 3, b. l. 18). Nors ieškovas teigia, kad laiškas buvo tuščias, tačiau bylos duomenys to nepatvirtina. Elektroninio laiško išsiuntimo duomenis patvirtina tai, kad pretenziją išnagrinėjo ieškovo draudikas.

2015-12-23 draudikas raštu OOO „Demetra frut“ patvirtino, jog jis gavo ir išnagrinėjo UAB „Autofriga“ atsiųstą pretenziją, pasamdė ekspertą žalai nustatyti, kurio duomenimis žalos dydis yra 30-40 proc. krovinio vertės, nurodytos sąskaitoje 06/15/18351, t. y. 1 077,12-1 436,16 JAV dolerių. Apžiūra atlikta 2015-02-26 ir 2015-03-01 OOO „Demetra frut“ sandėlyje. Pažymėjo, jog pretenzija atmetama, nes nepagrįsta dokumentais, nenustatyta, kokiu būdu kriaušės realizuotos, bei nepagrįsta 1,12 Eur kaina. Žala galėtų būti apskaičiuota pateikus krovinio realizavimo dokumentus. Prie šio pranešimo pridėtas raportas Nr. IS15026. Numeriu IS15026 žymimas draudiko atlikto ekspertinio vertinimo aktas. Vienu iš šio akto priedų yra pretenzija dėl krovinio sugadinimo. Kadangi pretenzija persiųsta 2015-03-13, tai pripažįstama, jog laikotarpis nuo 2015-03-13 iki 2015-12-23 pagal CMR konvencijos 32 2 dalį, kuri nurodo, jog pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Ieškovo bei draudiko argumentai, jog atsakovo nurodoma pretenzija, sprendžiant iš jos turinio, nėra laikytina pretenzija, nepareikšti aiškūs reikalavimai, yra nesąžiningi, kadangi tiek ieškovui, tiek jo draudiko turi būti gerai žinoma CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalies nuostata dėl senaties termino eigos pristabdymo. Pretenzijos trūkumų kėlimas po jos išnagrinėjimo, siekiant senaties termino taikymo, nėra sąžiningas elgesys. Ieškovas bei jo draudikas pretenziją suprato, pretenziją išnagrinėjo labai išsamiai, atliko ekspertinį tyrimą. Iš draudiko 2015-12-23 rašto aiškiai matyti, jog jokių neaiškumų dėl OOO „Demetra frut“ reikalavimų nekilo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 31 47 punkte nurodyti reikalavimai pretenzijai, kad pretenzija, sustabdančia ieškininės senaties termino eigą, laikytinas ne bet koks rašytinis kreipimasis, o tik toks, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas reikalavimas, žalos dydis, atsakomybės pagrindai, taip pat pridėti dokumentai, kurių pagrindu pretenziją gavęs asmuo galėtų daryti išvadą – tenkinti pretenziją arba ne. 2015-03-13 raštu persiųsti dokumentai buvo visiškai pakankami, kad nuostolių atlyginimo klausimas būtų išnagrinėtas, todėl reikalavimas ieškovui buvo pateiktas tinkamai. Nustačius nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė taikyti ieškinio senatį.

Dėl žalos dydžio

Krovinio sužalojimo priežastis byloje neginčijama. Tiek ieškovas, tiek atsakovas pripažįsta, jog krovinys buvo sugadintas dėl 2015-02-26 kelyje Minskas-Maskva įvykusio eismo įvykio metu. Tokia krovinio sugadinimo priežastis matyti tiek iš atsakovo pateiktos ekspertų išvados Nr. 01032015/8619, tiek iš ieškovo pateiktos ekspertų išvados Nr. IS15026. Nustatyta, jog vežimo metu vilkikas su priekaba pateko į eismo įvykį ir susidūrė su kita transporto priemone. Eismo įvykio pasekoje vilkikas apsivertė ant dešinio šono, transporto priemonė ir jos viduje esantis krovinys buvo pažeisti. Krovinys iškrautas iš pažeistos priekabos ir perkrautas į kitą vilkiką priekabą, valstybiniai numeriai O612TC-39//DS017. Ieškovas, kaip vežėjas, neįrodinėjo CMR konvencijos 17 straipsnyje numatytų atleidimo nuo atsakomybės sąlygų. Nustačius, jog atsakovas turi reikalavimo teisę bei tai, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, vežėjui turi būti taikoma atsakomybė už krovinio sugadinimą (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 31 33 punkte sakoma, kad atsakomybė už krovinio praradimą ar jo sugadinimą ribojama tiesioginiais nuostoliais. Krovinio vertė nustatoma pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos kainas, o jei nėra ir tokių, – pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Jei teismui nėra pateikti įrodymai apie prekių biržos ar rinkos vertę, teismas gali vadovautis ta krovinio verte, kuri yra nurodyta sąskaitoje faktūroje, lydinčioje krovinį ir pateikiamoje muitinei. Atsakovas padarytą žalą skaičiavo pagal ekspertų išvadoje Nr. 01032015/8619 pateiktus duomenis apie prekių sugadinimą ir 2015-03-03 važtaraštyje nurodytą prekių kainą – 1,12 Eur už kilogramą. Atsakovo pateiktoje 2015-03-01 Ekspertų išvadoje Nr. 01032015/8619 nurodoma, jog ištyrus krovinio pavydžius nustatyta, jog standartinės kriaušės sudaro 6,68 proc., 64 proc. – pažeistos, 29,33 proc. – suskilusios. Rekomenduota kategorijai „standartinės“ priskirtas kriaušes realizuoti nenukainuojant, kategorijai „pažeistos“ priskirtas kriaušes – realizuoti su dideliu nuokainiu ir / arba sunaikinti; kategorijai „suskilusios“ priskirtas kriaušes – sunaikinti. Ekspertų išvadoje pažymėta, jog ekspertai neturi duomenų apie krovinio vertę ir nuostolio suma neskaičiuota. Bylos nagrinėjimo eigoje teismui nebuvo pateikti duomenys apie biržos ar rinkos kainas, išskyrus sąskaitas, kurios pridėtos prie vežimo metu naudotų CMR važtaraščių. Atsakovo pateiktas 2015-03-0,3 važtaraštis nevertinamas kaip kriaušių pardavimo kainą, kaip rinkos vertę, nustatantis dokumentas, kadangi nebuvo pateikti parduotų kriaušių apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, važtaraštis patvirtina krovinio transportavimo, o ne jo pardavimo faktą.

Byloje susiklosčiusi situacija, kad krovinio vežimas buvo vykdomas pagal vežimo sutartį iš Belgijos į Maskvą, tačiau vežimo metu sudaryti trys atskiri CMR važtaraščiai ir prekių įsigijimo sąskaitos, kuriose nurodyta skirtinga prekių vertė. Prie CMR važtaraščio Nr. FEB 122795799 pridėta sąskaita Nr. 5005920, pagal kurią prekės įgytos už 12 480 Eur; prie CMR važtaraščio Nr. 0096325 pridėta sąskaita Nr. AD-011, pagal kurią krovinys, pritaikius 90 proc. nuolaidą, parduotas už 1 728 JAV dolerius, muitinei deklaruota 1 490,55 Eur statistinė vertė; prie CMR važtaraščio Nr. 18351 pridėta sąskaita Nr. 06/15/18351, pagal kurią prekės parduotos už 3 590 JAV dolerių. Ieškovas bei jo draudikas prašė tiesioginius nuostolius skaičiuoti pagal sąskaitą, kuri buvo pridėta prie CMR važtaraščio Nr. 18351, naudoto tuo metu, kai įvyko eismo įvykis. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad atsakovas veikė kaip nesąžininga civilinių santykių šalis bei sumažino muitinei deklaruojamą prekių kainą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 31 33 punkte išaiškinta, kad tuo atveju, jei įrodymai apie biržos ar rinkos vertę yra pateikti, bet jie gerokai viršija sąskaitoje faktūroje nurodytą krovinio vertę, ir vežėjas įrodo, kad jis manė priimąs vežti krovinį mažesnės vertės nei rinkos ar biržos vertė, teismas gali vadovautis tarptautinės privatinės teisės principu, kad nesąžininga šalis (siuntėjas, siekdamas sumažinti ar išvengti muito mokesčių) negali tikėtis tokio savo interesų gynimo kaip sąžininga šalis. Su ieškovo ir jo draudiko pozicija dėl sąžiningumo principo taikymo negalima sutikti, nes šios taisyklės taikymo sąlyga yra ta, kad vežėjas turi įrodyti, kad jis manė priimąs vežti krovinį mažesnės vertės nei rinkos ar biržos vertė. Toks manyšmas turi būti sąžiningas. Įvertinus tai, kad kriaušių svoris neto buvo 19 200 kg, vežėjas neturėjo pagrindo tikėtis, jog krovinio vertė gali būti 3 590 JAV dolerių arba 3 169,49 Eur pagal oficialų 2015-02-24 kursą, t. y. tik po 16 euro centų už kilogramą. Nerealu manyti, jog Kaune UAB „Ad verbum“ parduodant ir deklaruojant prekes pagal sąskaitą Nr. AD-011, buvo pagrindas taikyti 90 proc. nuolaidą prekėms, kai jos buvo vežamos tinkamomis sąlygomis, nebuvo sudarytas joks į Kauną pervežtų prekių neatitikimo kokybės reikalavimams aktas, prekės buvo gabentos toliau į Maskvą, nors nustačius, kad jos prarado 90 proc. vertės, toks gabenimas nebūtų tikslingas. Ieškovas nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kurie rodytų realų, o ne mokestinį prekės vertės sumažinimą. Konstatuotina, jog vežėjas neįrodė, kad galėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog gabena mažesnės vertės prekes, nei parduota pagal prie CMR važtaraščio Nr. FEB 122795799 pridėtą sąskaitą Nr. 5005920, pagal kurią prekės įgytos už 12 480 Eur.

Įvertinus ieškovo bei atsakovo pateiktus duomenis dėl prekių sugadinimo masto matyti, jog abiejų šalių pateikiami duomenys yra labai skirtingi. Jau buvo minėta, kad atsakovo pateiktoje 2015-03-01 Ekspertų išvadoje Nr. 01032015/8619 nurodoma, jog standartinės kriaušės sudaro tik 6,68 proc., 64 proc. – pažeistos, 29,33 proc. – suskilusios, kai ieškovo pateikto ekspertinio vertinimo Nr. IS 15026 duomenimis žalos dydis yra 30-40 proc. krovinio vertės. Ieškovo draudikas 2015-12-23 atsakyme į pretenziją pažymėjo, jog žala gali būti apskaičiuota pateikus krovinio pardavimo dokumentus. Nei neteisminės pretenzijos nagrinėjimo procedūros metu, nei teisminio nagrinėjimo metu jokie papildomi dokumentai, nors jie buvo aiškiai pareikalauti, pateikti nebuvo. Ieškovo draudiko atstovams nebuvo pateikti galutiniai kriaušių rūšiavimo dokumentai bei pardavimo dokumentai ir tai pažymėta akte. Aplinkybė, jog atsakovas nepateikė prekių pardavimo dokumentų, kurių galėjo pareikalauti iš OOO „Demetra frut“ tiek užskaitymo atlikimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo ar pretenzijos nagrinėjimo metu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nesąžiningai neteikia duomenų apie prekių sugadinimo mastą. Tuo remiantis turi būti vadovaujamasi draudiko SIA “Marine Underwriting Services” užsakyto ir SIA „Inter survey“ atlikto tyrimo Nr. IS15026 rezultatais, kad žala siekia 30-40 proc. krovinio vertės, skaičiuojant vidurkį – 35 proc. nuo 12 480 Eur, viso 4 368 Eur. Apmokėjimo dokumentų už eksperto paslaugas nėra, todėl suma nepriteistina.

Palūkanų priteisimas numatytas CMR konvencijos 27 straipsnyje, terminas skaičiuojamas nuo pretenzijos arba nuo ieškinio pareiškimo dienos po 5 proc. Atsakovas prašo skaičiuoti nuo 2015-03-13. Pripažinus, jog pretenzija pareikšta 2015-03-13, prašymas tenkinamas.

Apibendrinant nurodytus argumentus darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, o priešieškinis tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus teismo sprendimą perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinys tenkintas 100 proc., priešieškinis – 31 proc. Bylinėjimosi išlaidos dalinamos santykiu 80:20. Kadangi trečiasis asmuo įtrauktas dėl priešieškinio ieškovo pusėje, tai jo patirtos išlaidos mažinamos 31 proc. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas turėjo 1 322 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 322 Eur žyminio mokesčio bei 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai. Byloje yra dar vienas 2016-06-18 600 Eur mokėjimas už advokato paslaugas (t. 2, b. l. 412-413), tačiau teismas šios sumos nepriteisė ir apeliaciniame procese keisti teismo sprendimo neprašoma. Trečiasis asmuo SIA “Marine Underwriting Services” – 1 521,12 Eur išlaidų advokato pagalbai. Bylos duomenys patvirtina, pirmosios instancijos teisme atsakovas sumokėjo 312 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 67).

Apeliaciniam procese ieškovas patyrė 600 Eur išlaidų advokato pagalbai (t. 4, b. l. 18-19); atsakovas sumokėjo 312 Eur žyminio mokesčio. Tenkinimo procentas – 31 proc.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsakovo UAB „Autofriga“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimą dalyje dėl priešieškinio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Sprendimo dalį dėl priešieškinio ir bylinėjimosi išlaidų išdėstyti sekančiai:

“Priešieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš ieškovo UAB „Lekpas“ atsakovo UAB „Autofriga“ naudai 4 368 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2015-03-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo UAB „Autofriga“ ieškovo UAB „Lekpas“ naudai 1 058 Eur (tūkstantį penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, o trečiojo asmens SIA „Marine Underwriting Services“ naudai – 1 049 Eur (tūkstantį keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Lekpas“ atsakovo UAB „Autofriga“ naudai 62,40 Eur (šešiasdešimt du eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.“

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Autofriga“ ieškovo UAB „Lekpas“ naudai 414 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovo UAB „Lekpas“ atsakovo UAB „Autofriga“ naudai 96,72 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 72 centus) bylinėjimosi išlaidų.