Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jurgai Dringelytei.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis Gerosios (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, teistas:

2001-03-21 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 274 str. 2 d., 271 str. 2 d., 35 str., 45 str. vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 47¹ paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;2001-04-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 3 d., 45 str. 2 d. dviejų metų pataisos darbų bausme, išskaitant iš uždarbio valstybės naudai 15%;2001-12-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 43 str., 44 str. paskirtoji bausmė subendrinta su 2001-03-21 ir 2001-04-10 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė vieneri metai ir trys mėnesiai laisvės atėmimo;2002-04-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 274 str. 2 d. aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 43 str., 44 str. paskirtoji bausmė subendrinta su 2001-12-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;2005-10-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;2006-08-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2d., 187 str. 3 d., 63 str. 1 d., 63 str. 2 d., 63 str. 5 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius LR BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinta su 2005-10-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2006-08-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių;2006-09-11 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 2 d. areštu trisdešimt parų, vadovaujantis LR BK 63 str., 65 str. prie paskirtos bausmės pridėta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-08-18 nuosprendžiu paskirta bausmė, galutinė bausmė vieneri metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, 2006-11-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi pritaikius LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-09-11 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-08-18 ir 2006-08-24 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė paskirta vieneri metai keturi mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. pridėjus dalį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-10-07 nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinė bausmė paskirta vieneri metai septyni mėnesiai laisvės atėmimo;2008-07-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. areštu šešiasdešimt parų, 2008-10-02 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-07-10 nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p. pagrindu subendrintos paskirtos bausmės pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., taikant jų apėmimo principą ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė; 2009-02-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis LR BK 64 str. bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2008-10-02 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 45 parų areštu. Paskirta galutinė ir subendrinta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams; 2009-06-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 str. 2 d. 10 MGL dydžio, t. y. 1300 Lt bauda. Bauda nesumokėta. 2010-02-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 187 str. 1 d., 178 str. 2 d. vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009-02-04 bei 2009-06-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė ir subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė ir 1300 litų bauda. Teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R., laikotarpyje nuo 2009-08-14 21.30 val. iki 2009-08-15 10.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu būdu atidarė D. P. priklausančio automobilio SUBARU LEGACY OUTBACK, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusio požeminiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galines dureles, įsibrovė į automobilio saloną – saugyklą ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“ 200 litų vertės.

A. R., laikotarpyje nuo 2009-08-14 21.30 val., iki 2009-08-15 10.00 val. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė D. P. priklausančio automobilio AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusio požeminiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) keleivio pusės galinio lango stiklą, įsibrovė į automobilio saloną – saugyklą ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes automobilio salone nerado turinčių materialią vertę daiktų.

A. R., 2009-10-03 laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 22.10 val., (duomenys neskelbtini), išdaužė Ž. B. priklausančio automobilio HYUNDAI SONATA, v/n (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinių durelių mažąjį stiklą, įsibrovė į automobilio saloną – saugyklą ir pagrobė nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, 699 litų vertės bei magnetolą 300 litų vertės, padarydamas Ž. B. bendrą 999 litų turtinę žalą.

A. R., 2009-10-03 laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 22.10 val., (duomenys neskelbtini), išdaužęs Ž. B. priklausančio automobilio HYUNDAI SONATA, v/n (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių durelių mažąjį stiklą 200 litų turtinės vertės, tyčia sugadino nedidelės vertės Ž. B. priklausantį turtą.

Nukentėjusiajam Ž. B. priklausančio turto pagrobimas ir tyčinis jo sugadinimas

Apklaustas teisme kaltinamasis A. R. savo kaltę dėl Ž. B. priklausančio turto pagrobimo bei jo sugadinimo pripažino ir paaiškino, jog šiuo metu tikslaus laiko neatsimena, tačiau galimai jam pateiktame kaltinime nurodytu laiku, išdaužė (duomenys neskelbtini), stovėjusio automobilio „HYUNDAI SONATA“, durelių stiklą, įsibrovė į automobilio saloną ir pagrobė nešiojamą kompiuterį bei magnetolą. Pagrobtus daiktus pardavė, o gautus pinigus išleido. Ikiteisminio tyrimo metu nepripažino savo kaltės, nes tuo metu negalėjo prisiminti jog būtų įsibrovęs į minėtą automobilį. Tačiau vėliau prisiminė, kad įvykdė šią nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį dėl pagrobtų daiktų bei išdaužto automobilio stiklo vertės pripažino ir jo neginčijo.

Apklaustas teisme nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. B. paaiškino, kad 2010-10-03 apie 19.00 val. automobiliu „Hyundai Sonata“ vyko į darbą ir ji paliko Donelaičio g. Vilniuje. Automobilis stovėjo užrakintas su įjungta signalizacija. Automobilio salone paliko nešiojamą kompiuterį, kurį paslėpė po vairuotojo sėdyne. Automobilio panelėje buvo įdėta magnetola, kurios valdymo skydelį nuėmė ir įdėjo į panelėje esančią daiktų dėtuvę. Apie 22.00 val. sugrįžo prie automobilio ir pamatė išdaužtą šoninį langą. Iš salono buvo pagrobtas nešiojamas kompiuteris bei magnetola. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai ieškojo nusikalstamo asmens galimai paliktų pirštų pėdsakų. Jo nuomone į automobilį įsibrovęs asmuo buvo palietęs salone paliktą „Selitos“ energetinio gėrimo skardinę, todėl ant šios skardinės policijos pareigūnai galėjo rasti įsibrovėlio paliktus pirštų pėdsakus. Nusikaltimais jam buvo padaryta 1900 litų turtinė žala, kurią prašė priteisti iš kaltinamojo.

Apklausti teisme liudytojai: A. P. bei R. R. paaiškino, kad A. R. gimtadienis yra spalio 4 dieną, tačiau jos negali tiksliai pasakyti kurią dieną jis buvo švenčiamas. Apie tai, kad 2009-10-03 A. R. įsibrovė į svetimą automobilį, joms nieko nėra žinoma.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad išdaužtas automobilio „Hyundai Sonata“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinis mažasis lango stiklas. Apžiūros metu nuimtos 3 daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais, kurie buvo rasti ant energetinio gėrimo automobilio salono galinėje dalyje (t. 1, b. l. 46-48).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(7863)-IS1-7825, nurodyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas Nr. 1, paimtas 2009-10-03 automobilio „Hyundai Sonata“, v/n (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, yra paliktas A. R. dešinės rankos didžiuoju pirštu (t. 1, b. l. 64).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. R., turėdamas tikslą patekti į automobilį – saugyklą, tyčia sudaužė durelių stiklą, kainuojantį 200 litų, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, pateko į automobilio saloną – saugyklą, iš kur pagrobė 699 litų kainuojantį nešiojamą kompiuterį bei 300 litų vertės magnetolą. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 187 str. 3 d. bei 178 str. 2 d. kaip baigti nusikaltimai, nes iš automobilio pagrobtais daiktais jis pilnai disponavo ir juos pardavė.

Nukentėjusiojo Ž. B. pareikštas 1900 litų civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, nes jis realus padarytai žalai ir pagrįstas byloje esančiais raštiniais įrodymais (t. 1, b. l. 74-78). Kaltinamasis A. R. sutiko su nukentėjusiojo ieškiniu ir jo neginčijo. Šiose, A. R. inkriminuotose nusikalstamose veikose teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Nagrinėjant bylą teisme A. R. prisipažino savo kaltę ir gailėjosi, tačiau atsižvelgus į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę jis neigė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo išaiškintos sulyginus įvykio vietoje surastus pirštų pėdsakus su jo rankų pėdsakais, todėl teismas nepripažįsta jo prisipažinimo kaltu kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Nukentėjusiajam D. P. priklausančio turto pagrobimas ir pasikėsinimas jį pagrobti

Apklaustas teisme kaltinamasis A. R. savo kaltės dėl įsibrovimo į nukentėjusiajam D. P. ir jo žmonai priklausančius automobilius nepripažino. Jis paaiškino, kad šiuo metu tikslaus laiko neprisimena, tačiau galimai jam pateiktame kaltinime nurodytu laiku buvo patekęs į požeminį garažą, po (duomenys neskelbtini) esančiu namu. Kaltinamasis nurodė, kad negali paaiškinti kokiu tikslu pateko į minėtą požeminį garažą, tačiau teigė, kad įėjimo į garažą durys buvo atidarytos. Požeminiame garaže buvo prisiartinęs prie automobilių „Subaru Legacy“ bei „Audi A6“, tačiau į juos įsibrovęs nebuvo. Jis atsimena, kad automobilio „Subaru Legacy“ dureles buvo praviros, tačiau į automobilio saloną jis nebuvo patekęs ir mobilaus telefono negrobė. Jis galėjo prisiliesti prie minėto automobilio, todėl ant durelių ir buvo surasti jo pirštų antspaudai. Per automobilio langus apžiūrėjo saloną, tačiau nepastebėjo kokių nors vertingų daiktų ir į automobilio saloną nelindo. Atsimena, kad netoliese stovėjo automobilis „Audi A6“. Jis atkreipė dėmesį, kad šiam automobiliui buvo išdaužtas stiklas, kuris buvo pusiau iškritęs iš tvirtinimo vietos. Rankomis jis palietė išdaužtą stiklą, jį išėmė ir padėjo ant žemės, todėl jo nuomone ant stiklo ir buvo surasti jo pirštų anspaudai. Automobilio „Audi A6“ stiklo nedaužė ir į minėto automobilio saloną nebuvo įsibrovęs. Su nukentėjusiojo D. P. civiliniu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Apklaustas teisme nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. P. paaiškino, kad 2009-08-14 apie 21.00 val. automobiliu „Audi A 6“ sugrįžo į namus ir automobilį paliko po namu esančioje požeminiame garaže. Automobilį paliko užrakintą su įjungta signalizacija. Žmona važinėja automobiliu „Subaru Legacy“, kurį taip pat laiko po namu esančiame požeminiam garaže. Į garažą galima patekti iš gyvenamojo namo laiptinės. Jam žinoma, kad ir anksčiau nenustatyti asmenys patekdavo į garažą ir įsibraudavo į ten paliktus automobilius. 2009-08-15 apie 10.00 val. atėjo į požeminį garažą ir pastebėjo, kad išdaužtas o automobilio Audi A 6, keleivio pusės galinis lango stiklas. Iš automobilio salono nieko nebuvo pagrobta, nes salone vertingų daiktų nebuvo. Išdaužto automobilio salono lango stiklas buvo padėtas šalia automobilio. Netoliese stovėjo žmonos naudojamas automobilis „Subaru Legacy“. Priėjus arčiau prie šio automobilio, pastebėjo atidarytas užpakalines salono dureles. Automobilio spynelės nebuvo pažeistos, tačiau jis įtaria, kad į minėtą automobilį buvo įsibrauta įkišant strypą tarp durelių ir stiklo tarpą. Jis pastebėjo, kad abiejuose automobilių salonuose buvo ieškoma vertingų daiktų. Jam žinoma, kad iš žmonos naudojamo automobilio „Subaru Legacy“ salone prie rankinio stabdžių esančios daiktų dėtuvės dingo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, kurio modelio jis neprisimena ir dokumentų neturi. Jis taip pat neprisimena kokio tinklo operatoriaus SIM kortelė buvo įdėta į pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną ir koks buvo minėto telefono numeris. Paskutinį kartą telefoną matė prieš 2 savaites iki įsibrovimo į automobilį. Nusikalstamais veiksmais jam buvo padaryta 320 litų turtinė žala, kurią prašė priteisti iš kaltinamojo.

Apklausta teisme liudytoja R. P. paaiškino, kad šiuo metu tikslaus laiko neatsimena, tačiau galimai 2009-08-15 pastebėjo, jog buvo įsibrauta į jos bei vyrui priklausančius automobilius Audi A6, bei Subaru Legacy. Automobiliu Subaru Legacy naudojasi ji. Iš vakaro automobilis buvo paliktas po gyvenamuoju namu esančiame požeminiame garaže – „parkinge“. Automobilį vakare paliko užrakintą, su įjungta signalizacija. Atėjusi ryte prie automobilio pastebėjo praviras dureles. Automobilio salone degė šviesa. Automobilio durelių užraktai buvo nepažeisti, tačiau buvo subraižytas lango stiklas. Iš jos naudojamo automobilio salono dingo mobilaus ryšio telefonas „Nokia“. Liudytoja nurodė, kad telefonas dingo būtent minėto įsibrovimo metu, nes prieš tai į automobilį niekas nebuvo įsibrovęs. Tuo pačiu metu buvo įsibrautą ir į kitą jų šeimai priklausantį automobilį Audi, buvo išdaužtas automobilio lango stiklas, tačiau iš salono nieko vertingo nebuvo paimta.

Byloje esančiame įvykio vietos protokole užfiksuota, kad 2009-08-15 nuvykus į (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėti automobiliai: Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) bei Subaru Legacy, v/n CFB. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad iš automobilio Audi A6, išimtas galinis keleivio pusės lango stiklas, kuris padėtas šalia automobilio. Automobilio Subaru Legacy durų spynelės nepažeistos. Atlikus automobilių apžiūrą buvo paimta 8 daktiloskopinės plokštelės nuo automobilių: daktiloskopinės plokštelės Nr. 1-3 paimtos nuo automobilio Subaru Legacy vairuotojo durelių išorinio paviršiaus, daktiloskopinės plokštelės Nr. 4-5 nuo automobilio Subaru Legacy vairuotojo pusės galinių durelių vidinio paviršiaus, daktiloskopinės plokštelės Nr. 6-8 nuo automobilio Audi A6 išimto stiklo (t. 1, b. l. 12-17).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(7863)-IS1-7825, nurodyta, kad dešimt rankų pirštų pėdsakų paimtų 2009-08-15 apžiūrint automobilius „Audi A6“ ir „Subaru Legacy“, stovėjusius požeminiame garaže, (duomenys neskelbtini) yra palikti A. R. dešinės rankos smiliumi, didžiuoju, bevardžiu, mažyliu ir kairės rankos smiliumi, didžiuoju pirštais (t. 1, b. l. 64).

A. R. nepripažino, kad įsibrovė į požeminiame garaže stovėjusius automobilius „Audi A6“ ir „Subaru Legacy, neigė, kad išdaužė automobilio Audi A6 stiklą bei iš automobilio Subaru Legacy pagrobė mobilaus ryšio telefoną, tačiau teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, nukentėjusiojo D. P. bei jo žmonos parodymus, specialisto išvadose užfiksuotus duomenis apie A. R. priklausančių pirštų antspaudų suradimą įvykio vietoje, neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais bei netiki kaltinamojo A. R. parodymais, kad į D. P. ir jo žmonai priklausančius automobilius jis nebuvo įsibrovęs.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju 2010-10-20 ir 2010-12-02 (t. 1, b. l. 105, 110), bei papildomos apklausos metu 2010-11-25 (t. 1, b. l. 106), A. R. pareiškė, kad į D. P. ir jo žmonai priklausančius automobilius nebuvo įsibrovęs, tačiau negali paaiškinti kokiu būdu įvykio vietoje buvo surasti jam priklausantys pirštų antspaudai. 2011-01-27 įvykusiame teisiamajam posėdyje A. R. neigė savo kaltę, tačiau pripažino, kad buvo patekęs į požeminį garažą, kuriame stovėjo D. P. ir jo žmonai priklausantys automobiliai. Jis nurodė, kad atsitiktinai galėjo prie jų prisiliesti ir palikti pirštų anspaudus, tačiau kategoriškai tvirtino, kad į automobilių salonus įsibrovęs nebuvo, automobilio Audi A6 stiklo nedaužė ir iš automobilio Subaru Legacy mobilaus ryšio telefono negrobė.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o kaip visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

Nukentėjusysis D. P. ir jo žmona paaiškino, kad sugrįžę į namus, jiems priklausančius automobilius paliko po namu esančiame požeminiame garaže. Automobiliai buvo palikti tvarkingi – užrakinti ir su įjungtomis signalizacijomis. Jie nurodė, kad 2009-08-15 ryte, atėję prie automobilių, pastebėjo, kad į juos buvo įsibrauta. Automobiliui Audi A 6 buvo išdaužtas salono stiklas, automobilio Subaru Legacy durelės buvo atidarytos ir iš jo salono dingo mobilaus ryšio telefonas. Teismas neturi pagrindo abejoti ar netikėti nuosekliais D. P. ar jo žmonos parodymais ir priešingai netiki nenuosekliais ir prieštaringais kaltinamojo A. R. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis apskritai neigė savo kaltę, o teisme ją pripažino iš dalies. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti kokiu tikslu buvo patekęs į (duomenys neskelbtini), esančius požeminius garažus, tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis negyvena name, kuriam priklauso po juo esantys garažai, atsižvelgus į jo asmenybę, (ne kartą teistas už įsibrovimą į automobilius), daro išvadą, kad kaltinamasis pateko į minėtą garažą turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir šio tikslo vedamas įsibrovė į D. P. ir jo žmonai priklausančius automobilius. Teismas netiki kaltinamojo parodymais, kad jis atsitiktinai prisilietė prie automobilio Subaru Legacy durelių ir nebuvo patekęs į minėto automobilio saloną, nes jam priklausantys pirštų antspaudai buvo surasti ir vidinėje šio automobilio salono durelių pusėje. Taigi, darytina išvadą, kad kaltinamasis buvo atidaręs šio automobilio dureles ir pateko į jo saloną iš kur pagrobė 200 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Apklausta teisme liudytoja R. P., kuri naudojosi šiuo automobiliu paaiškino, kad iki 2009-08-15 į minėtą automobilį niekas nebuvo įsibrovęs ir ji būtų pastebėjusi, kad telefonas iš automobilio salono būtų dingęs. Teismas netiki kaltinamojo A. R. parodymais, kad automobiliui Audi A6 stiklo jis nedaužė ir į jo saloną nebuvo patekęs, o pirštų antspaudus paliko atsitiktinai palietęs išdaužtą stiklą. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. R. įsibrovė į D. P. priklausantį automobilį Subaru Legacy iš kur pagrobė 200 litų kainuojantį mobilaus ryšio telefoną. Ikiteisminio tyrimo metu jo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai, nes jis įsibrovė į mechaninėmis ir elektroninėmis apsaugos priemonėmis saugomą automobilį – saugyklą. Teismas daro išvadą, kad A. R., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė automobilio Audi A6 salono stiklą ir įsibrovė į automobilį – saugyklą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes salone nerado ir todėl nepagrobė materialinę vertę turinčių daiktų.

Teismas nenustatė kaltinamojo A. R. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.

LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas A. R. bausmes teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

A. R. anksčiau 12 kartų teistas už tyčines ir savanaudiškas nusikalstamas veikas, (t. 1, b. l. 115-120), turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, įvykdė dvi apysunkes nusikalstamas veikas, pasikėsino įvykdyti apysunkę nusikalstamą veiką, bei padarė baudžiamąjį nusižengimą. Nusikalstamų veikų padarymo metu A. R. niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, neatlygino padarytos turtinės žalos.

Atsižvelgiant į A. R. asmenybę, jo teistumus, įvykdytas nusikalstamas veikas bei vadovaudamasis LR BK 56 str. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad už apysunkių nusikalstamų veikų įvykdymą bei pasikėsinimą ją įvykdyti, jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, o už įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą – areštas.

Šiuo nuosprendžiu A. R. paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis LR BK 63 str. nuostatomis. Pagal LR BK 63 str. 1 d., 4 d., nuostatas teismas bendrina paskirtas bausmes už įvykdytas nusikalstamas veikas numatytas LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. bei 178 str. 2 d. (D. P. priklausančio turto pagrobimas bei pasikėsinimas pagrobti jam priklausantį turtą) Teismas mano, kad A. R. įvykdė dvi realias nusikalstamas veikas nes įsibrovė ir pasikėsino įsibrauti į du automobilius – saugyklas.

Vadovaudamasis LR 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p., LR BK 65 str. teismas taiko jam paskirtų bausmių apėmimą, dėl A. R. įvykdytų nusikalstamų veikų numatytų LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., (Ž. B. priklausančio turto pagrobimas bei jo sugadinimas) nes šiuo atveju yra ideali jo įvykdytų nusikalstamų veikų sutaptis bei kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms (apysunkis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas).

Šiuo nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. bei 65 str. 1 d. 1 p. b., bendrintinos su 2010-02-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nes jam inkriminuotas nusikalstamas veikas A. R. įvykdė iki šio nuosprendžio priėmimo. A. R. nusikalstamas veikas įvykdė ir neatlikęs, 2009-02-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2009-06-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtų bausmių, tačiau atsižvelgus, kad šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės A. R. buvo subendrintos vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. priimant jo atžvilgiu 2010-02-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį, todėl pakartotinis 2009-02-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2009-06-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtų bausmių bendrinimas pasunkintų A. R. padėtį ir būtų laikytinas dvigubu.

Daiktai reikšmingi bylai tirti ir nagrinėti: vokai su daktiloskopinėmis plokštelėmis (t.1, b. l. 13, 47), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-171-369/11

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas:

nusprendė:

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 187 str. 3 d. ir nubausti 30 (trisdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d., 1), 2), 65 str. 1 d., 1), a) šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir A. R. paskirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis 63 str. 1 d., 3 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2010-02-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir A. R. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 1300 litų piniginę baudą. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

A. R. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką atliktą ir įskaičiuotą pagal 2010-02-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį.

A. R. kardomosios priemonės neskirti nes jis suimtas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2010-02-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį.

Nukentėjusiojo D. P. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš A. R. priteisti 320 litų (tris šimtus dvidešimt) litų.

Nukentėjusiojo Ž. B. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš A. R. priteisti 1900 (tūkstantį devynis šimtus) litų.

Daiktus reikšmingus bylai tirti ir nagrinėti: du vokus su daktiloskopinėmis plokštelėmis, įsiteisėjus nuosprendžiui palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-171-369/2011.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.