Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-626-318/2011 Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02661-2009-2 Procesinio sprendimo kategorija:

2011 m. liepos 11 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. areštu 30 parų.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d., 1), 2), 65 str. 1 d., 1), a) paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis 63 str. 1 d., 3 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010-02-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 1300 litų pinigine bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas ir įskaičiuotas pagal 2010-02-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį.

Iš A. R. priteista: 320 Lt nukentėjusiojo D. P. naudai ir 1900 Lt nukentėjusiojo Ž. B. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2009-08-14 21.30 val. iki 2009-08-15 10.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu būdu atidarė D. P. priklausančio automobilio SUBARU LEGACY OUTBACK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio požeminiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės galines dureles, įsibrovė į automobilio saloną, t.y. saugyklą, ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“ 200 litų vertės.

A. R. taip pat nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2009-08-14 21.30 val. iki 2009-08-15 10.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė D. P. priklausančio automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio požeminiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), keleivio pusės galinio lango stiklą, įsibrovė į automobilio saloną, t.y. saugyklą, ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes automobilio salone nerado materialinę vertę turinčių daiktų.

A. R. taip pat nuteistas už tai, kad 2009-10-03, laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 22.10 val., (duomenys neskelbtini), išdaužė Ž. B. priklausančio automobilio HYUNDAI SONATA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių durelių mažąjį stiklą, įsibrovė į automobilio saloną, t.y. saugyklą, ir pagrobė nešiojamąjį kompiuterį „Asus“ bei magnetolą, bendros 999 litų vertės.

A. R. taip pat nuteistas už tai, kad 2009-10-03, laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 22.10 val., (duomenys neskelbtini), išdaužęs Ž. B. priklausančio automobilio HYUNDAI SONATA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių durelių mažąjį stiklą, tyčia sugadino nedidelės – 200 litų – vertės Ž. B. priklausantį turtą.

Nuteitasis A. R. tvirtina, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl vagystės iš automobilio AUDI A6 ir SUBARU LEGACY OUTBACK. Nurodo, jog teisiamajame posėdyje jis paaiškino, kokiu būdu ant D. P. priklausančių automobilių AUDI A6 lango ir SUBARU LEGACY durelių išorinės pusės atsirado jo pirštų antspaudai. Nei ant daiktų dėtuvės, kur pasak nukentėjusiojo buvo telefonas NOKIA, nei automobilio viduje jo pirštų antspaudai nerasti.

Teismo posėdyje nuteistojo A. R. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

A. R. savo kaltės dėl Ž. B. priklausančio turto pagrobimo ir tyčinio turto sugadinimo bei šių jo nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo neginčija. Kolegijai šie klausimai taip pat abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama paduoto apeliacinio skundo ribose.

Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino. Remdamasis jais pagrįstai nuteistojo A. R. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., nes pastarasis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į D. P. priklausantį automobilį SUBARU LEGACY OUTBACK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“; turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į D. P. priklausantį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes šio automobilio salone nerado materialinę vertę turinčių daiktų.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo D. P., liudytojos R. P. parodymų bei įvykio vietos apžiūros protokolo, laikotarpyje nuo 2009-08-14 21.30 val. iki 2009-08-15 10.00 val., požeminiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), atidarius D. P. priklausančio automobilio SUBARU LEGACY OUTBACK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galines dureles, buvo įsibrauta į šio automobilio saloną ir iš jo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas NOKIA. Išdaužus tame pačiame garaže stovėjusio šiam nukentėjusiajam priklausančio automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) langą, buvo įsibrautą į šio automobilio saloną, tačiau iš jo niekas nepagrobta, nes jokių vertingų daiktų ten nebuvo.

Specialisto išvada Nr. 140-(7863)-IS1-7825 tvirtina, kad 10 rankų pirštų pėdsakų, paimtų 2009-08-15 įvykio vietos apžiūros metu nuo SUBARU LEGACY OUTBACK vairuotojo durelių išorinio paviršiaus, vairuotojo pusės galinių durelių vidinio paviršiaus ir nuo stiklo, kuris buvo išimtas iš automobilio AUDI A6, yra palikti būtent A. R. dešinės rankos smiliumi, didžiuoju, bevardžiu, mažyliu ir kairės rankos smiliumi, didžiuoju pirštais (t. 1, b.l. 64).

Nors nuteistasis A. R. tvirtina, kad jam patekus į požeminį garažą, automobilio SUBARU LEGACY OUTBACK galinės durelės jau buvo atidarytos, automobilio AUDI A6 stiklas išdaužtas, kad jis į šių automobilių salonus nebuvo įsibrovęs, o pirštų antspaudus galėjo palikti atsitiktinai prisilietęs prie automobilio SUBARU bei išimdamas automobilio AUDI A6 jau išdaužtą stiklą, prieštarauja jau paminėtai specialisto išvadai, kad A. R. pirštų antspaudai buvo rasti ant išimto automobilio AUDI A6 stiklo ir ant automobilio SUBARU LEGACY OUTBACK vairuotojo pusės galinių durelių, per kurias buvo įsibrauta į šį automobilį, vidinio paviršiaus. Be to A. R. pozicija dėl jam reiškiamų kaltinimų viso proceso metu buvo nenuosekli. Ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino, kad nėra padaręs nė vieno inkriminuojamo nusikaltimo, dėl jam reiškiamų įtarimų nieko paaiškinti negali, Ž. B. turto pagrobimo apskritai negalėjo įvykdyti, nes tuo metu kartu su draugais savo namuose šventė gimtadienį. Pastarajam aiškinimui nepasitvirtinus bei ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustačius A. R. pirštų antspaudus ant visų trijų automobilių, nuteistasis savo parodymus pakeitė: teisminio nagrinėjimo metu jis prisipažino, jog įsibrovė į Ž. B. priklausantį automobilį ir pagrobė pastarajam priklausančius nešiojamąjį kompiuterį bei magnetolą. Taip pat pripažino, jog 2010-08-15 buvo požeminiame garaže, kuriame stovėjo D. P. automobiliai, ir prie jų atsitiktinai prisilietė. Kita vertus, nuteistasis negalėjo teismui paaiškinti, kokiu tikslu pateko į svetimą požemį garažą, kuriuo niekada nesinaudojo ir neturėjo tokios teisės. Be to nuteistasis tvirtino, kad tikslo pagrobti svetimą turtą neturėjo, tačiau tuo pačiu aiškino, jog automobilius apžiūrėjo, bet jokių daiktų ten nematė.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei aptartas aplinkybes, o taip pat ir nuteistojo asmenybę, kuris praeityje ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. R. į požeminį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), pateko turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą. Tuo pačiu tikslu jis įsibrovė į D. P. priklausančius automobilius AUDI A6 ir SUBARU LEGACY OUTBACK.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog nukentėjusysis D. P. nepateikė pagrobto telefono dokumentų ir negalėjo nurodyti, kokio operatoriaus kortelė šiame telefone buvo, tačiau šios aplinkybės nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad telefonas iš automobilio buvo pagrobtas. Nukentėjusysis jau iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad iš jo žmonos R. P. naudojamo automobilio SUBARU LEGACY OUTBACK buvo pagrobtas telefonas Nokia. Jo aiškinimą patvirtino liudytoja apklausta R. P.. Netikėti šiais jų parodymais apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo ir pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas faktines bylos aplinkybes, o nuteistojo A. R. parodymus įvertino kaip pastarojo siekį išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

Skirdamas nuteistajam A. R. bausmes apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę.

A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Jų, kolegijos manymu, ir nėra.

A. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą ir tris apysunkius nusikaltimus nuosavybei, vienas jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Jis praeityje ne kartą teistas (t. 1, b.l. 115-120), nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl yra recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.). Taigi apylinkės teismas pagrįstai A. R. parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytus nusikaltimus, sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Bylos duomenimis, A. R. praeityje daug kartų buvo teistas, tame tarpe už analogiškas nusikalstamas veikas, nusikalto ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, niekur nedirbo, vartojo psichotropines medžiagas (t. 1, b.l. 153), nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Esant šių aplinkybių visetui, A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nesiekiančios baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijoje nustatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio, tikrai nėra per griežtos.

Paskirtos bausmės tinkamai subendrintos tarpusavyje Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. pagrindu. Paskirtoji bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 4 d., 9 d., pagrįstai subendrinta su Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010-02-08 nuosprendžiu paskirta bausme, nes A. R. nusikalto iki pastarojo nuosprendžio priėmimo. Švelninti A. R. paskirtą galutinę subendrintą bausmę taip pat nėra pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl A. R. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.