- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-526-934/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36973-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-30 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eS2-43119-960/2020, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos I. M. prašymą išduoti teismo leidimą atsisakyti nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama leisti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei atsisakyti priimti nepilnamečio vardu jo senelio, mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 3, CBP-36878). Prašyme nurodė, kad yra mirusiojo dukra ir yra išreiškusi savo valią, jog nenori priimti mirusiojo tėvo palikimo, nes per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Kadangi pareiškėja atsisakė priimti tėvo palikimą, palikėjo įpėdiniu tapo jo anūkas, t.y. pareiškėjos sūnus. Kadangi pareiškėjos sūnus yra nepilnametis, jo vardu priimti palikimą ar jo atsisakyti gali jo įstatyminė atstovė, t.y. pareiškėja. Pažymėjo, jog mirusysis turto neturėjo, tik skolinius įsipareigojimus. Pareiškėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu, nes palikėjo skolos yra didesnės už jo turtą. Pažymėjo, jog teismo leidimas reikalingas tam, kad notaras turėtų galimybę sutvarkyti pareiškėjos tėvo paveldėjimo bylą ir išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-12-30 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos I. M. prašymą išduoti teismo leidimą atsisakyti nepilnamečio vaiko N. M. vardu priimti V. M. palikimą (b. l. 4).
3. Teismas nutartyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad norint priimti ar atsisakyti nepilnamečių vaikų vardu palikimą yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Pagal CK 5.60 straipsnio 1 dalį, įpėdinis pagal įstatymą ar pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Nagrinėjamu atveju terminas atsisakyti priimti palikimą, skaičiuojant nuo palikėjo mirties, yra praleistas 5 mėnesius, o nuo Vilniaus m. 29-ojo notarų biuro notarės Svajonės Šaltauskienės 2020-08-28 pareiškėjai įteikto pranešimo apie galimybę priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu – 1 mėnesį. Įstatymas nereglamentuoja termino atnaujinimo atsisakyti priimti palikimą, todėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimas yra sprendžiamas pagal CK 5.57 straipsnyje įtvirtintas taisykles (CK 1.8 straipsnis), tačiau konkrečiu atveju pareiškėja nepateikė prašymo atnaujinti terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-30 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. išduoti pareiškėjai leidimą atsisakyti priimti palikimą, arba perduoti nagrinėti iš naujo (b. l. 8-9). Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:
4.1. Teismas ne atsisakė išduoti minėtą leidimą, o atsisakė priimti prašymą, o dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagal CPK 137 straipsnio 5 dalį, gali būti duodamas atskirasis skundas. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas nepagrįstai nurodė, jog nutartis neskundžiama;
4.2. Palikėjo skolos yra didesnės už jo turtą, todėl yra pagrindas išduoti teismo leidimą atisakyti priimti palikimą, priešingu atveju būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Skundžiama nutartimi teismas iš esmės atėmė pareiškėjos galimybę įgyvendinti savo tėvų valdžios pareigą apginti nepilnamečio vaiko turtinius interesus;
4.3. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėto leidimo išdavimui nėra būtinas kreipimąsis dėl praleisto palikimui priimti termino atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
5. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-30 nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą išduoti teismo leidimą atsisakyti nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos prašymą išduoti teismo leidimą, argumentavo tuo, kad yra praleistas terminas atsisakyti priimti palikimą, o duomenų, jog jis pagal CK 5.57 straipsnio taisykles būtų atnaujintas, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais teismo argumentais nesutinka.
7. Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečio vaiko atžvilgiu, taip pat vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo turiniu ir tikslais, teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek atsisakyti priimti palikimą, tiek palikimą priimti, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 582 straipsnio 4 dalis).
8. Taigi, nagrinėjamu aplinkybių kontekste aptartų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog teismo leidimų institutas sukurtas išimtinai tam, kad prioritetiškai būtų apginti ir apsaugoti vaiko interesai. Todėl nagrinėjant prašymus dėl teismo leidimo atsisakyti nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą išdavimo, vertintinos tos aplinkybės, kurios išimtinai susijusios su vaiko interesais (CPK 582 straipsnio 4 dalis) bei tėvų valdžios tinkamu pareigų įgyvendinimu (CK 3.155, 3.188 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, termino (ne)priimti palikimą praleidimas, savaime negali būti pagrindu atsisakyti priimti prašymą dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą išdavimo ar atsisakyti jį išduoti, jeigu toks atsisakymas pažeistų nepilnamečio vaiko interesus.
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti nepilnamečio vardu palikimą, motyvuodama tuo, kad skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Teismų praktikos apžvalgoje pažymima, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011-08-08, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“). Be to, pažymėtina ir tai, kad įstatymas numato galimybę priimti palikimą pagal apyrašą, tokiu atveju įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą, nurodytų aplinkybių aptarto teisinio reguliavimo kontekste nevertino, dėl jų nepasisakė, todėl ginčijama teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina prašymo priėmimo klausimą spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
10. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje, esant panašioms aplinkybėms, kuomet praleistas terminas atsisakyti priimti palikimą, taip pat pažymima, jog tais atvejais, kai palikėjo paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą ir kreditorių reikalavimais apsunkintas turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus, turi būti išduodamas teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vardu, atsiradusį po palikėjo mirties (Vilniaus apygardos teismo 2020-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1846-864/2020).
11. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337, 339 straipsniais,
nutarė:
Apeliantės (pareiškėjos) atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-30 nutartį ir prašymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.