- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2S-1846-864/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31914-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. K.
- Suinteresuotas asmuo
- D. K., VMI prie LR FM, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.4.5.20pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties dėl teismo atsisakymo priimti pareiškėjos prašymą byloje pagal pareiškėjos K. K. prašymą dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo priėmimo klausimą, suinteresuoti asmenys – D. K., VMI prie LR FM, institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja K. K. (toliau ir pareiškėja) pateikė teismui prašymą išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti nepilnamečio D. K. vardu jo tėvo G. K. palikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo atsisakyti priimti nepilnamečio vardu tėvo palikimą.
3. Teismas atsižvelgiant į bylos duomenis, nustatė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimą atsisakyti priimti galima per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. palikėjo mirties dienos. Nagrinėjamu atveju įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas (G. K. mirė (duomenys neskelbtini) atnaujinti termino atsisakymui priimti palikimą vaiko vardu CK 5.57 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka pareiškėja neprašė. Tai sudarė savarankišką pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą, kadangi nagrinėjant bylą CPK reglamentuota supaprastinto proceso tvarka - trūkumų šalinimo institutas netaikomas.
4. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškimu pareiškėja siekia rezultato, kuris nesukels jokių teisinių pasekmių nei jai, nei jos nepilnamečiui vaikui ir tai buvo pagrindas atsisakyti pareiškimą priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 straipsnio 7 dalies pagrindu.
5. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja netiesiogiai yra išreiškusi savo valią, jog nenori priimti G. K. palikimo sūnaus vardu, nes palikėjas neturėjo turto, o tik finansinius įsipareigojimus. Valios priimti G. K. palikimo sūnaus vardu pareiškėja, kaip jau nurodyta, per įstatyme nustatytą terminą neišreiškė. Palikimo nepriėmimas nustatytu terminu turi tas pačias teisines pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas (CK 5.60 straipsnio 2 dalis). Kadangi pareiškėja iš esmės jau atsisakė priimti palikimą savo nepilnamečio sūnaus vardu, teismo leidimas papildomam tokio veiksmo įforminimui yra nereikalingas.
6. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas vertino, kad nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjos prašymo nagrinėjimas neturi teisinio tikslo ir jo išsprendimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Pareiškėja K. K. (toliau ir apeliantė) pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš esmės, išduodant leidimą atsisakyti priimti palikimą, arba perduoti nagrinėti iš naujo.
8. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėja siekė rezultato, kuris nesukels jokių teisinių pasekmių nei jai, nei nepilnamečiam vaikui. Su tokiais teismo argumentais pareiškėja nesutinka, nes pareiškėja kaip nepilnamečio vaiko motina siekia įgyvendinti įstatyminę tėvų valdžios pareigą (CK 3.155 straipsnis) ir tam, kad išvengtų galimų neigiamų turtinių padarinių, taip pat vadovaujantis CK 3.3. straipsnio 1 dalyje įtvirtintais prioritetiniais vaikų teisių ir interesų bei gynimo principų turiniu ir tikslais, teikė teismui prašymą.
9. Teigia, kad nepaisant nutartyje nurodytų argumentų, pareiškėja kaip įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė, neturi kitokios išeities apginti vaiko teises. Juo labiau, kad įstatymas tiesiogiai reikalauja kreiptis į teismą dėl tokio leidimo gavimo. Tai nustato CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame be jokių išimčių nurodyta, jog be išankstinio leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.
10. Pažymi, jog prašyme yra nurodyta, kad tokio leidimo išdavimas sukels teisines pasekmes, o būtent teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu reikalingas tam, kad notaras turėtų galimybę sutvarkyti G. K. turto paveldėjimo bylą ir išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Bei, kad šiuo atveju yra pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio sūnaus D. K. vardu, nes palikėjo skolos yra didesnes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo (CK 5.60 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.
14. Pažymėtina, kad siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečio vaiko atžvilgiu, taip pat vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo turiniu ir tikslais, teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek atsisakyti priimti palikimą, tiek palikimą priimti, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Nepilnamečio įpėdinio įgyvendinimui paveldėjimo procese yra būtinas teismo leidimas. Tik teismas gali leisti atsisakyti nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą.
15. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011-08-08, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).
16. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju terminas kreiptis dėl palikimo atsisakymo yra praleistas, tačiau iš teismų praktikos tokio pobūdžio paveldėjimo teisės bylose matyti, jog asmenims prašant teismo pratęsti šį terminą ir nurodant svarbias termino praleidimo priežastis, terminas gali būti pratęsiamas ir leidimas atsisakyti priimti palikimą turi būti išduodamas, nes palikimo nepriėmimas šiuo atveju nesukelia tapačių pasekmių kaip ir palikimo atsisakymas. D. K. yra nepilnametis ir dėl to negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jo interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti nepilnamečio vaiko vardu turi pareigą įgyvendinti jo atstovė pagal įstatymą mama K. K..
17. Todėl, esant pakankamai įrodymų ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, tais atvejais kai palikėjo paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą ir kreditorių reikalavimais apsunkintas turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus, turi būti išduodamas teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vardu, atsiradusį po palikėjo mirties (CK 3.188 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 5.60 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas reglamentuojančias leidimo atsisakyti priimti paveldėjimą išdavimą nepilnamečiui asmeniui, todėl nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareikštą prašymą. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina prašymo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336, 337, 339 straipsniais, teismas
nutarė:
apeliantės (pareiškėjos) K. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį ir prašymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.