- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-24
- Bylos Nr.
- 2S-1284-436/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00062-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- B. J.
- Atsakovas
- V. B., uždarajai akcinei bendrovei „Expert group LT“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. J. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-158-780/2017 pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovams V. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Expert group LT“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu (negaliojančiu).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė B. J. teismui pateiktu ieškiniu prašo pripažinti niekine (negaliojančia) nuo sudarymo momento 2014 m. gegužės 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. B. ir UAB „Expert group LT“; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti 2014 m. gegužės 27 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu UAB „Expert group LT“ turimos reikalavimo teisės į B. J. galiojimą, uždraudžiant atsakovei UAB „Expert group LT“ naudotis bet kokiomis šios reikalavimo teisės suteikiamomis teisėmis ir pareigomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovės B. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas pripažinti reikalavimo teisių perleidimo sutartį niekine (negaliojančia) pagal savo esmę yra reikalavimas dėl pripažinimo, kuris nereikalauja jokio priverstinio vykdymo ir ieškinio patenkinimo atveju bus įgyvendintas priimto teismo sprendimo pagrindu, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokio pobūdžio reikalavimų užtikrinimui nėra būtinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė B. J. prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Buvę apeliantės advokatai veikia prieš apeliantę, ginčijama reikalavimo teisė perleista už simbolinę kainą, o įsigijusi įmonė UAB „Expert group LT“ yra įregistruota būtent buvusių jos advokatų – Advokatų profesinės bendrijos „Kručkauskas, Blaškevičius, Gruodis ir partneriai Consultax“. Advokatai, žinodami, kad perleidimas yra neteisėtas, skubiai ėmėsi veiksmų pradėti vykdymą ir išieškojimą.
5.2. Atsakovė UAB „Expert group LT“ neteisėtai nusipirkusi reikalavimo teisę aktyviai naudojasi šia teise, skundžia antstolio veiksmus dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, kurio kandidatūra priimtina tiek išieškotojui, tiek apeliantei, kaip skolininkei.
5.3. Vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/00152 pritaikytas turto realizavimo sustabdymas visiškai neįtakoja UAB „Expert group LT“ veiksmų, kadangi išieškojimas pagal šio atsakovo reikalavimą yra pradėtas kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0070/17/00025, todėl kita vykdomoji byla su UAB „Expert group LT“ reikalavimais nesusijusi.
5.4. Pagal ginčijamą UAB „Expert group LT“ reikalavimą jau yra pradėti priverstinio vykdymo veiksmai; antstolis R. S. 2017 m. vasario 28 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas bei patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Šie patvarkymai patvirtina, kad egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovė naudosis niekine reikalavimo teise, dėl to bus apsunkintas galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
5.5. Ieškinio patenkinimo atveju ne tik bus pripažinta niekine ir negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartis, bet ir turės būti taikoma restitucija. Iki teismas priims sprendimą, gali susiklostyti situacija, kad dalis piniginių lėšų jau bus išieškota, todėl sprendimo vykdymas bus ypatingai apsunkintas, nes reikės iš atsakovės išreikalauti be pagrindo įgytas lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Expert group LT“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovės diskomfortas dėl išieškojimo vykdomojoje byloje nedaro jokios įtakos galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pati ieškovė deda visas pastangas vykdomosios bylos Nr. 0070/15/00152 sustabdymui, skųsdama antstolio veiksmus.
6.2. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamo sandorio objektas yra turtinė teisė (reikalavimo teisė), kildinama iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuri ieškinio patenkinimo atveju ir taptų restitucijos dalyku.
6.3. Ieškovės skundo argumentai, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išvengti neigiamų, ateityje kilsiančių pasekmių prieštarauja CPK nuostatoms, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti sprendimo privalomumą.
Šalies argumentai
6.4. Ieškovė prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę numatytą CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Teismo procesinio sprendimo, priimto kitoje byloje, vykdymo laikinas sustabdymas taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą, akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo privalomumo principą. Išieškojimas gali būti sustabdomas tik išimtinais atvejais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino ieškinio tikėtino pagrįstumo, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo. Su tokiu apelianto argumentu nesutiktina. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismo motyvus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių lėmė ne ieškinio tikėtinas nepagrįstumas, bet kita CPK 144 straipsnio 1dalyje įtvirtinta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga sietina su grėsme, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas pats savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Teismų praktikoje pasisakyta, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-17 nutartis c. b. Nr. 2-1235/2014), o ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas reikalingas būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-10 nutartis c. b. Nr. 2-2343/2013, 2014-01-09 nutartis c. b. Nr. 2-26/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-614-464/2015).Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį grindžia argumentais, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1330-221/2013 iš B. J. V. B. naudai priteista 2 462 613,90 Lt skola. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, 2014 m. gegužės 27 d. reikalavimo perleidimo sutartimi V. B. perleido reikalavimo teisę atsakovei UAB „Expert group LT“. Ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija atsakovų sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sandorį, kurio pagrindu jau yra prasidėjęs vykdymo procesas. Vykdomojoje byloje Nr. 0070/17/00025 priimti antstolio patvarkymai dėl skolos išieškojimo, vykdymo išlaidų išieškojimo ir nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Apeliantė atskirajame skunde prašo panaikinti teismo nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti 2014 m. gegužės 27 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu UAB „Expert group LT“ turimos reikalavimo teisės į B. J. galiojimą, uždraudžiant atsakovei UAB „Expert group LT“ naudotis bet kokiomis šios reikalavimo teisės suteikiamomis teisėmis ir pareigomis. Taigi, faktiškai ieškovė prašo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę, nes siekia sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdymo procese, vykdomojoje byloje Ne. 0070/17/00025.CPK neįtvirtinta kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas nustato atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą gali lemti tiek galimi atsakovo veiksmai ar neveikimas, tiek objektyvios aplinkybės. Egzistuojanti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui suponuoja pareigą teismui taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.Būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantė grindžia aplinkybe, kad pagal ginčijamą sandorį yra pradėti išieškojimo veiksmai ir, jeigu bus išieškotos piniginės lėšos, ateityje gali kilti nauji teisminiai procesai dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo. Todėl būtina sustabdyti skolos išieškojimą atsakovės UAB „Expert group LT“ naudai vykdomojoje bylojeTeismo vertinimu, jeigu teismas nagrinėdamas bylą iš esmės nuspręstų, jog ieškinys yra pagrįstas ir pripažintų niekine ir negaliojančia reikalavimo teisių perleidimo sutartį, teismas privalėtų spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo, kuri yra sandorio negaliojimo padarinys ir kurios pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į pirminę padėtį. Restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma, turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 str. 2 d., 6.241 str.). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 str.), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis c. b. Nr. 3K-7-90/2009).Sutiktina su atsakovės UAB „Expert group LT“ argumentais, kad byloje ginčijamo sandorio objektas yra turtinė teisė (reikalavimo teisė į skolininkę B. J.), kildinama iš įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1330-221/2013, kuri ieškinio patenkinimo atveju ir taptų restitucijos dalyku. Ginčą išsprendus apeliantės naudai ir pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, nesant objektyvių galimybių taikyti restituciją natūra, teismui išlieka galimybė spręsti dėl ekvivalento pinigais priteisimo. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad vienas iš tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių tikslų – restitucijos tinkamas įgyvendinimas, negalėtų būti įvykdytas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, paprastai taikoma tais atvejais, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 str. 3 d.), arba kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytynių patvirtinimo (CPK 725 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-24 nutartis c. b Nr. 2-480/2011). Taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais. Todėl įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto kitoje byloje, vykdymo laikinas uždraudimas taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylą. Išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis.Šiuo konkrečiu atveju būtinybės taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemonės nenustatyta. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Šių išaiškinimų kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantė nepagrindė prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tikslingumo.Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.