Telšių apylinkės teismo nutarimas

Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. neteisėtai trukdė mažametei G. B., gim. (duomenys neskelbtini), naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, o būtent:

ji, 2016 m. gegužės 4 d. apie 8.55 val. atėjusi į Naujosios Akmenės (duomenys neskelbtini) pas mažametės G. B. klasės auklėtoją, pamokos metu, matant mažametei, ją apkalbėjo. G. B. pamačiusi I. K. išsigando ir patyrė stresą, tokiu būdu sukėlė mažametei išgąstį ir tokiu būdu ją psichiškai žalojo. Tokiais veiksmais I. K. pažeidė vaiko teisę į saugią aplinką, kas yra draudžiama pagal 1996-03-14 Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) Nr. I-1234 8 straipsnį, 56 strraipsnio 1 dalį, tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama I. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, galėjo būti 2016-05-04 nuėjusi į mokyklą, kurioje mokosi jos kaimynų, su kuriais konfliktuoja jau ne vienerius metus, dukra G. B., kalbėjosi su G. B. mokytoja apie G. B. elgesį. Į mokyklą ėjo tikslu pasikalbėti su mokytoja apie G. B. elgesį tikėdamasi, kad mokytoja pasikalbės su mergaitės tėvais dėl tokio jos elgesio. Neneigia, kad jai atėjus į mokyklą, G. B. ją matė, tačiau mano, kad mergaitė, dėl to, neturėjo pasijusti nepatogiai, ar išsigąsti. Taip pat nurodė, kad su mokytoja bendravo tik pertraukos metu, vaikams negirdint. Nurodė, kad G. B. tėvai yra jos kaimynai, su kuriais sutaria blogai, konfliktuoja dėl įvairiausių priežasčių. I. K. patvirtino, kad jų tarpusio konfliktus girdi ir vaikai, tame tarpe ir G. B..

Nukentėjusiosios G. B. atstovė pagal įstatymą E. B. paaiškino, kad 2016 m. gegužės 4 d. dukra G. B. grįžusi iš mokyklos pasakė, kad į mokyklą buvo atėjusi (duomenys neskelbtini), kuri kalbėjosi su jos mokytoja. Dukra jai buvo sakiusi, kad kaimynė jai grasindavo, priekaištaudavo neva ji nemandagi, sakiusi, kad nueis į mokyklą, jei dukra su ja nesisveikins. Dukra pamačiusi kaimynę I. K. mokykloje patyrė stresą, be to, vyko pamoka, kurios metu vaikai rašė kontrolinį, po I. K. apsilankymo pamokoje, vaikas negalėjo susikaupti. Vaiko būsena buvo bloga, ji jautė įtampą, dukra jai sakė, „tu įsivaizduoji, jinai atėjo į mokyklą, negalėjau susikaupti“. Iš dukters pasakojimo supratusi, kad nors dukra I. K. pokalbio su mokytoja negirdėjo, tačiau vaikas suprato ko kaimynė atėjo į mokyklą. Paskambinusi mokytojai sužinojo, kad į mokyklą buvo atėjusi I. K., kuri apkalbėjo jos šeimą. Dėl šio įvykio kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių prašydama užtikrinti vaikui saugią aplinką. E. B. teigimu, su kaimyne I. K. konfliktai tęsiasi jau keturiolika metų, santykiai įtempti, vaikai nuolat girdi jų šeimą šmeižiančius žodžius, dėl kaimynės nuolatinio užgauliojimo patiria nuolatinį stresą.

Liudytoja D. B. – (duomenys neskelbtini) mokytoja parodė, kad ji yra mažametės G. B. mokytoja. 2016 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena, bet galėjo būti 2016 m. gegužės 4 d., į mokyklą, pamokus metu vaikams rašant lietuvių kalbos testą, atėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo tai I. K.. Mokytojai atidarius klasės duris, I. K. stovėdama tarpduryje pasiteiravo ar šioje klasėje mokosi G. B.. Atsakius, I. K. norėjo pasikalbėti, paaiškino jai, kad šiuo metu vyksta pamoka, pasikalbėti gali ateiti po pamokos. Vaikams išėjus į anglų kalbos pamoką į klasę įėjo I. K., atsisėdusi į suolą pradėjo pasakoti apie (duomenys neskelbtini) šeimą, netinkamą vaikų auklėjimą. Iš I. K. žodžių supratusi, kad I. K. norinti, kad ji, kaip mokytoja paskambintų G. B. tėvams ir paaiškintų, kad jie neteisingai auklėja vaikus. Vėliau paskambino G. B. mama ir pasiteiravo kas įvyko mokykloje, jai paaiškino, kad buvo atėjusi moteris, prisistačiusi jų kaimyne ir kalbėjo apie jų šeimą ir vaikų auklėjimą. Ar G. B. matė I. K., ji nepastebėjo, tačiau mergaitė galėjo ją matyti, kuomet atidarius klasės duris I. K. pasiteiravo ar čia mokosi G. B.. Nepastebėjo ar pasikeitė G. B. elgesys po I. K. apsilankymo. D. B. teigimu, po to kai ji gavo šaukimą į teismą, į jos namus buvo atėjusi I. K., išvadino pastarąją melage.

Liudytoja D. V. parodė, kad ji yra E. B. giminaitė, jos vaikai ją vadina močiute. 2016 m. gegužės 4 d. pasibaigus pamokoms, pas ją į namus atėjo G. B., mergaitė buvo sutrikusi. G. B. pasakė, kad į mokyklą buvo atėjusi kaimynė I. K. pasikalbėti su mokytoja. Mergaitė jai anksčiau buvo sakiusi, kad I. K. jai priekaištavo, kad nemandagi, kad nesisveikina, kad dėl to eis pas mokytoją, kiemo vaikams sakė, kad vaikai nebendrautų su (duomenys neskelbtini), nes ji nemandagi. Pasak D. V., dėl šio įvykio, G. B. labai išgyveno, jautėsi nesaugiai, net praėjus savaitei po I. K. apsilankymo mokykloje, vaikas negalėjo suprasti, kaip kaimynė galėjo ateiti į mokyklą ir kalbėtis su jos mokytoja. D. V. teigimu, I. K. nuolat persekioja (duomenys neskelbtini) šeimą, šmeižia ją, skundžia įvairioms institucijoms, dėl to kenčia ir vaikai.

Liudytoja D. G. parodė, kad su I. K. palaiko draugiškus santykius, I. K. galėtų apibūdinti kaip kovojančią už teisybę, taip pat pažįsta (duomenys neskelbtini) šeimą, nes anksčiau buvo jos kaimynai, pastaruosius gali apibūdinti kaip tvarkingą šeimą. Apie tai, kad I. K. buvo nuėjusi pasikalbėti pas G. B. mokytoją dėl to, kad G. B. su ja nesisveikina, sužinojo iš savo dukros S. G. gyvenančios užsienyje, bendraudama telefonu. Apie I. K. ir E. B. tarpusavio konfliktus žino.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas Audrius Klišauskas paaiškino, kad byloje surinktais duomenimis įrodyta, kad I. K., ateidama į mokyklą be tėvų sutikimo ir domėdamasi (duomenys neskelbtini) elgesiu, pažeidė VTAPĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokiais savo veiksmais I. K. pažeidė vaiko teisę į saugią aplinką, toks I. K. elgesys sukėlė vaikui pasekmes, nes vaikas išsigando ir patyrė stresą, tai patvirtino mažametės mama E. B., D. V., taip pat I. K. iškviesta liudytoja D. G., kuri patvirtino, kad tas įvykis nuskambėjęs ir tarp asmenų, gyvenančių užsienyje. Tokiais savo veiksmais I. K. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, todėl už šio pažeidimo padarymą prašo skirti I. K. 20 Eur baudą.

Analizuojant ATPK 181³ straipsnio 1 dalies normos turinį, matyti, kad pagal šio straipsnio nuostatas administracinė atsakomybė asmeniui kyla už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Iš šios teisės normos analizės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia VTAPĮ, vienai iš pagrindinių vaiko teisių priskirdamas jo teisę būti sveikam, garantuojamą priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (VTAPĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (VTAPĮ 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (VTAPĮ 43 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo prieš pačius vaikus, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-93-628/2015).

Motyvuojamoji dalis

Nors ir administracinėn atsakomybėn traukiama I. K. savo kaltės nepripažino, tačiau neneigė ir patvirtino, kad į mokyklą buvo atėjusi pasikalbėti su mokytoja dėl mažametės G. B. elgesio, taip pat neneigė, kad G. B. galėjo ją matyti mokykloje, tačiau mano, kad tokiais savo veiksmais ji nepažeidė vaiko teisių ir laisvių, įsitikinusi, kad mergaitė dėl tokio jos poelgio negalėjo pasijausti nepatogiai, išsigąsti, tačiau jos kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje esančia medžiaga – tai nukentėjusiosios G. B. paaiškinimais užfiksuotais Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo apsilankymo metu, jos įstatyminės atstovės mamos E. B., liudytojų D. B., D. V. parodymais, rašytine bylos medžiaga. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus teismas atmeta kaip prieštaraujančius mažametės nukentėjusiosios paaiškinimams, liudytojų parodymams rašytinei bylos medžiagai ir juos vertina kaip administracinėn atsakomybėn traukiamos I. K. siekį išvengti administracinės atsakomybės. Byloje nustatyta, kad neturėdama tėvų sutikimo I. K. atėjo į mokyklą pas G. B. klasės auklėtoją ir kalbėjosi apie G. B. elgesį. Šias faktines aplinkybes pripažįsta ir pati administracinėn atsakomybėn traukiama I. K.. Aplinkybę, kad I. K. į mokyklą, pamokos metu, atėjo pasikalbėti dėl G. B. elgesio, ir, kad mergaitė mokykloje galėjo matyti I. K., patvirtino betarpiškai su I. K. mokykloje bendravusi mokytoja D. B.. Analogiškas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir I. K. nurodydama, kad G. B. ją mokykloje atėjusią pas mokytoją matė. Be to I. K. patvirtino, kad jos ir (duomenys neskelbtini) tarpusavio konfliktus girdi ir mato (duomenys neskelbtini) vaikai, t. y. ir G. B.. Mažametė nukentėjusioji G. B. pokalbio su Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovu metu paaiškino, kad būdama mokykloje pamačiusi kaimynę labai išsigando, jautėsi nesaugiai, pertraukos metu bijojo išeiti į koridorių, nes bijojo sutikti kaimynę. Mergaitė taip pat paaiškino, kad kaimynė ant jos supyko, jog ji nesisveikina. Pasak mergaitės, tėvai nesutaria su kaimyne, todėl liepė jai iš vis nebendrauti ir nekalbėti. Dėl kaimynės elgesio ji bijo išeiti į kiemą, nesijaučia saugiai, būdama kieme bijo sutikti kaimynę ( b. l. 10). Šiuos mažametės paaiškinimus patvirtino mažametės (duomenys neskelbtini) įstatyminė atstovė jos mama E. B. tiek kreipiantis skundu į Vaikų teisių apsaugos skyrių ( b. l. 5), tiek įvykio aplinkybių patikslinime (b. l. 7), tiek apklausta bylą nagrinėjant teisme parodė, kad jos mažametė dukra, pamačiusi mokykloje I. K., išsigando, pasijautė nesaugiai, dukra suprato, kad I. K. į mokyklą atėjo pasikalbėti dėl jos elgesio, nes I. K. anksčiau jai buvo pasakiusi, kad jei dukra su ja nesisveikins, tai ji neis į mokyklą. Grįžusi iš mokyklos dukra buvo sunerimusi, išsigandusi, vaikas niekaip negalėjo suprasti, kaip kaimynė galėjo ateiti į mokyklą ir kalbėtis su jos mokytoja. Šiuos nukentėjusiosios G. B. įstatyminės atstovės paaiškinimus patvirtina ir liudytojos D. V. parodymai, kuri tiek įvykio aplinkybių patikslinime (b. l. 9), tiek apklausta bylą nagrinėjant teisme parodė, kad G. B. iš mokyklos grįžo susijaudinusi, išsigandusi. Paaiškino, kad pamokos metu į mokyklą atėjo kaimynė I. K., mergaitė jautėsi persekiojama, išsigando ir jautėsi nesaugiai. Šiais nukentėjusiosios įstatyminės atstovės, liudytojų parodymais teismas vadovaujasi, pažymi, kad šie parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, nesikeitė viso bylos nagrinėjimo metu, juolab, kad šiuos parodymus patvirtina ir rašytinė byloje esanti medžiaga, tai yra: administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotos pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 3-4), E. B. skundo kopija (b.l. 5), E. B., D. B., D. V. rašytiniai paaiškinimai (b.l. 7-9), Vaiko teisių apsaugos skyriaus apsilankymų kortelės tiriant E. B. skundą (b. l.10, 15-16). Visi šie įrodymai, mažametės nukentėjusiosios, nukentėjusiosios įstatyminės atstovės, liudytojų parodymai, taip pat ir administracinėn atsakomybėn traukiamos I. K. parodymai, rašytiniai bylos įrodymai sutampa, papildo vienas kitą, atitinka bylos faktines aplinkybes, teismas jais netikėti neturi pagrindo. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji mažametė G. B. matydama jos tėvų ir kaimynės I. K. tarpusavio konfliktus, I. K. jai išsakytus priekaištus, kad jei ji nesisveikins su ja, tai ji nueis į mokyklą ir apie tai pasikalbės su mokytoja, mokykloje pamačiusi kaimynę I. K., išsigando, suprato, jog I. K. įvykdė savo grasinimą (pažadą), dėl to mergaitė pajuto neigiamas emocijas ir psichologinį nepatogumą. Bylos duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad I. K. veiksmai buvo tiesiogiai nukreipti į nepilnamečio vaiko teises ir interesus. Taigi išanalizavus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma administracinėn atsakomybėn traukiamos I. K. kaltė neginčijamai įrodyta, teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad neturėdama tėvų sutikimo I. K. atėjo į Naujosios Akmenės (duomenys neskelbtini) pas mažametės G. B. klasės auklėtoją, pamokos metu, matant mažametei, ją vėliau apkalbėjo mokytojai, I. K. apsilankymas mokykloje pas mokytoją mažametei G. B. sukėlė išgąstį, neigiamas emocijas ir išgyvenimus, tokiu būdu pažeidė mažametės teises į saugią aplinką, kurios būtinos vaiko protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Aplinka, kurioje vaikas patiria neigiamas emocijas, išgąstį, teismo vertinimu, negali būti laikoma psichologiniu požiūriu saugi ir sveika. Tokiais veiksmais I. K. pažeidė VTAPĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas , tai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181³ straipsnio 1 dalies sudėtį, todėl I. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal šią įstatymo normą surašytas pagrįstai, pažeidėjos kaltė įrodyta visiškai, todėl ji baustina.

I. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą I. K., teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo motyvus, pažeidėjos asmenybę – nebausta administracine tvarka (b. l. 14), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į konkrečias bylos aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti I. K. už ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 ir 287 straipsniais, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, teismas

nutaria:

Pripažinti I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje ir skirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai.