- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-27
- Bylos Nr.
- 1A-262-312/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31438-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Artūras Šumskas, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- G. U.
- Advokatai
- Faustas Vrubliauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. U. gynėjo advokato Fausto Vrubliausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. U. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje (2018 m. liepos 2 d. nusikalstama veika) ir jam paskirta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat jis pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (2018 m. rugsėjo 26 d. nusikalstama veika) ir jam paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat jis pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir G. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas G. U. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. liepos 2 d., 14.15 val., iki 2018 m. liepos 3 d., 14.10 val., ir 2018 m. rugsėjo 26 d. (dvi dienos) ir suėmimo laikas nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki bausmės vykdymo pradžios.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. U. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. liepos 1 d., apie 23.00 val., romų tabore, esančiame Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo (nusipirko) ne mažiau kaip 8 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga karfentaniliu, kurio masė 0,000316 g, ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė su savimi, po ko 2018 m. liepos 2 d., apie 14 val., dalį įgytos narkotinės medžiagos, t. y. 5 folijos lankstinukus, kuriuose buvo narkotinė medžiaga karfentanilis, kurio masė 0,000178, paslėpė smėlyje miško masyve, esančiame Juodšilių seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje, o kitą dalį - 3 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga karfentaniliu, kurio masė 0,000138 g, paslėpė automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje bei šiuos visus 8 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga neteisėtai laikė paslėpęs iki tol, kol 2018 m. liepos 2 d., apie 14.20 val., Žirnių g., Vilniuje policijos pareigūnai automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu daiktadėžėje surado ir paėmė 3 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga, o po to pareigūnai surado ir paėmė miško masyve paslėptus likusius 5 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga, t. y. šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 26 d., apie 9.00 val., romų tabore, esančiame Dariaus ir Girėno gatvėje, Vilniuje, neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo (nusipirko) 65 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga karfentaniliu, kurio masė 0,00374 g, turėdamas tikslą nenustatytą kiekį vartoti asmeniškai, o likusį nenustatytą kiekį - parduoti ar kitaip platinti, po ko šiuos folijos lankstinukus su narkotine medžiaga laikė su savimi iki tol, kol tą pačią dieną, apie 9.30 val., minėto romų taboro apylinkėse policijos pareigūnai jį sulaikė ir surado šiuos folijos lankstinukus su narkotine medžiaga, t. y. šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. U. gynėjas advokatas Faustas Vrubliauskas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti, nustačius, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dalis kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2018 m. liepos 2 d. nusikalstama veika) grindžiama duomenimis, kurie buvo gauti nepradėjus ikiteisminio tyrimo, t. y. atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, o kita kaltinimo dalis - duomenimis, kurie gauti jau sulaikius nuteistąjį. Narkotinių medžiagų įgijimas, laikymas, gabenimas teismų baigiamuosiuose aktuose pripažįstami tos pačios nusikalstamos veikos atskirais epizodais. Nagrinėjamu atveju kaltinime nurodyta aplinkybė, kad G. U. 2018 m. liepos 1 d. romų tabore įsigijo ne mažiau kaip 8 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga karfentaniliu, nepagrįsta neginčijamais BPK nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kas reiškia, kad ši kaltinimo aplinkybė pagrįsta prielaidomis, o tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kuris apeliacinės instancijos teismo turėtų būti pašalintas. Kaltinime nurodyta aplinkybė, jog narkotinę medžiagą G. U. neteisėtai laikė su savimi, jos dalį - 5 folijos lankstinukus - 2018 m. liepos 2 d. paslėpė smėlyje miške, esančiame Juodšilių šen., Vilniaus r. sav., nustatyta kriminalinės žvalgybos metodų bei priemonių pagalba, atliekant sekimo veiksmus, tačiau byloje nepateikta jokių duomenų, kad šie teisėsaugos pareigūnų veiksmai buvo atliekami teisėtai. Liudytojais apklaustų policijos pareigūnų R. K. ir A. A. parodymai teisme buvo prieštaringi, pastarieji nurodė, kad buvo disponuojama riboto naudojimo informacija apie disponavimą narkotinėmis medžiagomis, kurios turinio atskleisti negali. Teismas šiuos liudytojų parodymus vertino atsietai nuo byloje esančių įrodymų visumos, nesiekė jų išsamiai ištirti, palyginant su Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato turimos medžiagos turiniu, dėl ko tokiais parodymais negalėjo vadovautis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas iškviesti ir apklausti liudytojais Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato vyr. tyrėjus A. R., R. K., A. A. bei išreikalauti medžiagą, kurios pagrindu buvo atliekami Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme numatyti veiksmai, tačiau teismas prašymą dėl medžiagos išreikalavimo atmetė, taip pat teisme nebuvo apklaustas ir vyr. tyrėjas A. R.. Iš šio pareigūno 2018 m. liepos 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad dar iki sustabdant automobilį VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) šio automobilio judėjimo maršrutas buvo stebimas nuo Juodšilių bei fiksuojami juo vykstančių asmenų veiksmai. Šios tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad G. U. buvo stebimas ne atsitiktinai, o tam pasiruošus ir naudojant specialią techniką - nežymėtus policijos automobilius ir, galimai, kitas technines priemones. Nustačius, jog G. U. galimai paslėpė narkotines medžiagas ir įsėdęs į automobilį pajudėjo link Vilniaus, policijos pareigūnų A. A. ir R. K. ekipažui, kuris, tikėtina, kartu dalyvavo vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo perduota informacija apie objekto judėjimo kryptį bei nurodymas sulaikyti. Nuo Juodšilių k., Juodšilių sen., Vilniaus r. sav. iki „Neste“ degalinės, esančios Žirnių g. 17, Vilnius, yra apie 11 km atstumas, kuris automobiliu įveikiamas per 20 min. Mažai tikėtina, kad atsitiktinai vienas policijos ekipažas su nežymėtu policijos automobiliu stebėjo nuteistojo judėjimo maršrutą bei žinojo, kam konkrečiai iš policijos ekipažų perduoti informaciją apie stebimą objektą. Nuteistojo gynėjo nuomone, nežymėtas policijos automobilis sankryžoje ties prekybos centru „Maxima“ jau turėjo laukti link Vilniaus artėjančio automobilio su G. U., kadangi kokia kryptimi ketino važiuoti stebimas automobilis nebuvo žinoma. Priešingu atveju, neįmanoma tiksliai nuspėti, kuria kryptimi sankryžoje judės automobilis, juo labiau pagal gautą pranešimą per labai trumpą laiką atvažiuoti, teisingai pasirinkti judėjimo kryptį, pasivyti bei identifikuoti reikiamą automobilį. Vyr. tyrėjo A. R. 2018 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad informacija apie tai, kad asmenys automobilyje VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) laiko narkotine medžiagas, gauta 2018 m. vasario 7 d., o tai tik patvirtina tą aplinkybę, kad nuo 2018 m. vasario 7 d. policijos pareigūnai turėjo pagrindą vykdyti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Ar kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami teisėtai ir pagrįstai, kokie veiksmai, kokia apimtimi bei kiek laiko buvo atliekami, kokie duomenys apie G. U. buvo renkami bei kaupiami ir kaip panaudojami, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino. G. U. sekimo veiksmai turėjo būti sankcionuojami ir kontroliuojami, priešingu atveju - buvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai. Teismui nesiaiškinus minėtų aplinkybių, negalima daryti pagrįstos išvados, kad policijos pareigūnų veiksmai iki nuteistojo sulaikymo buvo teisėti, o gauti duomenys gali būti laikomi patikimais ir leistinais įrodymais. Šios aplinkybės, nuteistojo gynėjo teigimu, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK reikalavimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kas turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui.
5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus dėl 2018 m. rugsėjo 26 d. padarytų nusikalstamų veikų G. U. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau jis neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų, narkotines medžiagas įsigijo tik savo vartojimui, o ankstesnių apklausų metu nurodė davęs neteisingus parodymus, nes buvo stiprios abstinencijos būsenoje, kaltę pripažino pilnai, nes tikėjosi būti paleistas. Tai patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nuteistojo šlapime rasta amfetamino, difenhidramino, karfentanilio, norkarfentganilio. Bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. G. U. nesutiko su pagarsintu liudytojo R. A. 2018 m. rugsėjo 26 d. tarnybiniu pranešimu bei liudytojo duotais parodymais, jog sulaikomas jis nurodė, kad rasti narkotikai skiri kitiems narkomanams. Liudytojo teisme paklausus, ar, sulaikant nuteistąjį, buvo paskelbtos jo teisės, liudytojas R. A. atsakė, kad nebuvo. Ši aplinkybė patvirtina, kad sulaikymo metu G. U. neišaiškinus jo teisių, buvo pažeista jo teisė tylėti bei neduoti parodymų prieš save.
6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog liudytojas R. A. patvirtino, kad sulaikymo metu pas G. U. rasti tušti folijos lankstinukai buvo šviežiai paruošti, nebuvo naudoti, nepatvirtinta jokiais kitais objektyviais duomenimis, tušti 36 vnt. folijos iškarpų nebuvo specialistų ištirti, siekiant nustatyti, ar jie nebuvo jau anksčiau panaudoti ir ar juose nėra likę narkotinių medžiagų dalelių. Kratos metu pas nuteistąjį nebuvo rastos svarstyklės, folijos, gliukozė ar kitos galimos narkotikų atskiedimui naudojamos cheminės medžiagos bei priemonės tam atlikti, kas neleidžia pagrįstai manyti, kad įsigytus narkotikus G. U. ketino atskiesti, gaunant papildomų dozių, ir iš to užsidirbti jas neteisėtai parduodant ar kitaip išplatinant. Liudytojas G. J., duodamas parodymus teisme, nepatvirtino liudytojo R. A. parodymų, jog sulaikomas G. U. policijos pareigūnams sakė, kad jo įsigyti narkotikai skirti kitiems narkomanams, ar sulaikytasis minėjo, kam skirti tušti folijos lankstinukai, liudytojas nurodyti negalėjo. Nuosprendžio motyvai, kad G. U. niekur nedirba, vartoja narkotines medžiagas, anksčiau teistas už narkotinių medžiagų platinimą, todėl narkotinių medžiagų platinimas yra vienas iš jo pajamų gavimo šaltinių, pripažintini prielaidomis, kurios nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti turėtas narkotines medžiagas. Kaltintojas neįrodinėjo, kokį kiekį narkotinių medžiagų kaltinamasis turėjo tikslą suvartoti pats ir koki kiekį turėjo tikslą parduoti ar kitaip išplatinti, kadangi byloje nėra jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų. G. U. pats vartoja narkotikus jau beveik 20 metų, jo organizme nustatytas net kelių skirtingų narkotinių medžiagų buvimo faktas, bendra sulaikymo metu turėtų narkotinių medžiagų masė tebuvo 0,00374 g, kurią, G. U. teigimu, jis būtų suvartojęs asmeniškai per 3 dienas. Taip pat liko nepaneigta ir nuteistojo nurodyta aplinkybė, jog rasti 36 vnt. tuščių lankstinukų buvo nuo asmeniškai jau anksčiau suvartotų narkotinių medžiagų, kuriuos būtų panaudojęs svaiginimuisi dar kartą. Nuteistojo gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK normas, apibrėžiančias įrodymų vertinimą, kadangi įrodymus tyrė ir vertino atsietai, neatsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą, vieniems įrodymams suteikė nepagrįstą pranašumą, be objektyvaus faktinio pagrindo atmesdamas kitus, kas sutrukdė teisingai įvertinti įrodymus bei nustatyti faktines aplinkybes reikšmingas bylai teisingai išspręsti, dėl ko nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, nustatė visus būtinuosius BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymius ir G. U. pagrįstai pripažino kaltu dėl to, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas asmeniniam naudojimui, o taip pat ir turėdamas tikslą jas platinti.
Dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (2018 m. liepos 2 d.)
10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju narkotinių medžiagų įsigijimo faktas nėra pagrįstas neginčijamais BPK nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas tokį skundo teiginį vertina kritiškai.
11. Apklausiamas įtariamuoju G. U. nurodė, kad 2018 m. liepos 1 d., apie 22-23 val., iš nepažįstamos romų tautybės moters romų tabore, esančiame Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, už 72 Eur įsigijo 12 vnt. folijos lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis, iš kurių 4 vnt. suvartojo, o likusius 2018 m. liepos 2 d. paslėpė miškelyje smėlyje (5 vnt.) ir automobilio daiktadėžėje (3 vnt.). Akivaizdu, kad tai yra tos pačios narkotinės medžiagos, kurias policijos pareigūnai rado smėlyje miško masyve, esančiame Juodšilių seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje, ir automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje, ir už kurių įsigijimą G. U. buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Taigi, narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybės yra nustatytos iš paties nuteistojo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kurių jis pirmosios instancijos teisme neginčijo, apeliaciniame skunde taip pat nėra pateikiama jokių šias aplinkybes paneigiančių duomenų. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra tinkamai nustatytos neteisėto 8 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga - karfentaniliu, kurio masė 0,000316 g, įsigijimo aplinkybės ir G. U. už šiuos veiksmus pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
12. Apelianto teigimu, šių narkotinių medžiagų laikymo faktas nagrinėjamoje byloje buvo nustatytas atliekant neteisėtus kriminalinės žvalgybos veiksmus, todėl tokiu būdu surinkti duomenys negali būti pripažinti įrodymais.
13. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-396/2014 ir kt.).
14. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. K. 2018 m. liepos 2 d. tarnybinio pranešimo, jis tą dieną dirbo kartu su vyr. tyrėju A. A., sustabdė patikrinimui automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi buvo disponuojama informacija, kad automobilyje esantys asmenys turi narkotinių medžiagų. Tos pačios dienos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. R. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018 m. vasario 7 d. buvo gauta informacija, kad asmenys automobilyje „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laiko narkotines medžiagas, minėtas automobilis apie 14 val. buvo pastebėtas Juodšiliuose, važiuojantis link Vilniaus, už ženklo „Juodšiliai“ automobilis pasuko link miško, iš jo išlipo G. U., nuėjo prie netoliese esančių medžių šaknų ir į smėlį įkišo baltos spalvos indelį, grįžo į automobilį ir išvažiavo, po ko buvo paskambinta vyr. tyrėjui A. A., kuris su vyr. tyrėju R. K. sustabdė ir patikrino minėtą automobilį. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme, siekiant pašalinti kilusius neaiškumus, liudytoju apklausiamas A. R. nurodė, kad jo tarnybiniame pranešime neteisingai nurodyta įvykių data, tai yra techninė klaida, data turėtų būti tokia kaip ir tarnybinio pranešimo, t. y. 2018 m. liepos 2 d. Taigi, apeliacinės instancijos teisme yra paneigtas skundo argumentas, kad nuo 2018 m. vasario 7 d. policijos pareigūnai vykdė kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš G. U., nes tokia data į tarnybinį pranešimą buvo įrašyta per klaidą.
15. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas R. K. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad antrasis policijos komisariatas disponavo informacija, jog automobilyje „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti narkotinės medžiagos, todėl su vyr. tyrėju A. A. sustabdė šį automobilį patikrinimui, tą dieną jų užduotis buvo viešoji tvarka, eismo priežiūra. Liudytojas A. A. taip pat patvirtino, kad buvo gauta riboto naudojimo informacija dėl galimo disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir ji buvo iš karto tikrinama, tuo metu jis su kolega buvo Vilniaus stoties rajone, bet spėjo nuvažiuoti į Žirnių g., pamatyti automobilį ir jį sustabdyti. Liudytojas A. R. apeliacinės instancijos teisme plačiau pakomentavo aptariamos pirminės informacijos gavimo aplinkybes, nurodydamas, kad riboto naudojimo informacija buvo gauta iš kriminalinės policijos žvalgybos pareigūnų, buvo nurodyta, kad iš Juodšilių pajudės automobilis, kuriame galimai bus gabenamos narkotinės medžiagos, ši informacija iš karto buvo tikrinama, buvo pastebėtas nurodytas automobilis, kuris už Juodšilių sustojo, iš jo išlipo nuteistasis, nuėjo apie 10-15 metrų nuo automobilio, kažką paslėpė, grįžo į automobilį ir išvažiavo, patikrinus, kas paslėpta, ir pamačius, kad tai galimai narkotinės medžiagos, apie tai buvo pranešta kolegoms, kurie ir sustabdė automobilį.
16. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatytas kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų sąrašas. Šis įstatymas taip pat reglamentuoja jų atlikimo tvarką, be kita ko, ir sankcionavimą. Kaip matyti iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir jų parodymų turinio, jie jokių kriminalinės žvalgybos veiksmų neatlikinėjo. Vyriausiasis tyrėjas A. R. gavo riboto naudojimo informaciją apie galimai automobiliu gabenamas narkotines medžiagas, į kurią buvo nedelsiant sureaguota ir nuvykta jos patikrinti. Ši informacija yra registruojama atitinkamoje policijos sistemoje, jai suteikiamas numeris. Pastebėjus reikiamą automobilį ir pamačius, kad iš jo išlipęs keleivis miške paslėpė galimai narkotines medžiagas, apie tai buvo pranešta kitam policijos pareigūnų A. A. ir R. K. ekipažui, kurie dirbo sostinės stoties rajone. Šie pareigūnai nuvyko į Žirnių gatvę ir automobilį sustabdė patikrinimui. Tokie veiksmai negali būti laikomi slaptu sekimu, kuriam būtų reikalingas sankcionavimas, automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo ilgą laiką stebimas, jis buvo nedelsiant sustabdytas. Apeliaciniame skunde keliama versija, kad visi policijos pareigūnai dalyvavo bendroje kriminalinės žvalgybos operacijoje, nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, tai yra nuteistojo gynėjo suformuluotos prielaidos, kurias policijos pareigūnai paneigė. Svarbu pabrėžti ir tai, kad nuteistojo G. U. kaltė nėra tiesiogiai grindžiama riboto naudojimo informacijos turiniu, patikrinus šią informaciją, įtarimai pasitvirtino, buvo surinkta kitų nuteistojo kaltę pagrindžiančių įrodymų, rastos narkotinės medžiagos, nuteistasis ir pats pripažino savo kaltę. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, jų parodymus, apžiūros protokolą pagrįstai pripažino patikimais ir teisėtu būdu gautais įrodymais, todėl jais grindė savo išvadas dėl G. U. pripažinimo kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (2018 m. rugsėjo 26 d.)
17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad baudžiamojoje byloje buvo pažeista įtariamojo teisė neduoti parodymų prieš save. Apeliacinės instancijos teismas tokį skundo argumentą vertina kritiškai.
18. Policijos pareigūnai, matydami, kad asmuo išmetė maišelį su folijos lankstinukais, ir sulaikę tokį asmenį, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą gauti informaciją apie tai, kas tame maišelyje ir kam jis priklauso, kad galėtų spręsti dėl tolesnių veiksmų, susijusių su galima atsakomybe, atlikimo. G. U. nurodžius, kad tai yra narkotinės medžiagos, kurios priklauso jam ir yra skirtos platinimui, t. y. paaiškėjus galimos nusikalstamos veikos požymiams, pareigūnai ėmėsi neatidėliotinų veiksmų – apžiūrėjo maišelį, atliko dalinę asmens apžiūrą, sulaikė asmenį – ir nedelsdami pradėjo ikiteisminį tyrimą. Duomenų, kad policijos pareigūnai skatino G. U. prisipažinti, kad narkotinės medžiagos skirtos platinimui, ar jį provokavo, byloje nėra, tokie duomenys nenurodomi ir apeliaciniame skunde. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareigūnų įvykio vietoje vykęs bendravimas su G. U. negali būti vertinamas kaip faktinė įtariamojo apklausa, nesuteikus asmeniui procesinių garantijų. Nuo tada, kai paaiškėjo, kad G. U. galimai padarė nusikalstamą veiką, jokios faktinės apklausos, nefiksuojant jų rezultatų procesiniame dokumente, nebuvo atliekamos. Dar tą pačią dieną (2018 m. rugsėjo 26 d.) įtariamajam buvo išaiškintos jo teisės, numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, tuo pačiu ir jo teisė duoti parodymus arba tylėti, kitą dieną jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir atlikta įtariamojo apklausa. Taigi, su įtariamuoju buvo atliekami procesiniai veiksmai, kurių rezultatai fiksuoti BPK įtvirtinta tvarka, todėl konstatuoti buvus įtariamojo teisių pažeidimą nėra teisinio pagrindo.
19. Vienas iš nuteistojo G. U. kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pagrindžiančių argumentų, su kuriuo nesutinka nuteistojo gynėjas, yra tai, kad sulaikymo metu pas nuteistąjį kelnių kišenėje buvo rasti 36 vnt. tuščių folijos atraižų, skirtų narkotinių medžiagų pakavimui dozėmis. Pirmosios ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu G. U. patvirtino, kad rastas narkotines medžiagas jis ketino parduoti, norėjo siūlyti gatvėse, praskiedęs gliukozės milteliais, tam paruošė folijos atraižas, kurios ir buvo rastos jo kišenėje. Savo kaltę jis pripažino ir teismo posėdžio dėl suėmimo skyrimo metu. Nepaisant to, kad vėliau šiuos savo parodymus pakeitė, teigdamas, kad platinti narkotinių medžiagų neketino, viską būtų suvartojęs pats, pirminiai G. U. parodymai sutampa su kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, o naujos versijos iškėlimas vertinamas kaip siekis sušvelninti baudžiamąją atsakomybę. Nuteistąjį sulaikęs policijos pareigūnas R. A., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju, parodė, kad dalinės asmens apžiūros metu G. U. kelnių galinėje kišenėje aptiko tuščių folijos atraižų. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą ir paaiškino, kad tuščios folijos atraižos buvo gražiai sukarpytos, paruoštos, nenaudotos. Nors apeliaciniame skunde abejojama tokių parodymų patikimumu, nes jų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, tačiau iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. apžiūros protokolo priedu esančių fotonuotraukų matyti, kad folijos atraižos yra lygios, nesuglamžytos, ant jų nematyti jokių pėdsakų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tai yra jau naudota folija, kurioje esančių narkotinių medžiagų likučiai dar gali būti suvartoti pakartotinai. Nors kitas nuteistojo sulaikyme dalyvavęs policijos pareigūnas G. J. nepatvirtino, kad folijos atraižos tikrai buvo naujos, tokie parodymai nėra pagrindas kritiškai vertinti kitus byloje surinktus duomenis, nes liudytojas nurodė tiesiog neprisimenantis šių aplinkybių. Tai, kad pas nuteistąjį nebuvo rastos narkotinių medžiagų svėrimui ir atskiedimui skirtos priemonės, nepatvirtina, kad pastarasis neturėjo tikslo jų platinti. Apklausos metu G. U. pripažino, kad narkotines medžiagas įsigijo prieš pat sulaikymą, o gliukozės miltelių jų atskiedimui galima nusipirkti bet kurioje parduotuvėje. Sutiktina, kad tai, jog G. U. niekur nedirba, vartoja narkotines medžiagas, anksčiau teistas už narkotinių medžiagų platinimą, savaime negali patvirtinti, kad narkotinių medžiagų platinimas yra vienas iš jo pajamų gavimo šaltinių. Vis dėlto, įvertinus visumą kitų baudžiamojoje byloje surinktų jo tikslą platinti patvirtinančių duomenų, šios aplinkybės gali būti laikomos pagrindžiančiomis nuteistojo siekį iš narkotinių medžiagų platinimo gauti pajamų.
20. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, koks minimalus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis turi būti neteisėtai disponuotas, turint tikslą ją platinti, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šiuo atveju nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-489/2018). Kadangi nagrinėjamu atveju toks tikslas neginčijamai nustatytas, skirtingai nei nurodo apeliantas, prokuroras neturėjo pareigos kaltinamajame akte tiksliai nurodyti, kurią dalį (kokį kiekį) iš rastų 65 vnt. folijos lankstinukų (0,00374 g karfentanilio) nuteistasis būtų išplatinęs, jis ir pats to tiksliai nebuvo numatęs. Kadangi G. U. turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, kaip pats nurodo, narkotines medžiagas vartoja kiekvieną dieną, svaiginasi nemažais jų kiekiais, jaučia stiprią abstinenciją, už narkotinių medžiagų vartojimą jis ne kartą baustas administracine tvarka, akivaizdu, kad nenustatytą kiekį (iš turėtų 0,00374 g) narkotinių medžiagų jis būtų suvartojęs pats. Kad nuteistasis būtų vartojęs rastas narkotines medžiagas, patvirtinama ir apeliaciniame skunde.
21. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad G. U. neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo 65 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga karfentaniliu, kurio masė 0,00374 g, turėdamas tikslą nenustatytą kiekį vartoti asmeniškai, o likusį nenustatytą kiekį - parduoti ar kitaip platinti, ir šiuos folijos lankstinukus su narkotine medžiaga laikė su savimi. Tokie pastarojo veiksmai pagrįstai pripažinti atitinkančiais BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymius.
22. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kas turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo G. U. gynėjo advokato Fausto Vrubliausko apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.