- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- e2-342-793/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11653-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Z. Š.
- Advokatai
- Rimvydas Paulauskas, Robertas Ivanauskas
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei, dalyvaujant ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovams pirmininkui A. A. T., advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovei Z. Š., jos atstovui advokatui Robertui Ivanauskui viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Z. Š. dėl darbo sutarties ir įsakymo pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo ir pagal atsakovės Z. Š. priešieškinį ieškovui (duomenys neskelbtini) dėl kompensacijos už faktiškai dirbtą laikotarpį priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2015-12-07 darbo sutartį Nr. 5, sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) ir Z. Š., bei jos 2016-01-15 priimtą įsakymą Nr. 21 „Dėl Z. Š. atleidimo iš darbo“, priteisti ieškovui iš atsakovės 2581,06 Eur nuostolių atlyginimo, (teismo posėdžio metu ieškovas patikslino ieškinį, atsisakydamas dalies reikalavimo ir prašydamas priteisti iš atsakovės 1485,64 Eur darbo užmokesčio), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2014-12-12 laikinai einančia bendrijos pirmininko pareigas išrinko atsakovę Z. Š., nustatė jai darbo užmokestį - 0,3 Vyriausybės nustatytos minimalios algos - bei įgaliojo bendrijos narį G. Š. bendrijos vardu pasirašyti darbo sutartį su atsakove. 2015-10-29 pakartotiniu visuotiniu bendrijos narių susirinkimu nusprendė bendrijos pirmininkui nustatyti darbo užmokestį ¼ minimalios mėnesinės algos, dirbant 2 val. per dieną (neatskaičius mokesčių 81,25 Eur, atskaičius – 61,74 Eur). Nuo 2016-01-14 visuotinis bendrijos narių susirinkimas atšaukė Z. Š. iš bendrijos pirmininkės pareigų ir šias pareigas nuo 2016-01-15 išrinko eiti A. A. T. Nuo 2014-12-12 iki 2016-01-14 su bendrijos įgaliotu nariu atsakovė darbo sutarties nepasirašė, tačiau Z. Š. pati sau 2015-12-07 pateikė prašymą priimti ją į darbą bendrijos pirmininke nuo 2015-12-08 iki 2017-12-12, mokant ¼ minimalaus mėnesio atlyginimo dydžio atlyginimą, nustatant – 2 val. trukmės darbo dieną, penkių darbo dienų savaitę, o 2015-12-07 darbo sutartimi Nr. 5 priėmė save į bendrijos pirmininko pareigas. 2016-01-15 atsakovė priėmė įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo ir išsimokėjo sau 1448,32 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-12-12. Teigia, jog atsakovė, nesilaikydama įstatyme nustatytos tvarkos, pati su savimi sudarė darbo sutartį ir po to ją nutraukė bei nepagrįstai išsimokėjo sau atlyginimą 1485,64 Eur, dėl ko bendrija patyrė nuostolius (T I, e. b. l. 3-6).
Atsiliepimas
Atsakovė Z. Š. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad bendrijos pirmininkės pareigas pradėjo eiti nuo 2014-12-16, kai šis faktas buvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Pažymi, jog ieškovo teiginiai, kad atsakovė ketino dirbti neatlygintinai ar vengė pasirašyti darbo sutartį, yra paremti buvusio pirmininko G. Š. parodymais, kurie neatitinka buvusios realios situacijos. Teigia, jog pasinaudojo Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi ir pasirašė bei po to nutraukė darbo sutartį. Nurodo, jog jokių nuostolių bendrijai nepadarė, priešingai, veikė bendrijos interesais, vykdė savo pareigas tinkamai ir atliko visus būtinus darbus (T I, e. b. l. 62-64).
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovo kompensaciją už faktiškai bendrijoje dirbtą laikotarpį, kai už darbą nebuvo atlyginta, t. y. nuo 2014-12-16 iki 2015-12-08, atlyginimą skaičiuojant po 297,86 Eur už dvylika nepilnų mėnesių, viso 3574,32 Eur. Teigia, jog nuo 2014-12-16 pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) pirmininkės pareigas, tačiau ilgą laiką nepavyko susitarti dėl darbo sutarties pasirašymo ir jos sąlygų nustatymo. 2015-12-08 sudarius darbo sutartį, atsakovė dirbo pagal jai nustatytą atlyginimą, kuris neatitiko nei anksčiau buvusio pirmininko, nei šiuo metu dirbančio pirmininko atlyginimų vidurkio (T I, e. b. l. 88-89).
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad 2014-11-26 įvykusiame pakartotiniame bendrijos narių susirinkime buvo nustatytas Z. Š. darbo užmokesti – 0,3 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. 2015-10-29 susirinkimu nuspręsta nustatyti darbo užmokestį - ¼ nuo minimalios mėnesinės algos, dirbant 2 val. per dieną. Atsakovė, sutikdama eiti pirmininkės pareigas, neginčijo nustatyto darbo užmokesčio. Be to, pažymėjo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad pati atsakovė atsisakė pasirašyti darbo sutartį ir sutiko eiti pirmininko pareigas neatlygintinai (T I, e. b. l. 95-97).
Šalies argumentai
Atsakovė Z. Š. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priešieškinį palaikė. Paaiškino, kad darbo sutartis nepasirašyta dėl G. Š. kaltės, kadangi jis tuo metu, kada jie buvo susitarę ją pasirašyti, kurį laiką buvo išvykęs į užsienį. Pabrėžė, jog pats G. Š. vengė pasirašyti darbo sutartį ir sutarties pasirašymui darė įvairias kliūtis. Nurodė, kad niekada nebuvo tariamasi, jog atsakovė dirbs neatlygintinai. Manė, kol yra įrašas viešame registre apie jos buvimą bendrijos pirmininke, tol gali eiti pirmininkės pareigas, įskaitant ir įsakymų priėmimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Rimvydas Paulauskas patikslino ieškinį – atsisakė dalies reikalavimo dėl mokesčių Valstybinio socialinio draudimo fondui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai priteisimo iš atsakovės ir prašė priteisti iš atsakovės 1485,64 Eur sumokėto darbo užmokesčio, su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Patvirtino, jog atsakovė pirmininkės pareigas ėjo nuo 2014-12-12 iki 2016-01-14, iki 2015-12-07 darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta, o 2015-12-08 atsakovė pati su savimi sudarė darbo sutartį. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog Z. Š. neturi teisės į darbo užmokestį, kadangi iki 2015-12-07 nebuvo darbo sutarties, kurios pagrindu būtų mokamas darbo užmokestis, o 2015-12-08 darbo sutartis, sudaryta pačios atsakovės su savimi, yra sudaryta neteisėtai, todėl negaliojanti, dėl ko darbo užmokestis taip pat negali būti mokamas. Patvirtino, kad atsakovė, būdama pirmininke, atliko atitinkamus darbus, susijusius su bendrija.
Teismo posėdžio metu ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovas A. A. T. prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas advokatas Robertas Ivanauskas su ieškiniu nesutiko, o priešieškinį palaikė. Nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo 2015-12-07 darbo sutartį bei 2016-01-15 įsakymą pripažinti negaliojančiais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014-11-26 vykusiame (duomenys neskelbtini) pakartotiniame bendrijos narių visuotiniame susirinkime laikinai eiti pirmininkės pareigas nuo 2014-12-12 išrinkta atsakovė Z. Š., kuriai turėjo būti mokama 0,3 minimalaus mėnesinio atlyginimo. G. Š. įgaliotas bendrijos vardu pasirašyti darbo sutartį su laikinai einančia (duomenys neskelbtini) pirmininke Z. Š. (T I, e. b. l. 22-24). 2015-10-29 vykusiame pakartotiniame bendrijos narių visuotiniame susirinkime nutarta bendrijos pirmininkei nustatyti ¼ minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio atlyginimą, dirbant 2 val. per dieną (T I, e. b. l. 25-27). 2015-12-07 atsakovė Z. Š., veikdama, kaip (duomenys neskelbtini) pirmininkė, pateikė prašymą priimti ją į pirmininkės pareigas nuo 2015-12-08 (T I, e. b. l. 49). 2015-12-07 (duomenys neskelbtini) pirmininkės (laikinai einančios pareigas) Z. Š. įsakymu Nr. 17, atsakovė save priėmė į bendrijos pirmininkės pareigas nuo 2015-12-08 iki 2017-12-12, nustatant jai 2 val. trukmės darbo dieną, penkių darbo dienų savaitę (T. I. e. b. l. 50). 2015-12-07 darbo sutarties Nr. 5 pagrindu (duomenys neskelbtini) pirmininkė Z. Š. priėmė save į pirmininkės pareigas, nustatydama, kad jai bus mokamaas atlyginimas - ¼ dalis minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, nustatyta penkių darbo dienų savaitė, po 2 val. per dieną. Darbo sutartis pasirašyta tarp (duomenys neskelbtini) pirmininkės Z. Š. ir Z. Š. (T I., e. b. l. 51-52). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovė (duomenys neskelbtini) pirmininke įregistruota 2014-12-16, nurodant, kad minėtas pareigas Z. Š. pradėjo eiti (išrinkta) nuo 2014-12-12 (T I, e. b. l. 80-81). 2016-01-14 vykusiame bendrijos narių visuotiniame susirinkime nutarta atstatydinti Z. Š. iš (duomenys neskelbtini) pirmininkės pareigų, ir bendrijos pirmininku nuo 2016-01-15 išrinktas A. A. T. (T I, e. b. l. ). VĮ „Registrų centras“ įrašas apie A. A. T. išrinkimą bendrijos pirmininku įregistruotas 2016-01-20, nurodant, kad pirmininko išrinkimo diena yra 2016-01-14 (T I, e. b. l. 8-11). 2016-01-15 įsakymu Nr. 21 (duomenys neskelbtini) pirmininkė Z. Š. atleido save iš užimamų pareigų nuo 2016-01-15, nustatant, kad jai bus išmokėtas atlyginimas už likusį darbo sutarties galiojimo laiką (T I., e. b. l. 53). 2016-01-07 mokėjimo nurodymu Nr. 22 iš ieškovo banko sąskaitos Z. Š. persivedė sau 47,04 Eur atlyginimą už 2015 m. gruodžio mėn. (T I, e. b. l. 57), 2016-01-15 mokėjimo nurodymu Nr. 24 Z. Š. išsimokėjo sau 1448,32 Eur darbo užmokestį, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėn. iki sutarties galiojimo laikotarpio pabaigos (2017-12-12) (T I, e. b. l. 58).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovei bendrijos narių visuotinio susirinkimo pagrindu esant išrinktai (duomenys neskelbtini) pirmininke, mokėtinas darbo užmokestis, nesant pasirašytos darbo sutarties tarp ieškovo (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens ir atsakovės Z. Š. Ieškovas teismo prašo pripažinti negaliojančiais 2015-12-07 darbo sutartį Nr. 5, sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) ir Z. Š. bei jos 2016-01-15 priimtą įsakymą Nr. 21 „Dėl Z. Š. atleidimo iš darbo“; priteisti iš atsakovės 1485,64 Eur nuostolių atlyginimo (atsakovės išsimokėto darbo užmokesčio). Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašydama jį atmesti, o pateiktu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo kompensaciją už faktiškai bendrijoje dirbtą laikotarpį, kai už darbą nebuvo atlyginta, t. y. nuo 2014-12-16 iki 2015-12-08, atlyginimą skaičiuojant po 297,86 Eur už dvylika nepilnų mėnesių, viso 3574,32 Eur.
Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad visuotinis susirinkimas įgalioja vieną iš bendrijos narių bendrijos vardu pasirašyti darbo sutartį su bendrijos pirmininku, nustato bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo sąlygas ir darbo užmokestį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip. DNSBĮ 14 straipsnio 2 dalis nustato, jog bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas. Bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip. Darbo sutartį su bendrijos pirmininku, šios sutarties pakeitimus (darbo sutarties nutraukimą) pasirašo visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) įgaliotas asmuo (DNSBĮ 14 str. 3 d.).
Ieškovo teigimu, atsakovė vengė sudaryti darbo sutartį su bendrijos išrinktu įgaliotiniu G. Š., tačiau 2015-12-07 pati su savimi sudarė darbo sutartį, o 2016-01-15 įsakymu ją nutraukė, tokiu būdu nesilaikydama DNSBĮ nustatytos tvarkos, dėl ko tiek 2015-12-07 darbo sutartis, tiek 2016-01-15 įsakymas turi būti pripažinti negaliojančiais. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (95 str.). Pagal DK 99 straipsnio 1 dalies normą svarbu, kad būtų išreikšta šalių valia sudaryti darbo sutartį ir ji padaryta dėl darbo sutarties sąlygų, nustatytų DK 95 straipsnyje. DK 95 straipsnyje nustatyta: „1. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. 2. Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.). 3. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). 4. Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo ir kt.). 5. Darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai. Aiškinant šio straipsnio normas darytina išvada, kad šalių susitarimu nustatomos sąlygos skirstomos į būtinąsias ir papildomas. Būtinosios yra tokios, dėl kurių šalims nesusitarus sutartis laikoma nesudaryta ir, priešingai, jeigu dėl jų susitarta, darbo sutartis laikoma sudaryta. Papildomos sąlygos yra visos kitos darbo sutartyje šalių aptariamos, bet jai neprivalomos sąlygos. Dėl jų galima tartis arba nesitarti – darbo sutartis bus laikoma sudaryta. Iš esmės taip darbo sutarčių sąlygos aiškinamos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. B. v. Lietuvos aklųjų biblioteka, bylos Nr. 3K-3-274/2008; civilinėje byloje R. J. v. VŠĮ ,,Euroknyga“, bylos Nr. 3K-3-422/2010.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus nesutinka su ieškovo reikalavimu pripažinti 2015-12-07 darbo sutartį negaliojančia ir atmeta kaip nepagrįstus (duomenys neskelbtini) argumentus, kad darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo susiklostę, dėl ko Z. Š. darbo užmokestis neturi būti mokamas. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2014-11-26 (duomenys neskelbtini) pakartotinio bendrijos narių susirinkimo metu, kurio sprendimai įforminti susirinkimo protokole Nr. 20141126, atsakovė Z. Š. išrinkta laikinai eiti pirmininkės pareigas, nustatant, kad jai bus mokama 0,3 minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio atlyginimas. Šį sprendimą priėmė aukščiausiasis bendrijos organas – visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad iš esmės visuotiniu bendrijos narių susirinkimo protokolu buvo susitarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Tai, jog darbo sutartis tarp bendrijos įgalioto asmens G. Š. ir atsakovės nebuvo sudaryta, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių nebuvo susiklostę faktiniai darbo santykiai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, atsakovė Z. Š., eidama (duomenys neskelbtini) pirmininkės pareigas laikotarpiu nuo 2014-12-12 (jos išrinkimo) iki 2016-01-14 (jos atšaukimo), vykdė atstovavimo bendrijai funkcijas – periodiškai bendrijos nariams skelbė savo veiklos ataskaitą, parengė 2015 m. finansinės veiklos ataskaitą, atliko namo būklės nuolatinius stebėjimus, užtikrino, kad būtų sudarytos sutartys dėl ūkinės ir finansinės veiklos revizijos, vykdė administravimo veiklą bei atliko kitus darbus (T I, e. b. l. 129-168, T II, e. b. l. 3-218). Be to, pabrėžtina, jog teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad dėl to, jog Z. Š. buvo faktinė bendrijos vadovė (pirmininkė) ir atliko atitinkamus veiksmus bei dirbo bendrijai, ginčo tarp šalių nėra. Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, jog pati atsakovė buvo išreiškusi savo norą dirbti neatlygintinai. Nors byloje yra Z. Š. pareiškimai, kad ji bendrijos pirmininko pareigas eina neatlygintinai, tačiau ši aplinkybė nepaneigia to, kas buvo nuspręsta 2014-11-26 visuotiniame bendrijos narių susirinkime, t. y. ieškovė įsipareigojo mokėti Z. Š. 0,3 minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio darbo užmokestį.
Esminis klausimas, keliamas nagrinėjamu atveju yra, ar tai, jog 2015-12-07 atsakovė pati su savimi sudarė darbo sutartį, sudaro pagrindą pripažinti tokią darbo sutartį negaliojančia, dėl ko atsakovė neturėtų teisės į darbo užmokestį. Minėta, jog 2014-11-26 pakartotinio bendrijos narių susirinkimo metu priimtu sprendimu, kuris įformintas protokole, nutarta įgalioti G. Š. bendrijos vardu pasirašyti darbo sutartį su laikinai einančia (duomenys neskelbtini) pirmininke Z. Š.. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. Š. kartu su Z. Š. derino darbo sutarties pasirašymo datą, tačiau darbo sutartis tarp bendrijos įgalioto asmens G. Š. ir Z. Š. pasirašyta nebuvo. 2015-12-07 darbo sutarties Nr. 5 pagrindu (duomenys neskelbtini) pirmininkė Z. Š. nuo 2015-12-08 pati save priėmė į pirmininkės pareigas, nustatydama, kad jai bus mokamas atlyginimas - ¼ dalis minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, nustatyta penkių darbo dienų trukmės savaitė, po 2 val. per dieną. Darbo sutartis pasirašyta tarp (duomenys neskelbtini) pirmininkės Z. Š. ir Z. Š., t. y. to pačio asmens. Iš Apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas prasidėjo per nurodytą laikotarpį, sąrašo matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo pranešta apie Z. Š., kaip darbuotojos, įdarbinimą nuo 2015-12-08, o 2016-01-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešta apie Z. Š. atleidimą iš pareigų (T I, e. b. l. 54, 55). Esant nustatytoms šioms faktinėms bylos aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad visą Z. Š. buvimo bendrijos pirmininke laikotarpį, t. y. nuo 2014-12-12 iki 2016-01-14, tarp (duomenys neskelbtini) ir Z. Š. susiklostę faktiniai santykiai atitiko darbo teisinius santykius, nors laikotarpiu nuo 2014-12-12 iki 2015-12-07 darbo sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, o laikotarpiu nuo 2015-12-08 iki 2016-01-14 Z. Š. darbo sutartį buvo sudariusi pati su savimi. Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad darbo sutartis negali būti laikoma sudaryta ir turi būti pripažinta negaliojančia, dėl to, jog ją pasirašė atsakovė, veikdama ir kaip (duomenys neskelbtini) atstovė-pirmininkė (darbdavys) ir kaip į darbą priimamas asmuo-darbuotojas. Nagrinėjamu atveju jau nustatyta, kad sprendimas priimti Z. Š. į bendrijos pirmininkės pareigas ir būtinųjų darbo sutarties sąlygų turinys yra patvirtintas darbdavio sprendimu, t. y. 2014-11-26 pakartotiniu bendrijos narių visuotiniu susirinkimu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu nustatyta, kad darbo sutartis su ankstesniu bendrijos pirmininku G. Š. taip pat nebuvo sudaryta, pirmininko pareigas jis ėjo kaip faktinis vadovas. Sutiktina su ieškovo pozicija, jog susidariusi faktinė situacija, kai darbo sutartį asmuo pasirašo pats su savimi neatitinka nei bendrijos įstatų, nei Darbo kodekso įtvirtintų reikalavimų, keliamų darbo sutarčiai, juolab teisinio tikrumo principo, tačiau nagrinėjamu atveju konstatavus, kad tarp šalių visą aptariamą laikotarpį buvo susiklostę faktiniai darbo teisiniai santykiai, todėl nurodytas darbo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimas, kai darbo sutartis ir iš vienos, ir iš kitos pusės, yra pasirašyta Z. Š., yra neesminis, faktiškai susiklosčiusių darbo santykių esmės nekeičia ir neturi įtakos darbo sutarties šalims įstatymu numatytoms teisėms ir pareigoms.
Ieškovas taip pat prašo pripažinti negaliojančiu Z. Š. 2016-01-15 priimtą įsakymą Nr. 21 „Dėl Z. Š. atleidimo iš darbo“.
Bylos duomenimis jau nustatyta, kad 2016-01-14 (duomenys neskelbtini) bendrijos narių susirinkime, kurių sprendimai įforminti susirinkimo protokole Nr. 20160114/1, nutarta atstatydinti Z. Š. iš (duomenys neskelbtini) pirmininkės pareigų ir (duomenys neskelbtini) pirmininku nuo 2016-01-15 paskirti A. A. T. Tuo būdu, Z. Š. kaip pirmininkė pareigas ėjo iki 2016-01-14 (imtinai). VĮ „Registrų centras“ įrašas apie A. A. T. išrinkimą bendrijos pirmininku įregistruotas 2016-01-20, nurodant, kad pirmininko išrinkimo diena yra 2016-01-14 (T I, e. b. l. 8-11). Ginčijamu įsakymu atsakovė Z. Š. atleido save iš užimamų pareigų nuo 2016-01-15, nustatant, kad jai bus išmokėtas atlyginimas už likusį darbo sutarties galiojimo laiką. 2016-01-07 mokėjimo nurodymu Nr. 22 iš ieškovo banko sąskaitos Z. Š. pervedė sau 47,04 Eur darbo užmokesčio už 2015 m. gruodžio mėn., o 2016-01-15 mokėjimo nurodymu Nr. 24 atsakovė išsimokėjo sau 1448,32 Eur atlyginimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėn. iki sutarties galiojimo laikotarpio pabaigos - 2017-12-12.
Pagal DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą visuotinis susirinkimas renka ir atšaukia bendrijos pirmininką (valdybos narius). Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad Z. Š. 2016-01-14 vykusiame bendrijos narių susirinkime teisėtai ir pagrįstai atleista (atšaukta) iš pirmininkės pareigų. Kadangi minėtu (duomenys neskelbtini) bendrijos narių susirinkimo metu nutarta nuo 2016-01-15 bendrijos pirmininku paskirti A. A. T., todėl darytina išvada, kad Z. Š. 2016-01-15 nebebūdama (duomenys neskelbtini) pirmininke neturėjo jokio teisinio pagrindo 2016-01-15 bendrijos vardu priimti įsakymą Nr. 21 „Dėl Z. Š. atleidimo iš darbo“ ir jo pagrindu išsimokėti sau 1448,32 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-12-12. Atsakovės argumentai, kad laikė save bendrijos pirmininke tol, kol buvo įrašas viešame registre, dėl ko turėjo teisę priimti ginčijamą įsakymą ir išsimokėti sau darbo užmokestį, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi bylos rašytiniai įrodymai paneigia šiuos atsakovės Z. Š. argumentus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P., bylos Nr. 3K-3-316/2010).
Teismo nustatytų ir įvertintų faktinių aplinkybių pagrindu ieškinio dalis dėl reikalavimo pripažinti 2015-12-07 darbo sutartį Nr. 5 negaliojančia atmestina. Tuo tarpu, (duomenys neskelbtini) ieškinio dalis dėl reikalavimo pripažinti 2016-01-15 įsakymą Nr. 21 „Dėl Z. Š. atleidimo iš darbo“ negaliojančiu tenkintina. Atmetus ieškovo reikalavimą dėl 2015-12-07 darbo sutarties Nr. 5 pripažinimo negaliojančia, spręstinas klausimas dėl atsakovei Z. Š. išmokėtino darbo užmokesčio, einant bendrijos pirmininkės pareigas.
Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 1485,64 Eur nuostolių atlyginimo (atsakovės išsimokėto darbo užmokesčio), o atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo kompensaciją už faktiškai bendrijoje dirbtą laikotarpį, kai už darbą nebuvo atlyginta, t. y. nuo 2014-12-16 iki 2015-12-08, atlyginimą skaičiuojant po 297,86 Eur už dvylika nepilnų mėnesių, viso 3574,32 Eur.
LR DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad 2015-01-15 įsakymas Nr. 21 pripažintas negaliojančiu, kurio pagrindu Z. Š. neturėjo teisės išsimokėti sau 1448,32 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-12-12, darytina išvada, jog ši suma turi būti priteista iš atsakovės ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai. Tačiau pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovą ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai, kadangi atsakovė laikotarpiu nuo 2014-12-12 iki 2016-01-14 ėjo bendrijos pirmininkės pareigas, todėl jai atitinkamai už išdirbtą laiką turi būti priskaičiuotas darbo užmokestis, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose priimtus sprendimus, susijusius su darbo užmokesčio dydžiu Z. Š. nustatymu. Minėta, kad 2014-11-26 vykusiame (duomenys neskelbtini) pakartotiniame bendrijos narių visuotiniame susirinkime nutarta Z. Š. mokėti 0,3 (1/3) minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio darbo užmokestį. 2015-10-29 vykusiame pakartotiniame bendrijos narių visuotiniame susirinkime nutarta bendrijos pirmininkei nustatyti ¼ minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio darbo užmokestį. Vadinasi laikotarpiu nuo 2014-12-12 iki 2015-10-29 atsakovei turėjo būti mokamas 0,3 minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio darbo užmokestis, o laikotarpiu nuo 2015-10-30 iki 2016-01-14 – ¼ dalies minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio darbo užmokestis. Esant šioms aplinkybėms atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad jai priteistinas darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas pagal ankstesniam ir dabartiniam pirmininkui mokėto darbo užmokesčio vidurkį, kadangi nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) visuotiniuose narių susirinkimuose buvo nustatytas konkretus ir aiškus Z. Š. mokėtino darbo užmokesčio dydis.
Apskaičiuojant atsakovei mokėtino darbo užmokesčio dydį aktualu nustatyti, kokio dydžio buvo nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas laikotarpiu nuo 2014-12-12 iki 2016-01-14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-24 nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2014-10-01 padidintas iki 1035,00 Lt (299,76 Eur) kas nuo 2015-01-01 atitinka 300,00 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-06-17 nutarimu Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2015-07-01 padidintas iki 325,00 Eur, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-12-02 nutarimu Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2016-01-01 padidintas iki 350,00 Eur.
Konstatavus, kad visą Z. Š. buvimo bendrijos pirmininke laikotarpį, t. y. nuo 2014-12-12 iki 2016-01-14, tarp (duomenys neskelbtini) ir Z. Š. susiklostę faktiniai santykiai atitiko darbo teisinius santykius ir todėl atsakovei turėjo būti mokamas darbo užmokestis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2015-12-08 iki 2015-12-31 2016-01-07 mokėjimo pavedimu išsimokėjo sau 47,04 Eur darbo užmokesčio, nagrinėjamu atveju Z. Š. mokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas už laikotarpius nuo 2014-12-12 iki 2015-12-07 ir nuo 2016-01-01 iki 2016-01-14. Nustačius, jog iki 2015-10-29 atsakovei mokėtinas darbo užmokestis turėjo būti 0,3 minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, į tai, kad nuo 2015-07-01 keitėsi minimalus mėnesinis darbo užmokestis bei į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013-12-16 įsakymą Nr. A1-693 dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiaus 2014 metais patvirtinimo, už laikotarpį nuo 2014-12-12 iki 2015-06-30 Z. Š. paskaičiuotina ir priteistina 695,16 Eur darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog iki 2015-10-29 atsakovei nustatyta mokėti 0,3 minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio atlyginimą, į tai, jog nuo 2015-07-01 minimalus mėnesinis atlyginimas pakilo iki 325,00 Eur bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014-12-12 įsakymu Nr. A1-646 dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiaus 2015 metais patvirtinimo, už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2015-10-29 Z. Š. paskaičiuotina ir priteistina 474,60 Eur darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini) 2015-10-29 bendrijos narių susirinkimo metu nutarta Z. Š. mokėti ¼ minimalaus mėnesio atlyginimo dydžio atlyginimą, todėl nuo 2015-10-30 iki 2015-12-07 atsakovei paskaičiuotina ir priteistina 150,89 Eur darbo užmokesčio. Kadangi nuo 2016-01-01 minimalus mėnesinis atlyginimas pakilo iki 350,00 Eur, ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-23 įsakymą Nr. A1-789 dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiaus 2016 metais patvirtinimo už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-01-14, atsakovei iš ieškovo paskaičiuotina ir priteistina 58,33 Eur atlyginimo, viso atsakovei iš atsakovo priteistina 1378,98 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už laikotarpius nuo 2014-12-12 iki 2015-12-07 ir nuo 2016-01-01 iki 2016-01-14.
Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, ieškovo ieškinio dalis dėl 1485,64 Eur priteisimo iš atsakovės ir atsakovės priešieškinis dėl 3574,32 Eur priteisimo iš (duomenys neskelbtini) tenkinti iš dalies. Iš ieškovo (duomenys neskelbtini) atsakovei Z. Š. priteistinas 1378,98 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtas darbo užmokestis, o ieškovui (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Z. Š. priteistina 1448,32 Eur nuostolių atlyginimo (atsakovės išsimokėtą darbo užmokestį (atskaičius mokesčius)).
Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. Pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 str. 1 d.). DK 300 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip darbdavys, prašė iš atsakovės priteisti nepagrįstai atsakovės išsimokėtą darbo užmokestį, kurį (duomenys neskelbtini) laiko patirtais nuostoliais. Kadangi byloje konstatuota, jog yra pagrindas panaikinti Z. Š. 2016-01-15 įsakymą Nr. 21, kuriuo vadovaudamasi ji sau neteisėtai išsimokėjo 1448,32 Eur darbo užmokesčio, ir ši suma iš Z. Š. priteistina (duomenys neskelbtini) naudai, darytina išvada, kad iš esmės ieškovui priteista 1448,32 Eur suma laikytina atsakovės skola, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas ir iš atsakovės Z. Š. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimo – 1095,42 Eur priteisimo iš atsakovės.
Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 str. 1 d.). Kadangi ieškovo ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, civilinė byla dalyje dėl 1095,42 Eur priteisimo iš atsakovės nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.). Šalims išaiškintina, kad dalyje, kurioje civilinė byla nutraukta, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo dalyko tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovas ir atsakovė nuo žyminio mokesčio atleisti įstatymo, todėl žyminis mokestis padengtinas iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 4 d., DNSBĮ 23 str. 3 d.). (duomenys neskelbtini) pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir įrodymus apie 500,00 Eur patirtas išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba. Atsakovė Z. Š. taip pat prašo priteisti iš ieškovo 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas. Nagrinėjamu atveju įvertinus kokia dalimi buvo patenkinti (duomenys neskelbtini) ieškinio ir Z. Š. priešieškinio reikalavimai, darytina išvada, jog iš esmės tiek ieškinys, tiek priešieškinis patenkinti po 50 proc. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistini 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei priteistini taip pat 500,00 Eur išlaidų, patirtų už advokato paslaugas. Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, kiekviena šalis lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Z. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 1448,32 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis Eur 32 ct) nuostolių atlyginimo (atsakovės išsimokėtą darbo užmokestį (atskaičius mokesčius)) ieškovei (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini).
Pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) 2016-01-15 atsakovės Z. Š. priimtą įsakymą Nr. 21 „Dėl Z. Š. atleidimo iš darbo“.
Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 1378,98 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur 98 ct) neišmokėto darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) atsakovei Z. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės Z. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1448,32 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-09-05 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ieškovei (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini).
Priimti ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinio dalies dėl 1095,42 Eur (vieno tūkstančio devyniasdešimt penkių Eur 42 ct) priteisimo iš atsakovės atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.
Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.